Oro uoste - tiksinti radiacijos bomba (1)
Šiaulių oro uosto teritorijoje esantis sklypas užterštas radioaktyviomis medžiagomis, tačiau panašu, kad ši informacija tiek nuo gyventojų, tiek nuo žurnalistų slepiama po devyniais užraktais. Pirmąjį kartą tarša buvusiame Zoknių kariniame aerodrome buvo aptikta dar 1993 metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo metu dalis užteršto grunto buvo pašalinta iš teritorijos. Praėjus daugiau nei dvidešimtmečiui paaiškėjo, kad tokio apsikuopimo nepakako: šiuo metu Aerouosto g. 11 sklype esantis gruntas neatitinka Lietuvos higienos normos reikalavimų, nes beveik 50 kartų viršija natūralų foną.
Problema atkapstyta po dvidešimtmečio
1993 metais iš Zoknių karinio aerodromo išvykus sovietiniams daliniams čia vienas po kito skubėjo aplinkosaugininkai ir tyrė, ar aplinka neužteršta. Po ilgų tyrimų buvo aptikti trys radioaktyviosios taršos židiniai. Kai kurie šiauliečiai tada juokavo, kad jeigu kiekvienas tyrėjas iš šios teritorijos būtų išsinešęs bent po saują grunto, problema būtų išspręsta. Deja… Nors ir buvo tikinama, kad imtasi visų priemonių, paaiškėjo, kad ne visos radioaktyviosios medžiagos buvo išvežtos.
„Tada teritorija buvo užteršta gana stipriai. Tuo metu išvalė, išvežė užterštą gruntą, bet dalis jo liko ir, pagal tuo metu galiojantį reglamentavimą, kaip ir buvo galimas toks užterštumo lygis“, – pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas.
Taip maždaug dvidešimtmetį niekas dėl šio aerodromo ir nebesuko galvų. Ši teritorija dar kartą buvo patikrinta tik praėjusių metų spalį. Tikrinimo metu Radiacinės saugos centro specialistai nustatė, kad šioje teritorijoje tarša padidėjusi. Apie tai netrukus buvo informuota ir Šiaulių miesto savivaldybė.
„Nėra taip labai prasta ta situacija, kad reikėtų skelbti ekstremalią situaciją, bet normaliai darbo tvarka galima tą savo jėgomis sutvarkyti“, – aiškino R. Kančauskas, pridurdamas, kad užterštame apie 53 kvadratinių metrų plote pakanka nukasti apie 30 centimetrų gylio grunto sluoksnį ir iškasus kur nors netoliese bent jau metro gylio duobę supilti į ją užterštą gruntą bei vėl užkasti.
Nieko negirdėjau, nieko nežinau
Šiaulių miesto valdžia nusprendė, kad dėl padidėjusios taršos ekstremalios situacijos skelbti nereikia. „Šiuo metu ta teritorija yra aptverta, ten žmonės patekti negali. Bet net praėjus pro tą vietą ar neilgai pabuvus jokio poveikio sveikatai niekas padaryti negali. Kadangi situacija nėra kritinė, nėra pavojinga žmonėms ir aplinkai, tai verstis per galvą kaip ir nereikia“, – teigė R. Kančauskas.
Galbūt vadovaudamiesi tokiu požiūriu valdžios atstovai nusprendė apie šią problemą kalbėti užkulisiuose. Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys išgirdęs klausimą apie užterštą teritoriją Šiaulių oro uosto teritorijoje nusistebėjo. „Ne, nieko negirdėjau. Jeigu tai yra palikimas nuo kažkada buvusios karinės teritorijos, klausimas kyla, kodėl anksčiau nebuvo tie dalykai pastebėti. O dabar, jeigu jau pastebėjo, reikia imtis priemonių, kad tai būtų likviduota. Puikiai žinome, kad radiacija kenkia sveikatai. Ir pasekmės, kaip žinia, būna skausmingos. Bet yra kaip yra“, – teigė jis.
Nenustebino ir tai, kad aplinkosaugininkai, kurie pastaruoju metu apie miesto problemas išgirsta tik iš žurnalistų, taip pat nieko nebuvo girdėję. „Girdžiu iš jūsų pirmą kartą“, – tikino Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kornelijus Škiela. Jam antrino Šiaulių aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas: „Kol kas jokio pranešimo apie tai nebuvo. Kad galėtume imtis kokių nors veiksmų, mums apie tai visų pirma turėjo pranešti.“
Valdžios atsiskyrimas tylos siena stebino ir kai kuriuos Tarybos narius. „Stebina, kad spaudos atstovams, miestiečiams nepateikiama jokia informacija apie užterštą zoną Šiaulių mieste ir viskas lieka tik popieriuje. Toks atsakingų valdininkų veikimas yra žalingas miestiečiams, primena biurokratizmą“, – sakė Šiaulių miesto tarybos narys Aurimas Nausėda.
Specialistas: „Radis nėra labai pavojingas“
Šiaulių miesto valdžios atstovų preliminariu skaičiavimu, užteršto grunto pašalinimui gali prireikti daugiau kaip 30 tūkst. litų. „Mes, kiek atmintis man sako, nutarėme darbo tvarka skelbti konkursą ir sutvarkyti tą vietą. Tačiau atvirai pasakysiu, kiek žinau, dar neįvyko tas konkursas. Rangovas nėra parinktas tam darbui padaryti“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir patikino, kad dabar, kai žurnalistai susidomėjo šia situacija, bandys sugauti specialistę ir pasidomėti, kiek žingsnių jau žengta šios problemos išsprendimo link.
Tačiau kol valdžia kažko laukia, Šiaulių oro uosto teritorijoje guli radioaktyviosios medžiagos. Paklaustas, ar jos kenksmingos ir kelia pavojų žmogaus sveikatai, Šiaulių radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Gaurilčikas vienareikšmiško atsakymo nerado: „Nėra nepavojingų radioaktyvių medžiagų. Viskas priklauso nuo spinduliuotės lygio. Kai radis patenka į organizmo vidų arba į žaizdą, arba kai jį suvalgai ir pan., tada keliamas rimtesnis pavojus sveikatai, bet jeigu taip išoriškai, tai kaip ir nėra labai pavojingas.“
Netrukus pridūrė, kad svarbiausia radžio nejudinti, geriausia teritoriją izoliuoti. „Dulkes vėjas nešioja. Patenka į žmogaus kvėpavimo takus, nusėda plaučiuose ar bronchuose ir tada gali sistemingai po truputį silpninti žmogaus organizmą. O pasekmės… Priklauso nuo to, kiek tu tų dulkių įkvepi, prisirenki. Kuo daugiau jų prisirenki, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas išsivystys“, – aiškino jis.
