Automobilio padangose – azotas (8)
Pastaruoju metu daug vairuotojų vietoj oro automobilio padangas užpildo azotu. Kai kam tai gali sukelti juoką, tačiau naudojant azotą normalus slėgis padangose išlaikomas kelis kartus ilgiau bei prailginamas padangos tarnavimo laikas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Patikrinta pramonėje ir lenktynėse
Kurį laiką azotas buvo naudojamas išskirtinai lenktyninių automobilių, lėktuvų ir sunkiųjų krovininių automobilių padangose. Dabar jį vis dažniau renkasi paprastų lengvųjų automobilių vairuotojai.
Azotas padangose naudojamas daugelyje transporto įmonių visoje Europoje. Aviacijoje, kaip minėta, jis jau seniai ne naujiena – pirmiausia dėl to, kad mažina padangų sprogimo riziką.
Daugelyje uostų pavojingus, tai yra ypač degius, krovinius vežantys automobiliai irgi turi būti azoto pripūstomis padangomis, nes joms sprogus aplinkoje nepadaugėja deguonies.
Na, o „Formulės-1“ ir NASCAR lenktynėse dalyvaujančios komandos azotą naudoja dėl jo ypatingų savybių: azoto išsiplėtimo (susitraukimo) koeficientas daug pastovesnis nei oro, o net ir nedidelis slėgio skirtumas dažnai turi esminės įtakos lenktyninio automobilio traukai bei valdymui.
Slėgis nekinta
Padangų guma yra tarsi membrana, per kurią lėtai nuteka oras, todėl slėgis padangose palaipsniui mažėja. Dėl azoto dujų molekulių savybių šis nuotėkis vyksta gerokai lėčiau.
Didesnė sauga, mažesnės degalų sąnaudos, ilgesnis padangų tarnavimo laikas ir mažesnė žala aplinkai, be to, ilgai išliekantis tinkamas slėgis padangose reiškia, jog automobilis važiuoja lengviau. Pastovus slėgis sumažina padangų dėvėjimąsi ir gerokai prailgina jų naudojimo laiką. Dėl tinkamo padangų slėgio pagerėja ratų sukibimas su kelio danga: automobilis kritinėse situacijose tampa lengviau valdomas, sutrumpėja stabdymo kelias.
Jokios oksidacijos
Į padangas pumpuojamame ore paprastai yra drėgmės. Padangoms vėstant, ant vidinio jų paviršiaus kondensuojasi drėgmė, didinanti metalinių detalių korozijos riziką. Vanduo ilgainiui prasiskverbia ir į padangos struktūrą. O azotas dar gavybos metu išvalomas ir suslegiamas į plieninį rezervuarą, todėl būna sausas ir inertiškas, nereaguoja nei su padanga, nei su apdaila.
Galiausiai azotas ne toks laidus šilumai, todėl ne taip greitai įkaista – taigi šiek tiek net aušina padangą, vadinasi, ilgina jos tarnavimo laiką.
Tikrinti vis tiek reikia
Vairuotojams, norintiems pirmąsyk savo automobilio padangas pripildyti azoto dujų, reikėtų turėti omenyje, kad prieš tai iš jų būtina visiškai išsiurbti orą – azotu užpildoma 99,9 proc. padangos tūrio.
Pasitaiko, kad kai kuriuose servisuose azotas pučiama nepašalinus iš padangos oro. Dėl to prarandama nemažai pranašumų, kuriuos teikia važiavimas automobiliu su gerai azoto dujomis užpildytomis padangomis.
Azoto naudojimas nepanaikina ir nesumažina būtinybės tikrinti padangų slėgio, nes vis tiek išlieka galimybė jas pradurti ar atsirasti lėtam nuotėkiui.
Azotas nepakeičia reguliarios priežiūros. Maksimalus padangų tarnavimo laikas bus pasiektas tik tuo atveju, jei automobilis ir padangos bus tinkamai prižiūrimi. Tai reiškia, kad reikia reguliariai tikrinti padangų slėgį, ratų balansavimą ir centravimą. Kai jūsų padangos bus užpildytos azotu, svarbu papildymui naudoti tik azotą. Papildymas suspaustu oru panaikins visą azoto teikiamą naudą.
*****
Rekomenduojamam slėgiui padangose sumažėjus 20 proc., degalų sąnaudos gali išaugti 3 proc. Slėgiui sumažėjus 30 proc., padangų tarnavimo laikas gali sutrumpėti dvigubai.
*****
Kitokia nuomonė
Anaiptol ne visi specialistai sutinka, kad padangos, prileistos azoto, mažina degalų sunaudojimą. Anot skeptikų, jeigu taip būtų iš tikrųjų, kiekvienoje degalinėje stovėtų azoto pompos. Esą paprasčiausiame ore yra 78 proc. azoto – vadinasi, mes ir taip jau važinėjame kone grynu azotu! Jeigu taip, tai prileidus gryno azoto ratai tepalengvės keliomis dešimtosiomis gramo. Vadinasi, jeigu ir sutaupytume degalų, tai kokius du tris gramus – per metus.
O štai kalbant apie rūdijimo procesą, tiesos teiginiuose apie azoto naudą gali ir būti. Bet irgi sąlyginės. Visi žinome, kad deguonis yra oksidatorius, taigi sukelia metalinių elementų koroziją. Yra apskaičiuota, jog oro pripūstos padangos karkasas dėl korozijos turėtų išklerti per kokius 70 metų. Azoto pripūsta padanga išsilaikytų 75–80 metų. Bet kokia iš to būtų nauda, jeigu jokia guma pasaulyje neišlaiko tokios ilgos eksploatacijos?
