Profesionalaus statybininko patarimai kaip remontuoti namą ir įvertinti darbų kokybę (2)
„Man statybos – labai įdomi sritis. Tai ne tik plyta, sija ar vinis, tai nuolat tobulėjanti ir daug žinių reikalaujanti sritis. Sakyčiau, kad statybų sektorius dabar išgyvena tokį pat technologinį šuolį, koks buvo informacinių technologijų srityje prieš 15–20 metų“, – lrytas.lt sakė kone pusę savo gyvenimo statybose dirbantis 28 metų Artūras Aliochna.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pradžių statybose jis tampė plytas, skiedinį, darė kitus pagalbinius darbus. Vėliau iš pagalbinio darbuotojo tapo pameistriu, ėmėsi sudėtingesnių darbų. Dirbo ir individualių namų, ir didelių objektų statybose.
Rekonstruoja savo namą
Nors dažnai batsiuvys lieka be batų, o siuvėjas – be kelnių, Artūrui tai negalioja. Neseniai paveldėjęs nelabai senos statybos namą Vilniaus priemiestyje Skaidiškėse, vyras ėmėsi jį rekonstruoti. Nuardė stogo konstrukciją, išėmė langus ir duris, kai kurias sienas išgriovė, kai kur naujai sumūrijo.
„Pirmiausia nusprendžiau vietoj dvišlaičio stogo ir šaltos palėpės įsirengti vienašlaitį su šilta palėpe. Stogo konstrukciją apšiltinau net 40 cm storio akmens vatos sluoksniu.
Nors pagal reikalavimus pakanka ir 30 cm storio, stogui šiltinimo medžiagos negailėjau, dėjau „kaip sau“, nes stogas yra pagrindinė pastato vieta, per kurią prarandama daugiausia šilumos, jei jis netinkamai įrengtas“, – sako Artūras.
Kai namą stataisi sau, geriausiai žinai, kur, kaip ir kokios medžiagos sudėtos, o kai perki jau pastatytą, jo kokybę patikrinti labai sunku.
Aišku, sandarumo testas ir termovizinės nuotraukos gali kai ką parodyti, bet ne viską. Tik jei konstrukcijos atviros, tada dar galima įvertinti namo kokybę.
Statybose nebūna ir pigiai, ir gerai
Kaip tik praėjusią savaitę Artūras sukirto rankomis su vienais užsakovais dėl namo remonto. Šeima šiemet pirmą kartą žiemojo savo naujame name ir labai juo nusivylė.
„Kai atlikome patikrinimą, paaiškėjo, kad namo konstrukcijos pilnos plyšių, ypač dideli plyšiai sienų sandūrose su langais ir durimis. Bet pirkdami namą žmonės to nepastebėjo, nes viskas paslėpta po apdaila. Dabar jų namo remontas kainuos apie 15 tūkst. eurų“, – apskaičiavo A.Aliochna.
Todėl rekonstruodamas savo namą statybininkas nusprendė pakeisti visus langus: „Langus statysiu ne į senąsias vietas angokraščiuose, bet į izoliacinį sluoksnį su visomis sandarinimo juostomis ir tam numatytais tvirtinimo elementais. Žinoma, tai kainuos šiek tiek daugiau, tačiau verta.
Sienoms šiltinti rinkausi iš dviejų variantų: arba tinkuojamą šiltinimo sistemą su kieta akmens vata, arba vėdinamą šiltinimo sistemą. Vėdinama sistema šiek tiek brangesnė už tinkuojamą, tačiau ji yra efektyvesnė. Vėdinamos sienos nereiškia, kad jos bus nesandarios, nešiltos ir per jas švilpaus skersvėjai.
Priešingai, tokia šiltinimo sistema užtikrina geresnę sienų šilumos izoliaciją ir ilgaamžiškumą, nes sienos konstrukcija su akmens vatos sluoksniu leidžia iš namo sienų išsivėdinti drėgmei. Drėgmė – didžiausia ir pavojingiausia grėsmė pastatui. Patekusi į namo sienas ji suardo net mūrą.
Dėl jos name gali įsimesti pelėsis ar net puvėsis. Sienos su akmens vata kvėpuoja, per ją pereina garas ir drėgmė išgaruoja. Statybose nebūna ir pigiai, ir gerai.“
Neverta važiuoti medžiagų į Lenkiją
Tačiau yra vietų, kur galima pataupyti. Pavyzdžiui, atsisakant rūsio ir įrengiant plokštinius pamatus, vietoj mūro sienų pasirenkant karkasinę ar skydinę statybą. Kažkiek sutaupyti galima ir renkantis stogo dangą arba vidaus apdailos medžiagas.
„Mačiau tokių namų, kuriuose sudėta prabangiausia santechnika, kabo paauksuoti šviestuvai, stovi prabangūs baldai, o prie langų įsimetęs pelėsis, namuose siaučia skersvėjai, o spintoje net rūbai prišąla prie lauko sienos“, – juokėsi Artūras.
Todėl jis įsitikinęs, kad statant namą negalima taupyti langams ir durims, šiltinimo medžiagoms, santechnikai ir elektros instaliacijai, tai yra sistemoms, kurių vėliau nepakeisi arba jas bus labai sunku ir brangu keisti.
O kaip dėl pigesnių statybinių medžiagų, kurių lietuviai parsiveža iš kaimyninės Lenkijos?
„Geri dalykai ir Lenkijoje nėra pigūs. Šiek tiek galima sutaupyti tik perkant iš karto visas statyboms reikalingas medžiagas, tačiau tada reikia turėti vietos joms sandėliuoti. Nesuprantu statytojų, kurie perka daugiau medžiagų negu reikia, o po to visą gyvenimą statybinius likučius kažkur patvoriuose saugo“, – stebėjosi vilnietis.
Šiandien jis nesunkiai jau gali atskirti, kuris namas pastatytas kokybiškai, o kuris ne. Pasak Artūro, dažnai blogai pastatoma, kai statytojai per gerai apie save galvoja.
Kai prisiskaitę ar prisiklausę patarimų mėgėjai pradeda statyti patys, tuomet brokas – užprogramuotas.
Dažnai statybinių medžiagų ir sistemų pardavėjai nepatyrusiam statytojui įbruka nereikalingų dalykų, be kurių galima puikiausiai apsieiti ir dėl to kokybė nenukentės. Yra nemažai tokių medžiagų ir detalių, kurios brangesnės dėl to, kad palengvina darbą statybininkui, bet pastato kokybei nedaro jokios įtakos.
Ketinantiems pirkti pastatytą namą A.Aliochna pataria išsiaiškinti:
- Ar kokybiškos medžiagos naudotos?
- Ar statybinės inžinerinės konstrukcijos ir sistemos įrengtos laikantis technologinių reikalavimų, atitinka gamintojų bei tiekėjų rekomendacijas?
- Ar nepagreitinti statybos procesai pažeidžiant technologinius reikalavimus?
- Ar namas yra sandarus?
- Ar patikimi, kompetentingi meistrai statė namą (verta pasidomėti, kur, ką ir kaip dar yra pastatę)?
