Kaip prisijaukinti elektromobilius: kodėl vienose šalyse jų skaičius auga valandomis, o kitur - jie vis dar retenybė (17)
Ilgai ateities transportu vadinti elektromobiliai jau dabar rieda daugelio šalių keliais ar miestų gatvėmis. Bet Lietuvoje jie vis dar tokia retenybė, kad nuolat lydimi smalsių žvilgsnių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką padarė kitos kad ir nedidelės Europos šalys, jei jose kasmet registruojama tūkstančiai elektromobilių? Ar tie patys receptai tinka Lietuvai?
Atsakymų į šiuos klausimus „Lietuvos rytas“ ieškojo Liepojoje (Latvija) vykusioje „Green eMotion“ elektromobilių ir infrastruktūros konferencijoje.
Praleido gerą progą
„Green eMotion“ elektromobilių skatinimo projektas buvo pradėtas prieš penkerius metus ir netrukus baigsis, tačiau jo koordinatorė Heike Barlag apgailestavo, kad Baltijos šalys menkai tepasinaudojo 42 mln. eurų vertės Europos Komisijos projekto teiktomis galimybėmis.
Ji nesistebėjo, kodėl keliuose vis dar nedaug elektromobilių. Didžiąją Europos dalį kankina tos pačios bėdos – stinga susitarimų tarp valstybių, atsakomybės, informacijos apie įkrovimo stoteles ir pačių stotelių.
„Pirmiausia žmonės žiūri į kainą ir nuvažiuojamą atstumą. Privatūs pirkėjai nelabai skaičiuoja viso elektromobilio naudojimo laikotarpio išlaidų, jie kreipia dėmesį tik į kainą“, – sakė pašnekovė.
Bet specialistė nekaltino pirkėjų ir vairuotojų – mat daug ką gali nuveikti ir valstybinės struktūros.
„Pirmiausia turi būti valstybinė strategija. Reikia valstybėje rasti atsakingą instituciją, nes visoje Europoje daug kas kratosi atsakomybės.
Be to, reikia paramos ir mažesnių mokesčių savivaldybėms, kad jos turėtų galimybę suteikti kitų privalumų, tokių kaip nemokamas elektromobilių statymas, vadinamosios A juostos ir panašios lengvatos“, – aiškino H.Barlag.
Skandinavams tenka mokėti
Vakarų Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, įkrovimo stotelių tinklas jau gana gerai išplėtotas. Tačiau ten elektromobilių vairuotojai susiduria su kita bėda.
Priešingai negu Lietuvoje, ten elektromobilių įkrovimas nėra nemokamas. Tačiau sumokėję už šią paslaugą vairuotojai išleidžia beveik tiek pat, kiek kainuotų pastaruoju metu gerokai atpigę tradiciniai degalai.
Tuomet kam europiečiams išvis reikalingi elektromobiliai? Net 95 proc. visų Europos Sąjungoje sunaudojamų degalų gaminama iš naftos, net 80 proc. jos importuojama. Gal galima taip gyventi ir toliau?
„Importuojama nafta yra finansinė našta visai ES. O elektros galime pasigaminti patys. Apie 70 proc. europiečių gyvena miestuose, jie užkimšti, pilni išmetamųjų dujų“, – aiškino EK atstovė Dorothee Coucharriere.
Tačiau išeities nepateikė ir ji. Mat EK gali suteikti tik teisinę pagalbą, galbūt finansavimą. Tačiau tik pačios valstybės turi apsispręsti dėl smulkesnių, nors ne mažiau svarbių dalykų. Kad ir dėl to paties elektromobilių įkrovimo kainos.
Latviams – per brangu
Lietuvoje iki šių metų pradžios buvo įregistruoti 65 elektra varomi automobiliai ir 38 įvairių klasių motociklai. Mūsų šalis turi 13 įkrovimo stotelių.
Turint galvoje, kad pas mus nebuvo taikytas joks skatinimo modelis ar mokesčių nuolaidos elektra varomoms priemonėms, tai nėra mažai.
Bet įkrovimo stotelių trūkumas ir miglota informacija apie esamas atbaido nemažai elektromobiliais besidominčių žmonių.
Latvija už 5 mln. eurų įrengė 9 įkrovimo stoteles ir 200 elektromobilių pirkėjų suteikė 50 proc. jų vertės siekusias subsidijas.
Jas latviai išnaudojo vos per 5 savaites.
Tačiau pasibaigus valstybės paramai elektromobilių niekas nebeperka. Mat ne tik trūksta įkrovimo stotelių, bet ir brangu jomis naudotis. Už vieną įkrovimą latviai turi mokėti net 5 eurus – beveik tiek pat, kiek nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų benzinas ar dyzelinas.
„Pirmieji elektromobiliai gali būti nupirkti entuziastų, bet kad jų toliau daugėtų, turi būti ekonominė nauda. Dauguma žmonių gyvena butuose, jie neturi įkrovimo stotelių, o įkrauti mašinas mieste labai brangu.
Taip pat nėra bendros stotelių valdymo sistemos, žemėlapis netikslus.
Jelgavoje pažymėtos trys stotelės, o realiai yra viena, ir ta pati yra privati namų stotelė“, – Latvijos bėdas vardijo konsultantas Ashley Abrahamas.
Išjudina tiktai parama
Tačiau Latvija neketina nuleisti rankų ir planuoja iki 2020-ųjų investuoti 7 mln. eurų ir išplėsti stotelių tinklą iki 170, o elektromobilių būtų iki 4 tūkst.
Prie to jau priartėjo Estija. Čia už 7 mln. eurų buvo įrengtos 165 įkrovimo stotelės, 50 proc. kainos subsidija suteikta 1070 elektromobilių pirkėjų. Tačiau šįmet rėmimo programa pasibaigė, todėl spėjama, kad sumažės ir elektromobilių paklausa.
Specialistai neslėpė, kad kol kas elektromobilių be vienokios ar kitokios paramos neapsimokėtų pirkti nė vienoje šalyje. Jie vis dar labai brangūs, be to, dalis vairuotojų vis dar nepasitiki jų techninėmis galimybėmis.
Vis dėlto Skandinavijoje tokių mašinų gausėja ne dienomis, o valandomis. Viskas dėl tenykštės mokesčių sistemos ir nuolaidų.
Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje perkant tradiciniais degalais varomą automobilį tenka sumokėti iki 2,5 karto jo kainą viršijančius mokesčius. Elektromobiliams jie arba visai netaikomi, arba kelis kartus sumažinami.
Tuo metu Lietuvoje mokesčiai bus tokie patys, ar pirksi elektra, ar benzinu, ar dyzelinu varomą automobilį.
Rusiją išgąsdino pernelyg silpni varikliai
Rusijos įmonės „Revolta Motors“ vadovas Maksimas Osorinas neslėpė, kad Rusijoje elektromobilių paklausai meškos paslaugą padarė viena iš pirmųjų serijinių elektra varomų mašinų „Mitsubishi MiEV“.
Prieš ketverius metus ten aktyviai reklamuotas mažiausios klasės automobilis kainavo kaip gerai įrengtas E klasės „Mercedes-Benz“, nors važiavo prasčiau ir už kai kuriuos miesto mažylius. Todėl rusai vis dar nepatikliai žiūri į kitas elektra varomas transporto priemones.
„Jei gamini naują elektromobilį, jis turi būti nebaisus ir gerai važiuoti, – paprastai sakė verslininkas. – Dauguma žmonių Maskvoje gyvena butuose, todėl reikia ir viešojo įkrovimo stotelių.“
Pasak jo, „Tesla Model S“ pasirodymas gerokai pataisė rusų nuomonę apie elektromobilius, bet didžioji dauguma vairuotojų ir valdžios atstovų vis dar nežiūri į elektra varomus modelius rimtai. „Mums sako, kam Rusijai reikia elektros, juk turime daug naftos. Bet pažiūrėkite, kokios baisios spūstys Maskvoje, kiek taršos“, – pastebėjo specialistas.
Mato verslą
Dauguma maskviečių gyvena butuose, todėl norintiems elektromobilių reikalingos viešos įkrovimo stotelės. Bet M.Osorinas nemano, kad reikia laukti, kol įkrovimo stotelėmis pasirūpins vietinė valdžia.
Verslininko siūlymu, stotelių plėtra turėtų labiausiai dominti prekybos centrus, verslo centrus ir kitas žmonių susibūrimo vietas, kurios elektromobilių infrastruktūrą galėtų panaudoti kaip rinkodaros priemonę.
„Mūsų versle nėra valdininkų. Viskas privatu ir turi atsipirkti“, – tvirtino M.Osorinas ir stebėjosi, kad kitos šalys iki šiol neišnaudojo gausybę vairuotojų sutraukiančių parduotuvių ar pasilinksminimo vietų stotelėms įrengti.
