Naudojantys piratinius Windows 10 „neturės Microsoft palaikymo“

Microsoft turetu eiti nemokamos OS keliu, o ne dar labiau atbaidant likusius vartotojus. Koks tikslas kas metus ar dvejus pirkti OS, kai Apple ar Android irenginiu atveju, ja gauni nemokamai? O ta naujoji Spartan narsykle dar blogesne uz Internet Explorer, kisa savo ta Bing narsykle per prievarta, nustatymuose net negali pasirinkti Google, viskas, kas kisama per prievarta, atbaido klienta. Greitai nuskes ju tas laivas. Beje del tu water marku, tai as nematau problemos, parsisiuntei programele, pora mygtuku paspaudei, persikrove kompiuteris ir nebera.

Ir gerai daro kad nera nemokamu, nieks nedarys gero produkto už dyka.

yra skirti vaikams, kurie nesugalvoja ką būtų dar galima su telefonu nuveikt.) Kalbant Apple: tai yra uždara ekosistema, OS X yra skirta tik Apple kompiuteriams. Būtų keista, jei prašydama po 1500€+ už įrenginį, Apple paprašytų dar ir už OS susimokėti. (Čia aš nekalbu apie visokius hakintosh'us ir tam reikalui skirtus OS X ISO atvaizdus.)

Tai gal reiktu ziuret is tos puses: jei pirktume visoki slamsta kaip windows, tai maziau bare sedetume.

Jau geriau sėdėt su Windows, nei su pramyžtom smegenim.

Suprantu, kad nepatinka linuxistai - nėra pasauly normalaus žmogaus, kuriam jie patiktų. Nes juk kiša visur kažkokį programinį nesusipratimą, kurio NIEKAS pasauly nenaudoja. Bet kam taip hipsterius su Macbookais įžeidinėt?

O taip, nieko nėra smagiau nei knistis ir ieškoti drive'ų device'ui, kuriam jų niekada nebuvo.

Nėra net tokio klausimo, kad mano darbdavys leistų naudotis kažkuo kitu nei Windows. Sutartyse su klientais aiškiai parašyta, kokiu būdu ir formatu turi būti apdorojami ir grąžinami failai. Kiekvienam darbuotojui yra nurodyta konkreti programa, kuria jis privalo dirbti. Darbuotojas, negalintis dirbti nurodytomis programomis, tolygus vairuotojo pažymėjimo neturinčiam taksistui. Tai nėra kažkoks unikalus atvejis. Esu dirbęs laisvai samdomu darbuotoju 20–30 įvairių įmonių, nei viena iš jų neleidžia naudotis kažkuo kitu nei Windows. Tai yra rinkos standartas, ir ničnieko negalima dėl to padaryti.

Vytautas šnekėjo apie namų vartotojus o ne verslą. Jei nori naudotis Linuxais ir nesukt galvos dėl draiveriasi, tai reikia perkant kompą pasirinkt su tinkamomis dalimis, o printerį geriausia pirkt su pajungimu prie tinklo. Daugelis čia sėdi monopolistams sulindę į subinę ir ploja katutem kaip gerai.

Mhm Vytautai, visi naudojasi tik bazinėm programom ir įranga. Ir su vaizdo plokštėm kyla problemų, ir su printeriais ar skeneriais, o smagiausia, kai prasideda dilemus su softu ar tais pačiais kompiuteriniais žaidimais. Retai belošiu, bet jei užsimanau, tai tikrai "ar su linux'ais veikia" neturi būti man galvos skausmas. Arba elementarus dalykas, prireikė savaitgalį pasitvarkyti dokumentą iš darbo, iš esmės 15min veiklos ir sumąsčiau išbandyti aš linux'us su open office. Baigėsi tuo, kad file'as buvo sugadintas ir teko vis tiek važiuoti į darbą. Kodėl? Nes formatavimus taip sušiko, kad file'as tapo bevertis. Nuostabūs linux'ai. Jei po internetą palandžioji ir filmus žiūri - pakanka. Jei kompą naudoji ir darbui bei tenka keistis duomenimis ar naudoti duomenis iš išorės - ne. Nebent tau patinka 15min darbą paversti visos dienos darbu. Mhm, perki printerį prie tinklo jungiamą, nes pasinaudoti reikia keliskart metuose daug spausdinant (2-3x prirteikia, bet kai spausdini, tai per dieną atsiperka printeris). Vajetau vajetau, monopolistams į šikną sulinę. Renkames tai kas mums geriausia. Linux'as nesugeba prilygti windows'ams pilnavertiškai ir renkuosi geresnę alternatyvą. Kai Linux'as prilygs - pereisiu. Kaip ir sėdžiu ant chrome jau kokius 7 metus.

Kreipkis į kompiuterinių žaidimų ir kitų namų vartotojams skirtų programų (žodynų, enciklopedijų, tekstų redaktorių, vaizdo priėmimo ir įrašymo programų) gamintojus.

Turiu originalu win 7 cd-key, bet tingejau ieskotis atitinkamo ISO ir tiesiog piratinius sudejau. Tai taip ir pirataujam O kas liecia zaidimus ir linux/mac os... tai primena bananus sovietu sajungoje. Ju yra, kartais.

forumuose (jei jau "apsipirko")- pakanka pasileisti su įrenginiu gautą programų diską ir vadovaujantis ekrane pateikiamais nurodymais įdiegti tvarkykles ir reikiamą programinę įrangą. p.s. Jei atmesim visokius IT entuziastus, tai likusią linuxistų bendruomenės dalį sudaro tie, kuriems jų didelis ego neleidžia naudotis prasčiokams skirtais Microsoft produktais. Tokie geriau darys išsamias geležies analizes, barškins terminale visokius apt-get ir t.t., bet jau tikrai nedirbs su tuo, ką naudoja >90% viso pasaulio gyventojų, nes gi tai yra ne lygis, nėra kuo prieš kitus pasipuikuot.

Man tai Linux vartotojai tokie smaikstuliai, visada iesko kur apsikti Microsoft'a, kaip, kad iOS ar Android vartotojai apie vienas kita. Tas Linux jau irgi i suda virsta, visa Linux beveik valdo RedHat(FreeDesktop, GNOME), ir daro kas jiems geriausia, o paprasti mirtingieji jiems nerupi, kaip Linux bendruomene reke del GNOME Shell 3.*, kaip priestaravo SystemD. Liko tik Windows ir *BSD operacines sistemos kurios nepriristos prie hardware.

Bajeris - lei išorinis įrenginys suderinamas su Linux, su Windows nebus jokių rūpesčių, GARANTUOTAI. Jei gamintojas žino tik Windows, draiveriai bus gaidiški net ir Windows OS. Atsakymas į why? - sutaupyta visur, kur tik įmanoma, įskaitant normalių draiverių parašymą. Tokia durna taisyklė galioja perkant TV imtuvus, no-name kameras, DVD įrenginius, netgi spausdintuvus ir e-ryderius. Nebent gamintojas nebandė apsimesti protingu, ir padarė viską, kaip nurodo pramoniniai standartai - tada įrenginys veikia visose OS'uose. Ir bliamba, ko jūs tarpusavy susipisot dėl tų Linuksų? Džiaukitės, kad jie yra - tai argumentas, kad MS nepradės rimtai dusint piratų. Ar jum galvą skauda dėl jų?

Su Linux'ais didžiausia problema - paprastų vartotojų yra labai mažai. Dėl to gamintojai net nepadaro tinkamų draiverių. Paprastas pavyzdis: šiandien gavau Razer DA pelę, DPI - 3500. Ant Linux'ų per terminalą porą xinput komandų (rezultatas - sulėtinta 3 kartus). Ant Windows - keliaut į Razer.com, siųstis programą, registruotis, patvirtint el. paštą, ir galų gale pasirinkt norimą DPI. Aišku, pelė padaryta tinkamai. Tiesiog nėra specialios programinės įrangos Linux'ams, todėl tenka savaip suktis. Tačiau, jei tai būtų no-name pelė su savaip padaryta sąsaja tarp kompiuterio ir įrenginio(interface), tai tada net ir Windowsai žagsėtų. Taip ir yra su tais jūsų minimais printeriais ir skaneriais. Kiek teko susidurt su jais, tai pirkti žinomo gamintojo įrenginiai, naudojimas paprastas - prijungi, spausdini arba skanuoji. 0 problemų su Ubuntu. Tačiau, kaip minėjau, jei įrenginis naudoja nestandartinį interface, tai be trečių šalių programų jis yra bevertis tiek Windows, tiek Linux.