Naudojantys piratinius Windows 10 „neturės Microsoft palaikymo“

Priminė anekdotą apie juodaodį po kokosu.

Jei tau windowsai patinka ir svarbiausia tu už juos susimoki (naudoji legaliu) tada viskas puiku. Bet jei naudoji nelegalius windows tada jau nelabai gerai. Jei nesugebi nusipirkti tai naudok tai kas duodama nemokamai. Žinoma yra atvejų kai Linux negali pakeisti windowsu. Pav. dėl specifinių programų kaip AutoCAD arba populiarių žaidimų kurie tik ant windows eina. Bet jei jų nenaudoji, tai nėra prasmės naudoti windows. Nebent turi už ką juos nusipirkti. Iš mano bendradarbių tik keliems namie reikia windows. Visi kiti galėtu naudoti bet kokia kita OS. Pas mane namie 3 kompiuteriai. Du yra su Ubuntu ir vienas su windows8 kuris skirtas žaidimams. Todėl aš pats nesu prisirišęs nei prie linux, nei prie windows. Puikiai žinau kur windows pranašumas, o kur linux. MacOS niekada neteko naudoti tai šios OS nežinau. Jau seniai neturėjau jokių problemų su Ubuntu ir tiems kam ją įrašiau taip pat neturėjo problemų. Ir jiems Ubuntu galimybių pilnai užteko. Žinoma, geimeriui linux nerekomenduočiau naudoti. Tiems kuriems reikia specifinių tik windows programų taip pat rekomenduočiau PIRKTI windows. Bet kitiems...

Aš parėjęs iš darbo nesinaudoju nei Autocadu nei offisais - man tai net gera dingstis parėjus iš darbo vėl nesėsti prie tu pačių darbų - neturiu programų tai ir nedirbu - aš ne darboholikas. Jei givybės ar mirties klausimas, tai jai reik pakoreguot kokius CAD'o brėžinius šeštadieni tai turiu DraftSight CAD'a namie - galbūt tai ne Autocadas ar Microstation, bet asmeniniam naudojimui pakankamas - dar net atidaro naujausius autokado failus, ko senesnis autocadas nesugeba . Magistro darbą VGTU parašiau su LibreOffice ir rankos man nenukrito, gavau aukščiausią įvertinimą ir rezultatą pateikiau šiaip ar taip pdf formatu. Keliose firmose, kuriose dirbau, taip pat naudojo openoffise dėl finansinių sumetimų, nes kitos programos labai daug atseidavo. Firmoje apsikeisti duomenimis tiko ODT formatas, o į išorę siųsdavom pdf, nes mūsų sukurtus dokumentus vertinom kaip intelektinę nuosavybę. Iš kažkokios ministerijos reikėjo kažkokį dokumentą atsisiųsti - pateiktas .doc formatu - pzdietc - kažkokiam vieno lapo dokumentui užpildyti man reik programinės įrangos už 200 euru :O - susinervinęs net parašiau skundą į įstaigą . Pasaulis keičiasi. Windowsais naudojasi vis mažiau žmonių. Dalis kas naudojasi windowsais nėra patenkinti, bet nežino, tingi ieškoti, mokintis ar per brangios alternatyvos. Bet auga nauja karta užaugusi ant iPadų ir androido, kuri nesuvaržyta klasikinio desktopo kanonų, kuriai Windowsai ne lygis ir ji migruoja - dažniausiai į Apple pusę, bet dalis nubyra ir kitur. Amazone populiariausias laptolas chromebukas. Nors iš pirmo žvilgsnio chromebukas bevertis, bet vis daugiau žmonių supranta, kad jiems brauserio ir tereikia – filmai netflix, muzika spotify. Net korporacijos perka chromebukus ir su citrix prisijungia serveriuose esančių programų. Po biški MS ima pripažinti apie prarandamą rinkos dalį ir bando supažindinti su naujais dalykais. Nauji W10 prikimšti linuxinių blizgučių - virtualūs desktopai, package manager, powershel funkcionalumo išplėtimas, .NET opensorsino, net windowsus Raspberry Pi pristatė . Po Snaudeno NSA skandalo ir Amerikos IT pasitikėjimui kirsto smūgio, MS nepasitiki užsienio firmos ir vyriausybės. IKI tol Kinija pasyviai vykdžius amerikinės programinės įrangos atsisakymo programą, po Snaudeno dokumentų rimtai pradėjo vykdyti Windowsų atsisakymo viešajame sektoriuje - dabar uždrausti visiškai W8 ir iki 2020 visiškai atsisakys bet kokių windowsų. Galbūt toks žingsnis vakaruose butų sutiktas nepasitenkinimu, bet komunistinėj valstybėj biudžetininkai turės prievarta prisitaikyti - ir kuo jūs manote jie ims naudotis namie, kuomet darbe intensyviai naudosis ne windowsais. Privatus sektorius irgi turės prisitaikyti, turės keistis dokumentais su valstybinėmis įstaigomis ir tai bus ne .doc formatas. Kažin ką Rusija masto šiuo klausimu. Su W10 pristatė integraciją su xbox žaidimų parduotuve. Valve'i, kaip pagrindinei PC žaidimų pardavėjai, tai labai gąsdinantis veiksmas - dabar kaip niekad pasiteisina Valve SteamOS kūrimas. Po šio veiksmo ant Linuxų gerokai padaugėjo žaidimų - galbūt tai kol kas tik trupiniai, bet tai pirmieji žingsniai link žaidimų platformos. Neabejoju, jog po pačių Steam machines išleidimo bus žaidimų protrukis ant linux'o. Kitaip nei Sony su BSD ant PS3'4, valve SteamOS nepadarė uždara platforma ir to rezultatais gali naudotis ir kiti linux vartotojai. Kuriamas naujas opengl vulkan, kuris konkuruos su DX12, NVidios draiveriai vis geresni, O AMD po ilgo laiko tarpo vėl įmė samdyti draiverių rašytojus linux'ams (paskelbė naują draiverių kūrimo filosofiją linuxams) - žaidimų perspektyvos neblogos. Be to PC gameriai žmonės, kurie mėgsta kruštis su savo sistemomis, tai manau jog atsiradus pakankamai žaidimų pasiūlai dalis susigundys migruoti, turint omenį dideles linuxu konfiguravimo galimybes. Esant ne MS ekosistemoje pastebėjau, kad programinės įrangos kūrime labai daug žmonių iš europos, pietų amerikos. Remdami šiuos projektus, mes neleidžiame pinigams išplaukti į užjūrį. Kinija perėjimas ant kitos sistemos gerokai paskatins vidaus IT kūrėjų vystymąsi. ES paskelbė programą, kuri labiau rems vietinius opensorce projektus. Perėjimas ant linuxų skatina vietinius IT verslus, suporto kompanijas. Windowsai ne kieta, jais naudojamasi vien dėl to, kad nėra kitos išeities. Naujo GNOME sulaukęs nekantriai ploji rankutemis, ko ant windowsų niekad nejaučiau. W8 buvo kažkas biški kito, bet vis tiek tas pats, tik start mygtukas pasikeitė. Linuxai turi daug problemų, bet windowsai taip pat ne vienaragių pieva. Prisimenu pastoviai susidurdavau su windowsų problemomis. Gavau dovanu W8, įsirašiau ir pusę dienos krušausi, kol padariau kad garsas būtų, bo draiveriai iš kompakto neveikė. Ant Fedoros ar Ubuntų vienintelis dalykas su kuriuo pastoviai susiduriu tai video tearingas, kuri lengvai galima pataisyti. Windowsai ir Linuxai visiškai kitokie žvėrys, kurių filosofija kitokia ir su kuriais reik kitaip dirbti. Daugeliui sunku persiorentuoti net start mygtukui pasikeitus, bet man patogiausias radikaliai kitoks GNOME desktopas – nieko patogesnio nesu naudojęs, net OSX interfeisas neprilygsta. Žmonės per daug specializuoti tampa, neišmanantys daugiau nei vieno dalyko. Darbe kiaurą diena atlieka ta patį procesą, o parėję namo atgula ant sofų ir nesistengia tobulėti. Bet kuris linuxų vartotojas apie windowsus išmano daugiau nei dauguma windowsų vartotojų. Mano filosofija tokia, jog jei tau patinka kompiuteriai, tai turėtum juos kažkiek tai išmanyti, o išmanantiems jokių problemų, kad kažką įrašyti į terminalą įpastinus pora apt-get ar yum eilučių.

Manau puiki mintis jiems būtų taip daryti.

Nepatinka man Windows, todėl nenaudoju. Tai ir pinigų nemokėčiau.

Na aš naudoju kompiuterį tikrai daugiau nei eilinis vartotojas. Tad dar nesusidūriau su situacija, kad savęs paklausčiau - gal man pereiti prie Linux? Ir nelabai matau reikalo, kada tas klausimas turėtų iškilti, nebent tik dėl nemokamo varianto. Dėl virusų, jūs galvojat jei Linux rinka netikėtai išsiplėstu, joje neatsirastų daugiau ir kenkėjiškais sumetimais padadartų programų? Tuomet jūs esate naivūs.

Ne naivūs, o realistai. Kodėl gi Windows'uose taip lengvai plinta virusai? Ogi todėl, jog visiškai įprasta įrašinėt programas parsiųstas tiesiai iš interneto, o iššokus pranešimui, jog tai nesaugi programa - spaudžiam Install Anyway(ar kažką). Tai yra labai jau atgyvenęs programinės įrangos diegimo modelis, kurio praktiškai jokia kita OS nenaudoja. Linux turi apt-get ir analogus, Software Center, atitinkamai Mac turi brew ir App Store, Androidas, iOS, ir netgi WP turi App Store atitikmenis. Taip, ant Mac ir Linux gali siųstis programas iš trečių šalių tinklapių, bet kam to prireikia, tai tas ir žino, ką daro.

Kad ner ka ten ieskot. Nueini i Microsoft Software Recovery puslapi ir suvedes savo koda parsisiunti ta iso.

Koks tikslas turėti piratinius, ten gali būti belekas.

Linux fanatikai tikina, kad Ubuntu ar kitas linux crap yra daug geriau už windows na ką gi. Reali situacija. Namie klausau muzikos per spotify, todel, atsibodus youtube, sugalvojau darbe į Ubuntu (15.04) įsirašyti spotify. Juk tokia populiari programa, o linuxai viską kas populiaru palaiko ir turi instaliacijas (juk linuxistai stoja mūru kad taip yra). Pirmasis bandymas - nueinu į oficialų spotify puslapį, o ten pasirodo tik windows platformai yra install failas. Ups, kaip taip gali būti? Na, nenuleidžiu rankų. Juk linuxai daugiausiai skirti geekams, dėl to norint kažką gauti reikia pasiknist ir į terminalo langą visą romaną surašyt. Susirandu google kažkokį neaiškų puslapį, how to install spotify on ubuntu. Pagalvoju, kad dabar tai tikrai galėsiu klausytis muzikos kiek širdis geidžia. Parašytos visos komandos kurias reikia suvesti į terminalą. Suvedu. Laukiu 10 minučių kol kažkoks neaiškus tekstas bėga per terminalo langą. Įrašė! Dabar jau tikrai klausysiu. Parašau terminalo lange spotify. Ir... Terminalas man parodo vidurinį pirštą ir praneša kad kompiuteryje nėra kažkokio lib*blablabla* (neatsimenu tokių sudėtingų nerdiškų pavadinimų). Antras raundas google. Išnaršyti visokie neaiškūs geek'ų blogai kur vienokiais ar kitokiais būdais su terminalo komandų rašliavom turėjo įsirašyti kažkoks lib, išbandytos iš eilės visos nurodytos komandos, kurios net ir neaišku ką daro. Ir finale vistiek likau darbe neįdiegęs spotify. Išvados. Windows aplinkoj nuo instaliacinio failo parsiuntimo iki play mygtuko paspaudimo praėjo ne daugiau kaip 2 min ir klausiausi muzikos. Linux aplinkoj likau be pietų, be spotify ir su sugadintais nervais. Nuo tos dienos, kuomet prasiknisau daug laiko ir taip ir likau be spotify, sau pažadėjau, kad prie linux aplinkos būsiu tik tiek, kiek darbdavys man lieps, o laisvalaikiu tikrai nesiknisiu rašydamas romanus į terminalo langą, nes jei norėčiau rašyt, geriau kokią knygą parašyčiau.

Naivu tikėt pasakymais, kad "linuxai viską kas populiaru palaiko ir turi instaliacijas".

Čia tą kur paryškinau lygiai taip pat Windows gali pritaikyti. Aš žinau ką darau su savo PC, ir nesu susidūręs su virusais. Beje galvoji Linux išplitus programuotojai nesuras kitų alternatyvų virusams plisti? Standartines pažiūros. Ką noriu pasakyti, kad jei Linux taptų tokia populiari kaip Win, joje atsirastų dar daugiau problemų ir minusų, nei dabar turi Win, kuri jau turi patirti užimant didžiausią rinkos dalį ne vienerius metus.

Aš neturiu nieko prieš Linux, bet ar nemanai, jeigu norint instaliuoti visiškai paprastą programą, skirtą paprastiems žmonėms, atliekančią visiškai paprastus dalykus, reikia kažkokias mistines komandas rašyti į terminalą, tai čia visiškas absurdas? Vartotojas NIEKADA neturėtų būti priverstas daryti tokius dalykus vien tam, kad galėtų... muzikos klausyti.

Teisingas pastebėjimas ir daugumai Linux fanatikų nelabai suprantamas, kad paprastam dėdei pamačius eilines komandų eilutes, dings noras išviso ja naudotis. Tai turi būti patrauklu paprastų paprasčiausiam vartotojui. Todėl Linux ir lieka Geek'ams.

Kas jums trukdo per synaptic ar mount įdiegti kokį audaciuos grotuvą ir naudotis? Kokios bėdos? Jau pagal nutylėjimą grotuvas turbūt bus įdiegtas. Nors aš nenaudoju grotuvo, nes automatiškai nemontuoja disko, kur visi failai ir muzika. Todėl aš neklausau muzikos iš disko. O iš interneto. MMuziką klausau iš telefono. Dar mano kompiuteris toks, kad kartais užkimba, jis ir su Windows ir su Linux užkimba kažkodėl, tai klausant audio visas grojaraštis dingsta po užkrovimo, todėl neklausu audio su kompiuteriu, o per telefoną klausau, ten atsimena poziciją, kur baigė klausyt. Linux tai ne kiekvienam, išpuikeliams nedoriems (kurie nelegalius windows naudoja ir galvoja, kad vogti čia nieko tokio) jis netinka, manau.

Kas ką nors sakė, kad reikia atsimint komandas? Koks realiai skirtumas, ar internete spaust 10 kartų "Download" mygtuką, ar įvykdyt tokias intrukcijas: 1. Open Terminal. To do that, click Ctrl Alt T all at once. 2. Copy and paste these lines: ... 3. ???

Kelios pastabos: a) Tema tai apie Windows palaikymą b) Jei MS ims rimtai kovoti su piratais, jūs niekur nedingsit, o mokėsit tiek, kiek paprašys, nes jums nesuvokiamos alternatyvų sąvokos. c) Ubuntu OS programų diegimui terminalo nereikia. Tam yra Software Center, kur maigai pele ir tik pele. Iš interneto atsiųstus DEB paketus su visomis priklausomybėmis irgi diegiama per Software Center - KUR JŪS DEBILAI MATOT TERMINALĄ? Visur telikę tik NEXT NEXT INSTALL.