Dar prieš pusmetį lietuviai džiūgavo – tokių mažų degalų kainų vairuotojai neregėjo ne vienerius metus. Dėl didmeninės naftos kainos kritimo lietuviai žiemą galėjo džiaugtis eurą ar vos daugiau kainuojančiais degalais. Pastaraisiais mėnesiais mažmeninės degalų kainos pamažu kyla, tačiau tą pastebėti sudėtingiau – lietuviai dar neįprato prie naujos valiutos ir 1,10 Eur neatrodo labai didelis skirtumas nuo 1,25 Eur, nors vos prieš pusmetį galiojusia valiuta tai būtų ne taip ir mažai – 52 lito centai.

„Neste“ degalinėse dyzelino kaina birželio 4 dieną buvo 1,186 euro, o A95 markės benzino – 1,286 Eur. Palyginimui, dar praėjusių metų gruodžio 18-ąją vienas litras dyzelino kainavo 1,098 Eur, o A95 markės benzino – 1,138 Eur.

Didmeninė naftos kaina tuo laikotarpiu smarkiai nesikeitė. 2014-ųjų gruodžio 18 dieną ji buvo 59,44 dolerio už barelį, o birželio 4 dieną – 63,62 dol. Tai kodėl degalai brangsta kiekvieną savaitę, nors naftos kaina išlieka stabili?

„Mažmeninės degalų kainos daugiausia priklauso nuo didmeninių degalų kainų rinkoje. O didmeninę degalų kainą iš esmės nulemia pasaulinės naftos kainos ir dolerio/euro kurso pokyčiai.

Didėjant naftos kainoms arba brangstant doleriui euro atžvilgiu, matome ir degalų kainų didėjimo tendencijas degalinėse. Žinoma, šio pokyčio greičiui reikšmingas ir degalų atsargų efektas“, – aiškino „Statoil“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis.

Kadangi nafta perkama doleriais, jo kursas euro atžvilgiu turi nemenką įtaką kainoms degalinėse. Pastaraisiais mėnesiais čia vyko atvirkštinis procesas – doleris euro atžvilgiu itin sustiprėjo. Tą pačią gruodžio 18-ą dieną vienas euras kainavo 1,2285 dolerio, o birželio 4 dieną – 1,1134.

Dolerio kaina šiek tiek priklauso nuo tendencijų naftos rinkoje, tad neretai mažėjant naftos barelio kainai, doleris euro atžvilgiu stiprėja. Tačiau ši priklausomybė nėra šimtu procentų tiksli ir po truputį mažėja.

„Teiginys, kad dolerio kaina priklauso nuo naftos kainos, nebūtų visiškai teisingas.

Dolerio kaina tik iš dalies priklauso nuo tendencijų naftos prekybos rinkose. Be to, kai JAV sumažino savo priklausomybę nuo importuojamos naftos (naftos produktų), Amerikos dolerio ir naftos kainų koreliacija tapo dar mažiau ryški“, – dėstė I. Klimaitis.

Be to, mažmeninė degalų kaina nemažai priklauso nuo akcizo ir PVM – jie sudaro apie 50 proc. degalinėse matomos kainos. Didmeninė produktų kaina sudaro daugiau nei 40 proc., o degalinių tinklai gali manipuliuoti tik mažesne nei 10 proc. kainos dalimi.

„Didmeninė produktų (benzino, dyzelino) kaina priklauso nuo produkto kainos, kuri yra nustatoma naftos produktų biržoje. Produkto kainą lemia naftos kaina, dolerio kursas ir naftos perdirbėjų kaštai bei maržos. Ar naftos barelio kaina priklauso nuo dolerio, negaliu komentuoti, nes nedarėme šių įžvalgų“, – paklausta apie degalų kainos sudarymo principus, sakė Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė.

Benzino kaina didėjo sparčiau nei dyzelino

Akylesni vairuotojai, stebintys tiek benzino, tiek dyzelino kainas, turėjo pastebėti kitą tendenciją – benzinas žiemą buvo maždaug 4 euro centais brangesnis už dyzeliną, tačiau šiandien šis skirtumas siekia 10 ct.

„Tiek benzino, tiek ir dyzelino kaina priklauso nuo taikomų mokesčių ir produkto kainos. Benzinui yra taikomas didesnis akcizo mokestis nei dyzelinui, taip pat benzinas kaip produktas yra brangesnis, o ir didmeninės benzino kainos šiemet augo sparčiau nei dyzelino, lyginant su 2015 metų pradžia. Tai yra pagrindinės priežastys, kurios lemia benzino ir dyzelino kainų skirtumą“, – aiškino D. Jokšienė.

I. Klimaitis pridūrė, kad benzino sudėtis ištisus metus nesikeičia, o dyzelino skiriasi: žiemą jis parduodamas be BIO komponentų ir su žemesne neužšalimo temperatūra. Tai – dar vienas dalykas, turintis įtakos mažmeninei dyzelino kainai.

Komentarai (25)