Roamingo mokesčių panaikinimas lietuviams gali baigtis geroku ryšio paslaugų brangimu (7)
Kad ir kur keliautumėte Europoje, mobiliojo ryšio paslaugos – skambučiai, SMS ir internetas – nuo 2017-ųjų birželio vidurio papildomai nebus apmokestinamos. Tokį susitarimą antradienį pasiekė Europos Sąjungos institucijos. Lietuvoje ši naujovė gali pabranginti paslaugas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paprasčiau sakant, išvykę į kelionę po Europą už skambutį Lietuvoje likusiam arba kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje gyvenančiam draugui mokėsime pagal sutartyje su mobiliojo ryšio operatoriumi įrašytus įkainius. Tas pat galioja ir kitoms paslaugoms – papildomai nereikės mokėti nei už SMS siuntimą, nei už naršymą mobiliuoju internetu.
O kol laukiame išganingosios 2017 metų birželio 15 dienos, operatoriams teks dar sykį mažinti tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. Sutarta, kad nuo 2016 metų balandžio mėnesio visi Europos mobiliojo ryšio operatoriai galės taikyti tokias maksimalias paslaugų kainas ES šalyse: 5 centai už minutę, 2 centai už SMS ir 5 centai už vieną megabaitą duomenų (neįskaičius mokesčių).
Šiuo metu minutė skambučio Europoje kainuoja iki 19 centų, SMS – iki 6 centų, o megabaitas duomenų – iki 20 centų (be PVM).
Be to, sutarta taikyti griežtas interneto neutralumo taisykles – jomis bus ginama kiekvieno europiečio teisė į interneto turinio prieigą be diskriminacijos.
„Europiečiai reikalavo ir laukė, kol bus panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai bei įvestos interneto neutralumo taisyklės. Jie buvo išgirsti“, – sakė Europos Komisijos viceprezidentas Andrus Ansipas.
Lietuviams atsirūgs?
Tai, kad užsienyje galėsime skambinti ir naršyti internete už tą pačią kainą, kaip Lietuvoje, žinoma, yra puiki žinia. Tačiau toks sprendimas gali gerokai pakeisti mobiliojo ryšio rinką visame žemyne.
Pavyzdžiui, kas nutiks, jei, panaikinus papildomus mokesčius, užsieniečiai puls pirkti lietuviškų SIM kortelių? Juk, tarkim, Olandijoje vidutinės mobiliojo ryšio paslaugų kainos, lyginant su Lietuva, yra kone 7 kartus didesnės. Panaši situacija ir Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge...
ES institucijų siekis suvienodinti mobiliojo ryšio paslaugų tarifus gali atsirūgti toms šalims, kur šiuo metu paslaugos yra pigiausios. Mat operatoriai už klientų naudojimąsi paslaugomis užsienyje turės mokėti nustatytas didmenines kainas, kurios gali likti didesnės už paslaugų kainas Lietuvoje.
Kitaip sakant, pigias paslaugas „namuose“ siūlantiems operatoriams už jų klientų poreikių tenkinimą užsienyje teks mokėti iš savo kišenės. O šios išlaidos galiausiai nugultų ant pačių vartotojų pečių.
Maždaug tokį scenarijų antradienio popietę buvo nupiešusi “Omnitel“. Tačiau vėliau poziciją sušvelnino, esą kainų reguliavimas Europos mastu – teigiamas žingsnis, o ES taikomas didmenines kainas dar numatoma peržiūrėti. Jei jos neviršys mažmeninių kainų, operatoriams nebus nuostolinga teikti paslaugų vartotojams.
„Palankiai vertiname, kad ES institucijų sprendime atsižvelgta į tam tikras mobiliųjų operatorių pastabas – bus peržiūrimos ES taikomos didmeninės kainos, nebebus pradiniuose siūlymuose numatyto techniškai sudėtingo pereinamojo laikotarpio, o operatoriams bus numatyta galimybė susigrąžinti kaštus“, – teigė „Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius.
Jis pridūrė, kad didelė operatorių konkurencija mažmeninėje tarptinklinio ryšio rinkoje pati veiksmingai reguliuoja paslaugos kainas – pastaraisiais metais juos nuolat mažėja.
„Tele2“ įžvelgia galimybes
„Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas mano, kad naujovė bus naudinga Lietuvos mobiliojo ryšio kompanijoms. “Tai – ne rizika, o galimybė. Jei mūsų kortelių prisipirks užsieniečiai, mes nenusiminsime. Bet apie tai kalbėti dar anksti. Nes šiandien iš esmės tai yra tik politinis sprendimas ir tame dokumente palikta vietos nustatyti žaidimo taisykles“, – teigė jis.
Kokios tos žaidimo taisyklės? Pirma, lieka neaiškumų dėl mobiliojo ryšio paslaugų didmeninių kainų, t.y. to, ką operatoriai moka vieni kitiems už jų klientų naudojimąsi svetimu tinklu. Šiuo metu jos turi aiškias ribas, tačiau kardinaliai pasikeitus taisyklėms jos gali būti derinamos iš naujo. A.Baranauskas pastebėjo, kad pietinės Europos šalys tokiose derybose visada reikalauja kainas didinti, o šiaurinės – mažinti.
Taip pat lieka neaišku, ar Europos Komisija ir kitos institucijos leis nustatyti paslaugų naudojimosi ribas, t.y. riboti nesąžiningą vartojimą. „Mums nėra pavojaus, kad pas mus privažiuos žmonių ir naudosis. Didesnė grėsmė kyla toms šalims, kur kainos yra didesnės, jos praloš“, – prognozavo „Tele2“ atstovas.
Ar naujos reguliavimo taisyklės gali turėti įtakos paslaugų kainoms Lietuvoje? A.Baranauskas pabrėžė, kad apie tai kalbėti dar anksti, kadangi nėra žinomos būsimo reguliavimo sąlygos. Tačiau, jo nuomone, vartotojai turėtų išlošti. Jei lietuviams situacija ir nesikeistų, tai pasidžiaugs bent užsieniečiai: „Kainas šalyje kontroliuoja konkurencija. Mes turime mažiausias kainas ES, taigi jaudintis reikėtų ne mums, o pietinių šalių operatoriams, kad jiems teks mažinti paslaugų kainas.“
Pašnekovas pastebėjo, kad iki šiol mažinant tarptinklinio ryšio tarifus Europoje vartojimas pastebimai išaugdavo, o tai kompensuodavo sumažintas kainas – vartotojai pradėjo daugiau kalbėti, naudotis kitomis paslaugomis.
Atveria rinkas
Nuo 2007 metų, kai ES ėmėsi veiksmų, tarptinklinio ryšio mokesčiai už skambučius, trumpąsias žinutes ir duomenų siuntimą Europoje sumažėjo daugiau kaip 80 proc. Šios priemonės padėjo didinti vartojimą: duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu rinka išaugo net 630 proc.
„Tai – puikus pavyzdys, kad Europos Parlamento sprendimai yra gerokai arčiau kasdienybės, nei daug kam atrodo. Po kelių metų atostogaudami Bulgarijoje ar Kipre lietuviai galės gerokai pigiau bendrauti su artimaisiais. Praktiškai tai reiškia daug sutaupytų piliečių lėšų ir paprastesnį bendravimą būnant užsienyje. Taip pat šis sprendimas yra rinkos atvėrimas įvairių programėlių kūrėjams ir pardavėjams. O lietuviai čia kieti„, – teigė europarlamentaras Antanas Guoga.
Pasak jo, šis sprendimas skatins paslaugų pardavėjus konkuruoti papildomomis paslaugomis, o ne vien tinklo „turėjimo“ faktu ir iš to vėl laimės vartotojas.
„ES nori būti vieninga rinka ir nori konkuruoti su pasaulio milžinėmis – JAV ir Kinija. Susiskirstymas į 28 skirtingus reguliavimo režimus Europos konkurencingumui tik kenkia. Žvelgiant iš verslo pozicijų, sunku suvokti, kodėl vieningoje ir vieną valiutą beveik visur turinčioje erdvėje, kurioje nėra sienų, staiga reikia mokėti žymiai daugiau už mobilųjį ryšį vos tik kirtus sieną“, – teigė A.Guoga.
Jo nuomone, kuo daugiau vartotojų ir kuo atviresnė rinka, tuo daugiau yra konkurencijos, dar daugiau geresnių paslaugų vartotojams.
Šį susitarimą dar turės patvirtinti valstybės narės.
