Studentai baigę bakalauro studijas, kurios per ketverius metus jiems „neprilipo“ neretai bijo keisti karjeros kelią, rizikuodami pasirinkti kitą specialybę. Istorijos bakalauras Andrius Pūkys, prieš dvejus metus nusprendęs įstoti į Kauno technologijos universiteto (KTU) Aprangos mados inžinerijos magistrantūros studijas įrodė, kad bijoti nėra ko. Studijas A. Pūkys baigė su trenksmu – sukurdamas striukę, transformuojamą į vienvietę palapinę, rašoma KTU pranešime.

„Praėjus dvejiems metams po studijų KTU baigimo, džiaugiuosi įgijęs praktišką specialybę ir dirbantis mėgstamą darbą – mano pasirinkimas pasiteisino“, – sakė Andrius Pūkys.

– Kodėl nusprendei iš esmės pakeisti savo karjeros kelią?, – paklausėme A. Pūkio.

– Norėjau praktinio mokslo, tam tikro amato, kuris leistų kurti realius produktus. Drabužių gamybos pramonei specialistus, turinčius tiek bakalauro, tiek magistro laipsnį, Lietuvoje rengia tik viena aukštoji mokykla – Kauno technologijos universitetas.

Po išlyginamųjų studijų, trukusių vienerius metus, įstojau į Aprangos mados inžinerijos magistrantūros studijų programą. Šioje srityje dirbu jau keletą metų, dėl to šiandien galiu drąsiai teigti, kad tokių specialistų poreikis yra didelis, toks išliks ir ateityje.

– Kodėl po istorijos studijų pasirinkai inžinerinę specialybę?

– Svarsčiau galimybę studijuoti tiek Aprangos mados inžineriją, tiek Architektūrą. Visgi, aprangos ir tekstilės pramonė man buvo jau šiek tiek pažįstama sritis. Keletui metų išvykus gyventi į užsienį, teko dirbti keliose drabužių parduotuvėse.

Įstojęs į KTU, supratau, kad mada vis dėlto nėra mano pašaukimas. Tuomet atradau inžineriją, kuri priešingai – man labai patiko. Labiau nei piešti, eskizuoti ir eigoje bandyti „nukalti“ vienokį ar kitokį drabužį, mane domino techninė kūryba.

Netapau dizaineriu, nes visada buvau linkęs pradiniame gaminio kūrimo etape dėmesį sutelkti į funkciją ir tik vėliau iš funkcijos išvystyti dizainą, o ne atvirkščiai. Mano įsitikinimu, geras dizaineris yra tas, kuris išmano visą drabužio pagaminimo procesą, turi praktinių, technologinių žinių ir tik pabaigoje galvoja apie kūrybinius sprendimus.

– Baigiamajam magistro darbui „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ sukūrei striukę, transformuojamą į vienvietę palapinę. Kaip kilo ši idėja?

– Norėjau įgyvendinti tokį projektą, kuris man būtų iššūkis. Pati gaminio idėja gimė Lietuvoje, tačiau sunkusis darbas ir projekto įgyvendinimas vyko Slovėnijoje, Liublianos mieste, kur metams laiko buvau išvykęs studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programą.

Kadangi visada domėjausi tiek drabužių, tiek pastatų, tiek daiktų dizainu, baigiamasis magistro darbas tapo istorijos, aprangos ir architektūros sinteze. Įgyvendindamas šį projektą, nagrinėjau erdvę kitu kampu. Architektai erdvę tyrinėja, statydami pastatus – aš ją tyrinėjau, kurdamas palapinę, tokiu būdu tarsi provokuodamas ir keisdamas požiūrį į tai, kas yra suprantama kaip erdvė.

Dirbant su „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ projektu, pravertė ir istorijos žinios. Domėdamasis netradiciniais dizaino ir architektūros projektais, kurie buvo pradėti vykdyti gana seniai, susipažinau su britų architektūrinės grupės „Archigram“ darbais, kurie savaip įkvėpė ir mano projektą.

„Archigram“ XX a. šeštajame dešimtmetyje laužė standartus sukurdami tam tikrą pripučiamą gyvenvietę (angl. Blow-Out Village), įgalinančią praplėsti gyvenamąjį plotą bei Vaikštantį miestą (angl. Walking City), sudarytą iš „protingų“ namų arba robotų.

– Kokiomis savybėmis pasižymi tavo striukė-palapinė?

– Pati striukė yra unisex, t. y. tinkanti dėvėti bet kuriai lyčiai. Gaminyje panaudota aerogel (speciali izoliacinė medžiaga), apsauganti nuo šalčio ir sulaikanti šilumą.

– Ar tiesa, kad tavo projektas „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ buvo nukreiptas į socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę?

– Taip, tiesa. Gaminys nukreiptas į benamius, kaip socialinės atskirties grupę, ir jų problemas. Norėjau sukurti produktą, kuris būtų reikalingas, turėtų ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją.

– Kokia šio projekto ateitis?

– Mano sukurtą prototipą dar reikia tobulinti, tačiau turiu viziją ateityje projektą komercializuoti ir savo idėją paversti verslu.

Komentarai (4)