Kaip Lietuva iš energetinės salos virsta energetinių jungčių centru: link finišo artėja „LitPol Link“

kur katės komentaras apie sgd terminalą?

Tupi kur ramiai ir valio, nevaryk dievo į medį

Pakėlėt nuotaiką iš pat ryto O dabar į temą. Nu pažiurėsim ar atpigs vartotojams, dėl konkurencijos atpigusi rinkoje elektros energija.

Na, pati konkurencija neužtikrina kainų mažėjimo, jeigu kainoms nėra kur mažėti. Niekas nepardavinės mažiau savikainos. Nebent atsiras tam tikrais "užėjimais" pigi energija iš Skandinavijos.

Piko metu kainos gali išlikti, nes pajėgumų trūks. Klausimas dar kaip Lenkijos jungtis paveiks, nes pas juos elektra, kiek pamenu, brangesnė būdavo. Tačiau, jei atsisakom kvotų, mažės VIAP, kuris labai brangiai mums atsieidavo. Dabar beliko sudaryti palankias sąlygas toliau plėtoti vėjo energiją, sutvarkant taip, kad finansinių išteklių nebereikėtų skirti. Pvz suteikiant pusę investicijos sumos lengvatinėmis paskolomis su ~1% palūkanom per 15 metų.

iš kur tokios žinios? pas lenkus kaip tik elektra pigi, degina jie tą savo anglį ir galvos nesuka apie kažkokią atsinaujinančią ar švarią energetiką. apie 60-70% elektros jie pagamina anglį deginančiose elektrinėse. skaičiai baisūs, todėl logiška, kad kažkada jie turėtų mažėti, nes nu kiek galima teršti, bet kol kas tai jie gali džiaugtis.

na jei neimportuosim iš lenkų tada niekas netrukdys (re)eksportuoti, jei ten brangiau..

Tačiau piko metu susidaro trūkumas ir kaina šokteli. Puikiai žinau, kad anglį kūrena. Pravažiuot neįmanoma kai kurių vietų, kaip smirda. Tik sakau, kad pikiniu metu elektra gali nebūt pigesnė. Tiesa, Kruonis čia daug išloš.

Ar tai reiškia, kad esant keleriopai didesniam tinklui, Lietuva gali prisistatyti vėjo jėgainių keleta kartų daugiau nei yra dabar, o tas išaugęs tinklas prarys ir subalansuos viską, net be Kruonio, nes toks sąlyginai mažas pajėgumas permažas dideliam tinklui, kad išvis koksnors poveikis būtu? Čia mano toks pamąstymas, remaintis tuo, kad galima energija laikinai pumpuoti į vieną ar į kitą pusę, o bendram rezultate viskas sueis į 0, juk toks ir yra sumanymas ar ne? Lietuvoj bus galima pristatyti vėjo turbinų tiek, kad patenkintu visus 100proc. poreikiu. Vėjo energija aišku turi būti superkama už rinkos kainą ir jokių subsidijų, nei vėjams nei dujoms nei anglims.

Būtent, kai bus sujungti visi tinklai, Kruonis bus koziris nešantis pelną. Ir manau logiška butų pabaigus tinklų sujungimą imtis Kruonio HAE užbaigimo, t.y. pastatyt likusias 4 turbinas kurios buvo numatytos projekte bet taip ir nebuvo pastatytos.

Ne toks sumanymas. Tinklai sujungiami yra dėl saugumo. Tiesa, kai Rusija sustabdė AE statybas Kaliningrade, nesamonių jie tikrai nedarys. Bet šioje situacijoje prisijungę prie kitų tinklų, ne piko metu mes galėsim pigiai supirkinėt elektrą ir naudotis Kruoniu.

Ne tik dėl saugumo, bet ir dėl finansinių sumetimų. Taip pat pagal ES direktyvas, elektros jungtys pirmoje eilėje naudojamos atsinaujinančiai perduoti. Danija tą ir daro, perteklių susikeičia su norvegais, kurie tiesiog neišleidžia vandens iš užtvankų ir energiją sukaupia. Problemos su vėjo plėtojimu dabar tik perdavimo linijos šalies viduje.

Kas ten per skirtumas, kad reikia elektrą konvertuoti du syk?

Su Lenkija fazių, arba tam tikra prasme daznio skirtumas, arba to ir to, bet esmė tapati, nes mes sinchronizuoti su Rusijos sistema, o Lenkija su europine sistema. Iš švedijos išvis nuolatinės srovės kabelis, tai irgi beveik taspats taspats, kas iš Lenkijos, tik kabelis atskiria keitiklį į dvi dalis, bet abiem atvejais iš kintamos į nuolatinę verčiama, o tada vėl atgal į kintama, kad tiktu kitai sistemai. Kasnors patikslinkit kas išmanot, iš Švedijos kiek atsimenu projektas buvo tik į vieną pusę, t.y. į mųsų pusę perduoti energiją, o iš lenkijos į abi puses? Manau jei sujungti visą Europą į galingą tinklą, tai nereikia nieko balansuoti viskas ir taip nusinulins iš tų saulės ir vėjo jėgainių, nes nevisur tie vėjai vienodi ir nevisur vienodai saulė švies. Beto visada galima turėti rezerve visokių elektrinių, kaip Kruonio, hidroelektrinių, dujomis/mazutu/anglim varomų ir tt. Šiais laikais meteorologinės prognozės gana tikslios ir ilgalaikės, tai nėra problemų sudaryti grafiką, kada kur kokias elektines paleisti stipriau ar silpniau. Paleisti Europoj 10 kartų tiek vėjo ir saulės jėgainių problema labiau politinė nei techninė, ar komercinė. Ou OK saulės jėgainėms dar anksti su savo kainom, bet jei kalbėtume ne apie PV paneles, bet apie veidrodžiais koncentruota saulės šilumą kuri kaupiama į druskos rezervuarą, tai ji manau visai komerciškai atsipirktu, gal net ir Lietuvoj. Žodžiu potencialas labai didelis ir tam technologijos yra.

Kad man pasirodė, kad su švedais ir dvipusis. Rezerve visad yra elektrinės, net dabar. Ne tik meteorologinės stotelės, bet jei visas vėjo jėgaines ir saulės elementus sujungtum į internet of things, pasitelkus vėjo greitį ir orų modelius galėtum labai tiksliai prognozuoti elektros energijos gamybos pokyčius. Problema išlieka elektros jungčių skaičius Europoje. Pvz Lietuva integruota kitų metų pradžioje bus žiauriai gerai, bet Prancūzijos jungtys su kitom šalim palyginus niekinės. Koncentruota saulės šviesa kol kas brangu, pigiau PV panelės. Lietuvoje dar ne visai, bet jau Ispanijoje, Italijoje ir pan., berods kainuoja kiek vėjas. Šiuo metu teko apie Indiją daugiau skaityti, tai ten saulės energija pigiau nei anglys (importuojamos, pardavinėjamos pagal pasaulines kainas, kurios dabar apie 50% kritusios). Šiuo metu pradės itin sparčią plėtrą, nes elektros trūksta, tarša didelė. Vienas iš planų, naudoti virš kanalų esančią erdvę, taip sumažinti vandens nugaravimą bei pagaminti daug energijos.

ten per tuos keitiklius eis tik pastovios galios, su iš anksto numatomais kritimais dėl didelių pereinamųjų procesų. taigi jie netiks kaip balanso reguliatorius. norint statyti daugiau vėjo elektrinių reikia galingesnio vietinio tinklo.