Vis dar eksperimentinėje stadijoje esantys termobranduoliniai reaktoriai ateityje elektros energijos gamybai turėtų pakinkyti tas pačias reakcijas, kurios vyksta Saulėje – ir jeigu eksperimentai bus teisingi, Žemėje galėsime pasigaminti bemaž neribotą kiekį energijos, rašo techinsider.io.

Fizikai perspektyviausiai vertina termobranduolines reakcijas, kuriose naudojama plazma. Eksperimentiniuose reaktoriuose dujos įkaitinamos tiek, kad jų molekulės įgyja krūvį, o greitai judantiems atomų branduoliams susidūrus šie gali susijungti išskirdami milžinišką energijos kiekį.

Tiesa, tam dujas įkaitinti reikia stipriai – kartais šimtais milijonų laipsnių labiau, nei Saulės paviršių. Pagrindinis dabartinių eksperimentų tikslas – šią branduolių jungimosi energiją surinkti ir paversti į elektrą.

Atrodo, kad tai neturėtų būti sudėtinga. Tačiau iš tiesų prie šios užduoties savo galvas jau kelias dešimtis metų laužo geriausi pasaulio fizikai, o reaktoriaus, kuris galėtų stabiliai palaikyti termobranduolinę energiją, generuotų daugiau energijos nei sunaudojama dujų kaitinimui ir galėtų būti didinamas tiek, kad tiktų miestų aprūpinimui elektra, iki šiol kaip nėra, taip nėra.

Viena iš vietų, kur fizikai vis dar aiškinasi, kaip pažaboti termobranduolinių reakcijų energiją, yra Masačusetso technologijų instituto (JAV) Plazmos mokslo ir termobranduolinių reakcijų centras Kembridže.

Šioje įstaigoje yra pastatytas bandomasis plazmos termobranduolinis reaktorius, pavadintas „Alcator C-Mod“ – tai yra nedidelio sunkvežimio dydžio cilindro formos aparatas. „Alcator C-Mod“ - tokamako tipo reaktorius. Tai reiškia, kad jo viduje yra riestainio formos ertmė, apsupta galingais magnetais, kurie neįtikėtinai karštą plazmą išlaiko vietoje ir neleidžia jai prisiliesti prie reaktoriaus sienų.

Be tokių magnetų plazma akimirksniu ištirpintų patį reaktorių. Toje ertmėje palaikomas vakuumas, taigi, atmosferos oras nesimaišo su dujomis, kurias mokslininkai sušvirkščia į reaktorių plazmai gaminti, bet už tai sienoje yra stiklas, per kurį galima matyti iki mėlynumo kaistančias besijungiančias dujas.

MIT fizikas Theodore'as Golfinopoulosas neseniai nufilmavo, kaip atrodo toks dvi sekundes trunkantis reaktoriaus darbas. „Įjungiau savo skaitmeninio fotoaparato filmavimo režimą ir išėjau iš patalpos, nes tuo metu joje būti pavojinga“, – apie reaktoriaus darbo filmavimą sakė mokslininkas.

Įdomu tai, kad pro langelį matosi ne tik ryškiai šviečianti plazma – kur kas įdomesnis yra garsas, skleidžiamas besijungiančių atomų: jis primena vaikišką ar moterišką priešmirtinį klyksmą iš holivudinių siaubo filmų.

Jeigu ketinate šį įrašą žiūrėti – saugokite savo bei kolegų ausis, sumažinkite garsumą.

Komentarai (3)