Orai keičiasi: kas vairuotojų lauks šią žiemą? Kelininkų prognozė (0)
Žiema ir vėl užklups kelininkus netikėtai? Šis pabodęs juokelis gali keliauti į šiukšlyną ne tik dėl to, kad nėra vairuotojo, kuris nebūtų jo girdėjęs, bet ir todėl, jog dabar kiekvienas norintis galės pažiūrėti, ką kelininkai iš tiesų veikia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Barstytuvų judėjimą internete galės sekti kiekvienas vilnietis.
Tai sostinės gyventojai galės išbandyti jau šią savaitę. Savaitgalį vos pasirodęs sniegas bemat nutirpo, tačiau prognozuojama, kad antradienį ryte Vilniuje pasnigs gausiau, o artimiausiomis dienomis išsilaikys minusinė temperatūra.
Daugiau tirpdo, nei valo
Vilniaus gatves žiemą prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas tikina, kad įmonės pajėgumas yra daugumą miesto gatvių pabarstyti ir išvalyti per šešias valandas.
Jei sniegas kristų naktį ar savaitgalio dieną – šiek tiek greičiau.
Vilniečiai, kurie skundžiasi, kad sniegas išlieka ir po gatvių barstymo, anot pašnekovo, turėtų žinoti, kad druskos mišinio reakcija užtrunka mažiausiai tris valandas. Tuomet jau negali susiformuoti sniego ar ledo danga.
„Realiai sniegas nėra išvalomas, o ištirpsta. Jei būtų tik valomas, tai po pirmųjų trijų snygių gatvės bent pora metrų susiaurėtų“, – sakė A.Vilūnas.
Jis juokavo, kad dėl to „Grinda“ yra daugiau sniego tirpdymo, o ne valymo kompanija.
Seks imtuvais
Pirmojo sniego pasirodymas sostinės gatvėse chaoso nesukėlė. Galbūt todėl, kad jis pasirodė savaitgalį, o ir krituliai nebuvo gausūs. Ruošdamasi rimtesniems tikros žiemos iššūkiams sostinės kelius prižiūrinti „Grinda“ savo barstytuvus aprūpino GPS imtuvais.
Kaip lrytas.lt sakė A.Vilūnas, pati įranga nėra perkama. Mokamas mėnesinis mokestis už jos aptarnavimą, o vien sunkvežimiui jis yra šeši eurai.
Jis pažymėjo. kad palydovinio stebėjimo įrangą ima naudoti vis daugiau kelių priežiūros techniką turinčių kompanijų. Didžiausias poreikis yra tokia įranga aprūpinti sunkvežimius, kurie į gatves išvažiuoja ilgą laiką trunkančioms pamainoms.
„Šiuo metu iš bazių išvažiuojantiems barstytuvams vadovauja dispečeriai ir galbūt tokios griežtos priežiūros nereikėtų, bet GPS technika leidžia matyti internete, kur mašina yra duotuoju metu“, – kalbėjo jis. Imtuvai ne tik leidžia sekti barstytuvo buvimo vietą, bet ir nurodo, ar mašina yra nuleidusi verstuvą valo sniegą, ar barsto druską. Jos privalumus geriausiai turėtų įvertinti tiesioginis darbų užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė.
Kontrolierių netrūksta
Kaip pažymėjo A.Vilūnas, bendrovės darbo kontrolierių netrūksta. Tai ir viešojo transporto įmonės, ir taksi kompanijos, ir policija.
Bendradarbiaujant su pareigūnais šiais metais spalio mėnesį kartą buvo uždarytas Goštauto viadukas. Dėl slidžios dangos tuomet jį teko barstyti.
Galimybės internetu pranešti apie sudėtingas eismo sąlygas kol kas nebus. Tą darbą ir toliau atliks bendrovės dispečerinė tarnyba, sukuria vilniečiai gali susisiekti trumpuoju telefonu 1355.
„Grindos“ vadovas sakė, kad poreikio montuoti imtuvus sunkiajai technikai nėra. Kadangi asfalto klojimo mašinos, plentvoliai, greideriai ar ekskavatoriai paskirtose vietose dirba visą dieną ir po miestą nejuda.
Ateityje GPS įranga bus montuojama vamzdynų valymo mašinose, į vidaus tinklų avarijų likvidavimą važiuojančiuose automobiliuose, taip pat ir avarinės tarnybos transporto priemonėse.
Gryną druską Vilniuje vežioja mažiausi barstytuvai, kurie dažniausiai sukinėjasi miesto centre. Taip daroma todėl, kad krentant temperatūrai slidūs pirmiausia tampa grindiniai.
Druskai alternatyvos nėra
Intensyviausiai naudojama šlapių druskų technologija. A.Vilūno teigimu, didelis jos privalumas tas, kad vėliau nieko nereikia surinkti. Tuo metu smėlio-druskos mišinys daugiausiai naudojamas problematiškose miesto įkalnėse.
„Esant tam tikrai temperatūrai šlapios druskos nubėga, o įkalnės vėl tampa slidžios. Tokiais atvejais ir gelbėja smėlio-druskos mišinys. Tam, kad būtų įdarbintos jam pritaikytos mašinos, o mišinys nepradingtų, juo yra barstomos ir šalutinės gatvės“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Mišinį su smėliu stengiamasi barstyti keliuose, kuriuose nėra šaligatvių. Ten jis nugula kelkraščiuose ir taip lieka. Tuo metu gatves su borteliais pavasarį tenka išvežti.
Druskos mišiniai naikina ne tik metalą, bet ir betoną.
Alternatyvios technologijos, kuriose nebūtų druskos kelių priežiūros įmonėms išlieka pernelyg brangios.
A.Vilūnas pasakojo apie prieš porą metų bandytą anglišką priedą iš cukraus gamybos antrinių žaliavų. Jis mažino korozijos poveikį metalui ir betonui, tačiau labai sulėtino druskos veikimą.
Rusiškos technikos neatsisakys
Eksperimentuojant su minėtu mišiniu Vilniuje iškilo ir dar viena problema. Į viršų pakilęs „saldus rūkas“ nusėdo ant troleibusų linijų ir ten liko.
Tai sukėlė ne vieną trumpąjį jungimą linijų kontaktuose, todėl mišinio buvo atsisakyta.
Kaip alternatyva yra minimas kalcio chloridas, tačiau jis už šiuo metu naudojamą natrio chloridą yra net dešimt kartų brangesnis.
Sausio mėnesį „Grinda“ sulauks technikos parko atnaujinimo. 10 senų barstytuvų bus keičiami naujais. Anot A.Vilūno, tokias permainas diktuoja griežtėjantys barstymo našumo reikalavimai.
Nauji sunkvežimiai taip pat yra gerokai ekonomiškesni. Jei rusiškos mašinos per valandą sunaudoja iki 40 litrų degalų, tai naujiems užtenka 25 litrų.
Tačiau visų rusiškių sunkvežimių neketinama atsisakyti. Tai paprastos ir pigios mašinos, kurias mechanikai gali labai greitai sutvarkyti. Gatvių priežiūros įmonės vadovas juokavo, kad tam jiems užtenka keleto negražių žodžių ir plaktuko.
Poreikis kasmet kinta
Žiemos darbams Vilniuje yra paruošti 35 šlapios druskos barstytuvai, 13 smėlio-druskos mišinio barstytuvai, trys mini barstytuvai ir kita technika. Trijuose sandėliuose sukaupta apie devyni tūkst. tonų druskos, paruošta daugiau kaip 18 tūkst. kubinių metrų smėlio-druskos mišinio.
Savivaldybės atstovai pažymi, kad kasmet kelių valymui sunaudojami skirtingi kiekiai druskos.
Praėjusiais metais sostinės gatvėse jo mišinių buvo išbarstyta beveik 13 tūkst. tonų, užpernai – beveik 9 tūkstančiai.
Per visą žiemą vidutiniškai 18 kartų siaučia pūgos, kurios vidutiniškai trunka septynias valandas.
