Mūšis prie perėjų – kas, ką ir kada turi praleisti?

O aš manau seniai reikia tobulinti mentalitetą ir kultūrą keliuose. Kažkaip kokioje Vokietijoje nereikia nei rankų kilnot nei su kelininko uniforma eit, kad praleistų. Sustoja, o jei mato, kad neina, nuvažiuoja toliau.

prajuokinai su ta mirgalke:) bet siaip jau pestieji irgi yra eismo dalyviai, tad butu tikrai saunu,jei tamsoj butu matomi,tad prievole eiti keliu,ar per kelia su atsvaitu butu puiku. Nes labai daug pesciuju, kurie savo noru ju niekada nenesios.Juk kiti eismo dalyviai tamsoj privalo buti ir su sviesom ir su atsvaitas, o pestieji kazkodel privilegijuoti .

Na užmiestyje, kai eini keliu, tai kas be ko. O šiaip einant šaligatviu mieste, atšvaitai neprivalomu turbūt dėl to, kad automobiliai įprastai nevažiuoja šaligatviu.

trumpesnis stabdymo kelias nei kad su ABS. + gali kontroliuoti automobilio trajektoriją.

Tenka pritart. Ralistas gal ir sugebės su koja stot geriau, nei ABS. Bet paprastas mirtingasis tikroje avarinėje situacijoje, mygs stabdį iki dugno ir čiuoš ten, kur jau automobilis norės. O slydimo trintis yra mažesnė, nei rimties... Taip kad

bet man rodos prievoles,bei baudu nera einant keliu butinai deveti atsvaita,ar klystu?,be to kaip traktuoti einancius per pereja? kaip ir nebe saligatvis juk,ar priejus pereja tik reikalauti uzsideti

Tas "niekada" galioja tik kietiems paviršiams. O biriais, klampiais paviršiais važiuojant (smėlėta danga, o kartais ir žvyruotesniu žvirkeliu ar supluktas sniegas) ABS'as yra niekam tikęs kai tuo tarpu sublokavęs per priekinį langą galėtum išlėkt kokiu klampiu smėliu važiuojant, nes sminga ratai ir papildoma jėga atsiranda, kuri stabdo, na bet žinoma čia gal labiau kraštutinumai, nes daugiausia važinėjama atsfaltu. Dar stabdžius atidozuot tai įmanoma, kad tie ratai neslystų, bet ABS daug didesnė nauda, kai skirtingos dangos pasitaiko, teko be abs'o važiuot ir viena vėžė buvo apledėjus o kita tiesiog apsnigta ir nenusivažinėjus, tad ne tokia slidi, išbėgo šuo, stabdžiau. užmetė nevaikiškai, dar jau šonu slystant smėlio krūvą kažkokią kabinau, išsimontavo padanga, ir suktukas neblogas gavosi, laimei be pasekmių apart išmontuotos padangos.

Mūsų elgesys priklauso tik nuo to kiek empatiški ir socialūs mes esame. Kai žmogus piktas ant viso pasaulio (arba turi labai didelį "AŠ"), tai nei jis prieš perėjas, nei prieš lygiose lietuviškose gatvėse telkšančias balas pristabdys- tokiems aplinkiniai nerūpi arba jie tėra tik objektas pykčio išliejimui. (Ypatingi egzemplioriai dar ir greitį tokiose situacijose padidina.) Jei toks žmogus yra pėsčiasis, tai jis drąsiai žengs į perėją, nes JĮ turi praleisti. Jei jo nepraleis, tai apspjaus, įspirs ar dar kaip nors už "pažeminimą" atsilygins. Kalbant apie saugumą keliuose, tai aplink perėjas reikėtų apgenėti medžių šakas (o ne vietoj pasodintus medžius nukirsti), o perėjose sukabinti šaltesnio atspalvio žibintus (galima net ir LED). Tai ne tik pagerintų matomumą, bet dar ir pasąmonė siųstų signalą, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos. Nemanau, kad dalies žibintų pakeitimas į "šaltesnius" labai jau neigiamai atsilieptų aplinkai ir miestų biudžetams, tačiau tai būtų kur kas greitesnis ir efektyvesnis sprendimas, nes bendras gyventojų kultūros lygis net ir per dešimt metų mažai pakinta.

Kol nepadarys prieš visas perėjas stop juostų, tokių kaip ir prie šviesaforo, kur žalia rodyklė į dešinę - tol visi idiotai važiuos ir nestos ir nepraleis pėščiųjų. Todėl, jei bus stop juostos ir prie perėjų, tai privaževęs pamatai, kad prie perejos laukia žmonės ir privalomai sustoji. Ir px koks ten chamas iš galo pypsina. O šiaip žmonėms reiktų suprasti, kad pėstysis turi turėti pirmuma, nes jis lauke, o ne patogiame ir šiltame automobilyje. Asmeniškai esu vairuotojas ir labai nemalonu, kai kažkur pėsčias eini, o prie perėjos turi laukti kelias min., ar kol pravažiuos srautas, nes dauguma vairuotojų kažkur skuba ir mano kad jie svarbesni. Visada eidamas link perėjos, sustoju žingsniu toliau nuo važiajamosios dalies ir nekialiu kojos į perėją, kol nesu įsitikinęs ar kas nors sustos praleisti. Iš 10 automobilių Kaune per 2 min. sustojo praleisti tik 2. štai tokia statistika.

Tai jei srautu važiuoja dvidešimt automobilių, įkeldamas koją į perėją, būsi apkaltintas, kad "iššokai į perėją" ir galėsi įkėlęs koją sėkmingai toliau laukt kol tie dvidešimt automobilių pravažiuos... Paaiškink man kodėl Vokietijoje vairuotojai sustoja praleist, net neįkėlus kojos? Galbūt kitokios taisyklės, o gal tiesiog kultūra aukštesniame lygmenyje?

Kaip matome pagal KET, vairuotojas privalo įsitikinti ir praleisti perėjose laukiančiuosius. Ir šiuo atveju, jei yra žmogus, kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ prilygsta „Stop“ ženklui.

čia tavo interpretacijų nereik, pasiskaityk straipsnį kurio linką daviau, ten labai aiškiai parašyta. Žmogus norėdamas pereiti gatvę savo norą parodo žengdamas į važiuojamąją dalį. Iki šio veiksmo vairuotojams prievolės sustoti nėra. Tad jei nėra ką praleisti, nėra reikalo ir sulėtinti greitį ar sustoti. Prie to buvo prieita todėl, kad vairuotojai buvo klaidinami tiesiog stovinčių žmonių prie perėjos, o policija prieš kokius ~20 metų puikiai tuo naudodamasi piktnaudžiavo, bausdama(tuo metu kyšiai populiariau buvo) vairuotojus, nepaisant to ar žmonės šalia perėjos kėtino kirsti gatvę ar ne.

Palinkėčiau nuvažiuoti į Vokietiją. Kultūrinis šokas tau bus didelis.

Tu eilinį kartą demonstuoji savo teksto suvokimo spragas. Ir eilinį kartą remiesi savo nuomone ir neaiškiais faktais. Prie ko čia, ta Vokietija? Kai važinėsi Vokietijoje tada ir privalėsi vadovautis jų kelių eismo taisyklėmis. P.S. Su tavim diskusija tai blet kaip su mažu vaiku. Juoda ant balto parašyta, o tu vistiek išvedžioji nesąmones pagal save. Nes tau kažkas nepatiko, arba "vokietijoj tai kitaip". Neturi ką protingo pasakyt, tai - tylek. Ar tau putinas ir už temų susijusių su kelių eismu trolinimą moka?

Laukiu, nes pats esu vairuotojas ir suprantu kad sustabdyti automobilį sunkiau, nei man sustabdyti žingsnį. Žinau kelių eismo taisykles, bet sustoti prie perėjos jei matai laukiantį žmogų yra lengviau ir saugiau, nei ženkti į perėją kai juda srautas. Manau kolega "Nereliai" puikiai atsakė su tinkamu pvz. Aš asmeniškai išmokau prieš kiekvieną perėją prilėtinti greitį, vien dėl to, kad dažnas pėstysis savęs nesaugo, o dažnai ir dėl to, kad dalį perėjos ar jos priegos užstoja kita TP.

Su nenuovokiu "kolega", ginčas vyko apie KET. Aišku, kad nieks nedraudžia sustoti ir praleist. Bet diskusijos esmė buvo, kad tai nėra pareiga. Beto būdamas vairuotoju, ir eidamas per perėją, puikiai žinau, jog automobilį sunkiau sustabdyt, nei sustot pesčiajam, ir kol nepravažiuoja automobiliai specialiai nežengiu į gatvę, ir tokie mandaguoliai kaip tu be reikalo stabdo eismą. Nes būtent tuo atvėju aš pagal įstatymus stovėjau ant šaligatvio norėdamas praleist automobilius. Nes įstatymuose aiškiai yra apibrėžta, kada reik praleist pesčiuosius - kai pestysis žengė į gatvę. Ir iš kitos pusės, matydamas, jog srautas vientisas, nulipu nuo šaligatvio ir palaukiu kol vairuotojai sustos. Ir bent jau Kaune, tikrai negaliu skųstis, jog vairuotojai nemandagūs ir nepraleidžia. Vienetai tokių. Daugiau nemandagių pėsčiūjų, nesugebančių pajudint šiknos per perėją, ir demonstratyviai besivelkančių koja už kojos. Tad, jeigu tu stovedamas ant šaligatvio lauki kol praleis ir skaičiuoji, kad tik 2 iš 10 sustojo, tai tavo statistika yra nieko verta.

Nesiginčysiu kaip turėtų būti, bet įstatymiškai viskas labai paprasta. Pirma - automobilis yra padidinto pavojingumo objektas. Antra: KET 127 punktas 127 - Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Reiškia, kad jeigu pėstysis sėdi krūme prie pat perėjos ir likus 2m. iki automobilio staiga iššoka - vairuotojas vis tiek yra laikomas kaltu (turėjo numatyti,kad perėja = kliūtis). Kitas pavyzdys: net jeigu girtas pėstysis eina per gatvę neleistinoje vietoje ir vairuotojas neįrodo, kad jis neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo (pvz., šviesus paros metas), numatyti, kad ten pėstysis gali būti ir pan., atsižvelgiant, kad vairuoja padidinto pavojingumo objektą - vairuotojui vis tiek tenka dalis (arba net pilna) atsakomybės. Trumpai tariant vairuotojas prieš pėsčiąjį, pagal nutylėjimą, visada yra kaltas kol neįrodo kitaip. Tikrai nesakau, kad tai gerai, bet taip tiesiog yra.

Iki ket papildymo, apie būtinumą įsitikinti jog automobilio vairuotojas suspės sustabdyti. Taip ir buvo. Dabar teoriškai 50/50. Bet paprastai policijos ekspertizės po įvykio yra palankesnės pėsčiajam nes įrodyti, kad pestysis iššoko prieš pat automobilį, neturint registratoriaus arba krūvos liudininkų yra praktiškai neįmanoma. Čia jau iš praktikos kalbu.