Dar vienas ginčas dėl autorinių teisių pažeidimo: ar žemėlapis yra duomenų bazė?  (0)

Klausimas ar žemėlapis yra duomenų bazė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana keistas. Tačiau būtent į tokį klausimą atsakė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2015 m. spalio 29 d. prejudiciniame sprendime byloje C‑490/14, topografinį vietovės žemėlapį pripažindamas duomenų baze.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kas yra duomenų bazė?

Duomenų bazių sąvoka ir jų teisinė apsauga - įdomus, tačiau ne taip dažnai analizuojamas autorių teisių ir jų apsaugos aspektas. Duomenų bazių teisinę apsaugą Europos Sąjungoje nustato 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (Duomenų bazių direktyva). Direktyva taikoma bet kokių formų duomenų bazių bet kokio pobūdžio teisinei apsaugai. Duomenų bazė apima literatūros, meno, muzikos, kitokių kūrinių, arba kitokius rinkinius, pavyzdžiui, tekstų, garsų, vaizdų, skaičių, faktų ir duomenų, taip pat pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius. Teisė saugo tiek elektronines tiek ir neelektronines duomenų bazes.

Kodėl ESTT parūpo topografiniai žemėlapiai?

Klausimą ar žemėlapis yra duomenų bazė ESTT uždavė Vokietijos Aukščiausiasis federalinis teismas, spręsdamas ginčą tarp Bavarijos federalinės žemės ir Austrijos leidyklos (Leidykla), kurios specializacija - ekskursijų žemėlapių rinkiniai. Bavarijos federalinė žemė, padedant Federalinės žemės geodezijos ir geografinės informacijos tarnybai leidžia visos žemės topografinius tam tikro mastelio žemėlapius.

Austrijos leidykla, leidžia atlasus, maršrutų žemėlapius ir geografinius žemėlapius dviratininkams, kalnų dviratininkams ir riedutininkams. Leisdama šiuos žemėlapius Austrijos leidykla naudojo Bavarijos federalinės žemės parengtų žemėlapių topografinę medžiagą.

Todėl Bavarijos federalinė žemė kreipėsi į teismą dėl tokių Austrijos leidyklos veiksmų nutraukimo ir nuostolių priteisimo. Nagrinėdamas bylą Vokietijos Aukščiausiasis federalinis teismas ESTT paklausė ar Bavarijos federalinės žemės sukurti topografiniai žemėlapiai gali būti laikomi duomenų bazėmis ir ar duomenys, apibūdinantys tam tikrų žemės paviršiaus taškų koordinates laikytini duomenų bazės pavieniais elementais.

Kodėl ESTT žemėlapį pavadino duomenų baze?

Spręsdamas apie topografinio žemėlapio teisinę prigimtį ESTT visų pirma nukreipė į savo ankstesnę praktiką, kurioje duomenų bazės sąvoka aiškinama neribojant jos formaliais techninio ar faktinio pobūdžio apibrėžimais, mat duomenų bazių direktyva saugo bet kokių formų duomenų bazes. Leidykla savo teisę naudotis Bavarijos žemėlapiais grindė tuo, kad jos naudoti žemėlapiai nebuvo skaitmenizuoti, tad juos prieš naudojimą tekdavo nuskenuoti pačiai Leidyklai. Tačiau ESTT sprendė, kad vien aplinkybė, jog žemėlapius reikėjo nuskenuoti, nėra kliūtis pripažinti šiuos žemėlapius duomenų baze.

Vertindamas topografinių žemėlapių pavienius elementus, teismas, vėlgi, remdamasis ankstesne savo praktika, konstatavo, kad informacijos rinkinys pagal Duomenų bazių direktyvą duomenų baze laikomas priklausomai nuo to ar egzistuoja pavienių elementų rinkinys, tai yra – rinkinį sudaro elementai, kurie gali būti atskirti vieni nuo kitų, nedarant poveikio jos informacinio, literatūrinio, meninio, muzikinio ar kitokio turinio vertei.

Leidykla tvirtino, kad kalbant apie analoginius topografinius žemėlapius, atskirtiną elementą, į kurį turi būti atsižvelgiama, sudaro atitinkami dviejų rūšių duomenys: pirma, „geografinių koordinačių taškas“, tai yra skaitmeninis kodas, atitinkantis tam tikrą dvimačio kvadratinio tinklo koordinačių tašką, ir „signatūra“, tai yra skaitmeninis kodas, kurį žemėlapio gamintojas naudoja ypatingam objektui, pavyzdžiui, bažnyčiai, nurodyti. Šių duomenų informacinė vertė po paėmimo iš topografinio žemėlapio beveik išnyksta, nes, kiek tai susiję su pateiktu pavyzdžiu, tam tikrame geografinių koordinačių taške nurodyta signatūra „bažnyčia“, nenurodžius išsamesnės bažnyčios vietos, neleidžia daryti išvados, kad bažnyčia yra tam tikrame mieste ar miestelyje.

ESTT tuo tarpu pažymėjo, kad topografiniai žemėlapiai yra baziniai gaminiai, kuriais remiantis gaminami subgaminiai, iš jų selektyviai paimant elementus. Leidykla skaitmeniniu būdu iš Bavarijos federalinės žemės topografinių žemėlapių paėmė geografinių duomenų, susijusių su dviratininkams, kalnų dviratininkams ar riedutininkams pritaikytomis trasomis. ESTT remdamasis savo ankstesne praktika, nurodė, kad ne tik pavieniai duomenys, bet ir duomenų kombinacija gali sudaryti „pavienį elementą“, kaip jis suprantamas pagal Duomenų bazių direktyvos nuostatas.

Taigi Leidyklos nurodyti duomenys arba kitų reikšmingų duomenų, pavyzdžiui geografinės informacijos, susijusios su dviratininkams, kalnų dviratininkams ar riedutininkams pritaikytomis trasomis, kombinacija gali būti pavieniu elementu, jei šių duomenų paėmimas iš pagrindinio žemėlapio nesumenkina šių duomenų vertės. Kitaip tariant teismas sprendė, kad jei Leidyklos naudojama dalinė žemėlapių informacija pati savaime yra naudinga (pavyzdžiui, vaizduoja dviratininkams tinkamą maršrutą), ši žemėlapio dalis laikytina duomenų bazės dalimi. Duomenų bazės sukūrimas iš tokių elementų gali suteikti pridėtinės vertės šią duomenų bazę sudarantiems elementams dėl to, kad jie yra metodiškai arba sistemingai sutvarkyti ir individualiai prieinami. Jeigu rinkinio elemento vertė padidėja dėl jo sutvarkymo rinkinyje, jo paėmimas iš rinkinio gali atitinkamai sumažinti vertę, tačiau toks elementas vis tiek būtų laikomas „pavieniu elementu“, jei jis išlaiko savo savarankišką vertę (pavyzdžiui elementas, vaizduojantis tam tikrą dviratininko maršruto atkarpą gali būti naudingas dviratininkui, kuris nori važiuoti būtent ta atkarpa).

ESTT nurodė, kad sprendžiant klausimą pagal ką nustatoma žemėlapio ir jį sudarančių elementų vertė, reikia nepamiršti, kad topografinius žemėlapius galima naudoti labai įvairiai, pavyzdžiui, planuojant kelionę nuo vieno taško iki kito, ruošiantis išvykai dviračiu, ieškant kelio, miesto, upės, ežero arba kalno pavadinimo arba vietos, upių pločio arba reljefo aukščio. Iš rinkinio paimto pavienio elemento savarankiška informacinė vertė turi būti vertinama atsižvelgiant į informacijos vertę ne atitinkamo rinkinio tipiniam vartotojui, o kiekvienam paimtu elementu susidomėjusiam trečiajam asmeniui. Tad iš topografinio žemėlapio Leidyklos paimti duomenys, kuriuos ji naudojo  siekiant gaminti ir parduoti kitą žemėlapį laikytini duomenų bazės pavieniais elementais, nes šie duomenys išlaikė pakankamą informacinę vertę bei suteikė juos naudojančios įmonės klientams svarbios informacijos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Akvilė Bužinskaitė
(11)
(1)
(10)

Komentarai (0)