Nuo liepos mėnesio magistraliniame kelyje „Via Baltica“ pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje testinis sektorinis greičio matuoklis. Beveik 5 km atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės matuojamas vidutinis transporto prieminių greitis. Pažeidėjų – tūkstančiai, o ateityje planuojama plėsti šią sistemą. Tiesa, kur bus statomi nauji sektoriniai matuokliai nėra aišku, nes kai kuriose atkarpose jie nebūtų efektyvūs.

Pirmas bandymas

Tarp Kauno ir Marijampolės bandomojoje 4 km 873 metrų atkarpoje fiksuojamas pradinis ir galutinis automobilio kelionės taškas, atkarpą leistinu greičiu galima įveikti ne greičiau nei per 200 sekundžių.

Planuojama tokių atkarpų su matuokliais skaičių išplėsti „iki šimto“, o tai kainuotų apie milijoną eurų. Tačiau dėl naujų matuoklių kilo ir teisinių ginčų.

„Kilo teisinių niuansų. Todėl kad, įsiveda vidutinio greičio sąvoka, kad būtų galima bausti už vidutinio greičio viršijimą“, – teigė Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

Įprasta, kad prieš greičio matuoklius vairuotojai pristabdo, o pravažiavus vėl greitis padidinimas.

„Sektorinis greičio matuoklis šio trūkumo neturi – įvažiavai į sektorių ir tuos kilometrus važiuoji atidžiai. Tai yra efektyvu“, – sako N. Abukauskas.

Pažeidėjų tūkstančiai

Minėtoje „Via Baltica“ atkarpoje testinis greičio matuoklis veikia beveik pusmetį ir matyti pirmieji rezultatai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigė, kad vidutiniškai per mėnesį šie greičio matuokliai užfiksuoja apie 10 tūkst. transporto priemonių, kurios leistiną greitį viršijo nuo 1 iki 10 km/val. Baudos šiems pažeidėjams nėra skiriamos – apsiribojama įspėjimu.

Vairuotojų, kurie viršijo greitį nuo 11 iki 20 km/val. per mėnesį vidutiniškai fiksuojama apie 1000. Toliau skaičiai mažesni. 21–30 km/val. greitį per mėnesį viršija apie 150 vairuotojų, 31–40 km/val. – apie 20 vairuotojų.

Kaip teigė M. Kazanovič, nemaža dalis pažeidėjų – ir užsienio piliečiai.

Be to, ši atkarpa iškirtinai nepažymėta – čia sustatyti kelio ženklai informuojantys apie įrengtus greičio matuoklius. Nėra pažymėta, kad čia įrengti sektoriniai greičio matuokliai.

Planuoja naujas vietas

Kol kas Lietuvoje toks ruožas yra vienintelis. Šiuo metu planuojama, kur tokių sektorių galėtų atsirasti daugiau.

„Dabar yra tikslinamos vietos. Tai yra labai sudėtingas ir ilgas procesas. Žinote, jei lėšų būtų daug ir labai daug, tai jų būtų galima įrengti labai daug. Bet kai yra ribotas kiekis pinigų, tai reikia labai labai stiprią analizę padaryti – kur, kokiose vietose fiksuojama daug greičio viršijimo atvejų, kur įvyksta daug avarijų, kur būtent ši priemonė gali turėti didžiausią efektą. Dabar vykdomi tyrimų darbai“, – teigė N. Abukauskas.

Analizė atliekama, nes kai kuriuose keliuose sektoriniai greičio matuokliai nėra efektyvūs.

„Jei sektoriaus viduryje daug mašinų iš sektoriaus išvažiuoja, tai matavimas netenka prasmės. Tai turi būti tolygus kelias. Iš esmės sektoriaus ilgis neribotas, tačiau reikia logiškumo. Jei mes sektorių įrengtume tarp Vilniaus ir Klaipėdos, užfiksuojame visus ties Vilniumi ir paskui fiksuojame prie Klaipėdos. Toks sektorius netektų prasmės – tikrai mažai yra žmonių, kurie nestabteli ar degalinėje kavos, ar tiesiog pailsėti, ar į WC nueiti. Tai vidutinio greičio matavimas netenka prasmės. Optimaliu atveju ruožas turėtų būti ne ilgesnis nei 10 km“, – sako N. Abukauskas.

Planuojama, kad sektoriniai greičio matuokliai turėtų būti pastatyti kelyje „Via Baltica“, magistraliniuose keliuose A1 (Vilnius – Klaipėda) ir A2 (Vilnius – Panevėžys), Panevėžys – Šiauliai, Šiauliai – Palanga.

„Tai tranzitiniai, ilgų atstumų keliai ir kurie yra daugiau už kitus apkrauti, tad atsiranda daugiau konfliktinių situacijų“, – aiškina N. Abukauskas.

Komentarai (31)