Kaip iPhone įsilaužėlis sukūrė bepilotį automobilį už 1000 $ ir meta pirštinę Teslai  (11)

2007 m. septyniolikmetis hakeris George Hotz išgarsėjo kaip pirmasis žmogus, nulaužęs iPhone, – jo manipuliacijos padėjo suderinti išmanųjį telefoną su kitų operatorių SIM kortelėmis, ne tik AT&T, nepaisant Apple norų. 2010 m. Hotzas nulaužė PlayStation 3, ir teisėsi dėl to su kompanija Sony. Eina metai, tačiau hakeris vis randa naujų būdų įkyrėti korporacijoms. Jį kartą jis pasikėsino į Tesla ir Google daržą: savo garaže jis pagamino save vairuojantį automobilį (SVA) – be dešimčių inžinierių pagalbos ir milžiniško biudžeto. Apie tai, kas iš to išėjo, pasakoja Bloomberg Businessweek.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iš tiesų savadarbė mašina robotas – baltas Acura ILX sedanas. Ant automobilio stogo sumontuotas lazerinis radaras (lidaras), šalia galinio vaizdo veidrodėlio – kamera. Pirštininėje įtaisytas kompiuteris, naudojantis OS Ubuntu, ir GPS jutikliai, tarp priekinių sėdynių atsirado vairasvirtė, ant centrinės konsolės įtaisytas 21,5" ekranas. „Tesla ekranas – 17 colių“, – dėl viso pikto Hotzas praneša žurnalistui Ashlee Vance knygos apie Eloną Muską autoriui.

Kaip ir Tesla autopilotas, Hotzo technologija skirta važiavimui autostrada, o ne chaotiškomis miesto gatvėmis. Acurai judant, lidaras į ekraną pateikia aplinkos vaizdą, taip pat kelio atitvarus ir kitas mašinas. Vairuotojas ekrane dar mato mėlyną liniją, žyminčią automobilio trajektoriją ir žalią liniją, žyminčią kompiuterio sudarytą maršrutą. Važiuodamas daugiau, nei 100 km/h greičiu, Hotzas paleidžia vairą, tardamas: „Tu sugebėsi, mašinyte, tau pavyks“.

„Mašinėlei daugiau ar mažiau pavyksta, – pasivažinėjimą aprašo Vance'as. – Pirmame kelio linkyje ji laikosi gerai. Antrojo linkio gale, vengdama kito automobilio, Acura netikėtai nuo kurso pasuka dešinėn; galvoju apie savo vaikus liksiančius be tėvo, tačiau automobilis grįžta į kursą. Sužavėtas paklausiau Hotzo, koks jausmas, kai mašina pirmą kartą suveikė. „Vaikine, – atsakė jis. –Pirmą kartą ji suveikė šį rytą”“.

SVA kūrimo darbai vyksta mažiausiai 10 metų – jau 2004 metais DARPA surengė kūrėjų konkursą; tada geriausias konkursantas nuvažiavo 11 kilometrų iš 240. Šiuolaikinės technologijos užduotį, aišku, supaprastina. Be to, anot Hotzo, supaprastina tiek, kad išmanantis žmogus visai gali sukurti nuosavą mažo biudžeto automobilį robotą. Tiksliau, padaryti robotu kurį tik panorės automobilį. Saviškėje Acura'oje hakeris panaudojo 13$ dolerių kameras, kurias apjungė su mokymosi algoritmu ir sugebėjo „ištreniruoti“. Hotzas įsitikinęs, kad jau neilgai trukus visą automobilio robotizavimo rinkinį bus galima pardavinėti po 1000$ (pats hakeris išleido daugiau: 20 tūkst. programų kūrimui ir 30 tūkst. automobiliui) – nesvarbu kam, automobilių gamintojams ar tiesiogiai vartotojams. Programuotojas pažadėjo po kelių mėnesių YouTube kanale paskelbti vaizdo medžiagą, kuri įrodys, kad jo technologija lenkia Tesla sprendimus (sklando gandai, kad Hotzas dėl to susilažino su Elonu Musku).

Tuo sunku patikėti ir neįmanoma patikrinti, tačiau Hotzas tvirtina, kad rimtai SVA kūrimo ėmėsi šių metų spalio pabaigoje. Per Honda aptarnavimo centrą jis gavo detalias Acura naudojimo instrukcijas, ir iš jų išsiaiškino, kaip prie automobilio kompiuterio prijungti savo įrangą – minikompiuterį Intel NUC su Linux OS, GPS, kameras, jutiklius ir kita. Viską prijungęs, jis pustrečios valandos tiesiog važinėjosi, kad kompiuteris su dirbtiniu intelektu stebėtų automobilį, o grįžęs į garažą, atitinkamais algoritmais išanalizavo, kaip Acura valdoma vienokioje ar kitokioje situacijoje, – taip mašina, pavyzdžiui, sužinojo, kad jai reikia likti savo juostos viduryje, laikytis atstumo, reguliuoti greitį. Galiausiai, pasakoja Vance'as, automobilis išties judėjo kompiuterio nurodytu maršrutu, o Hotzas, sėdėdamas vairuotojo vietoje, prisipažino, kad netgi jie ne visada žino, kodėl automobilis elgiasi būtent taip ar kitaip, – mašina pradėjo priimti sprendimus pati.

Hotzo technologijos kodą sudaro 2000 eilučių, o ne šimtai tūkstančių,pasakoja programuotojas; tai įmanoma, nes kompiuteris geba mokytis pats. Pasak Hotzo, jo automobilis neturi nustatyto veiksmų plano tam atvejui, jei kita mašina imtų lėtėti, ar jeigu kelyje staiga atsirastų elnias, ar dar kas nors – vietoje to kompiuteris tiria, ką vairuotojas daro vienoje ar kitoje situacijoje, ir stengiasi elgtis taip pat.

Kas toliau? Pradžiai Hotzas žada pristatyti aukštos klasės save vairuojantį automobilį jau po penkių mėnesių. Kaip demonstraciją jis planuoja surengti varžybas su Tesla Model S ant Aukso vartų tilto San Franciske, nes yra girdėję, jog ten mašinoms robotams kyla problemos dėl nusitrynusio kelio ženklinimo, o po to organizuoti baigiamąjį bandymą kelyje I-405, nes ten yra Musko namas.

Kuo baigsis pirmojo iPhone įsilaužėlio pažadai – paprastu piaru ar būsimu autonominiu automobiliu kiekvienam, pasakyti neįmanoma. Tesla spaudos tarnyba pareiškė, kad link hakeriui sėkmės ir paskelbė pranešimą, kad priversti kompiuterį priimti teisingą sprendimą 99 % atvejų „santykinai paprasta“, o štai pasiekti korektišką elgesį „99,9999 % atvejų – o juk to ir reikia – kur kas sudėtingiau“. Hotzas į tai atsako tik taip: „Stebėkit“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(54)
(4)
(50)

Komentarai (11)