Tokijo universiteto mokslininkai sukūrė pirmą pasaulyje holografinę sistemą, kuri gali ne tik perduoti erdvinį daiktų vaizdą, bet ir sukurti prisilietimo iliuziją, rašo „Motherboard“.

Hologramos – tai tūriniai realių objektų vaizdai, tarsi trimatės erdvinės fotografijos, kurias galima būtų naudoti vietoje dvimačio ir plokščio „Skype“ vaizdo. Nors hologramos atrodo tarsi tikras objektas, jų neįmanoma paliesti – jos yra tarsi objektų ar žmonių vaiduokliai.

Tačiau Tokijo universiteto mokslininkai ruošiasi papildyti hologramas galimybe jas paliesti – tam jie sukūrė interaktyvią sistemą „Haptoclone“. Kaip ir įprasta holografinė sistema, „Haptoclone“ leidžia perduoti per atstumą tūrinį objekto vaizdą, pavyzdžiui, rankos vaizdą.

Didžiausias skirtumas yra tame, kad kitame „laido“ gale esantis žmogus ne tik mato trimatį rankos vaizdą, bet gali ją ir paspausti – na, bent jau išgyventi paspaudimo iliuziją. Arba tarkime žmogus „paliečia“ kamuoliuko hologramą ir „Haptoclone“ sugeba šį prisilietimą atkartoti prie realaus kamuoliuko – taip pastūmus hologramą, pastumiamas ir pats kamuoliukas.

Kol kas „Haptoclone“ sudaro dvi stačiakampės dėžės, kurių šonuose išdėlioti ultragarsiniai šaltiniai, kurių skleidžiamas ultragarsas suspaudžia orą. Erdvinėms skirtingų objektų koordinatėms nustatyti tyrėjai naudoja „Microsoft Kinect“ žaidimų valdymo judesiais įtaisą. Tuo tarpu galingas kompiuteris paskaičiuoja, kurioje vietoje yra objekto holograma bei kurioje vietoje žmogus prie jos „liečiasi“.

Tada toje vietoje, kur yra hologramą „liečiančio“ žmogaus pirštai ir ultragarso pagalba pakeičia oro slėgį, kas odos paviršiuje suformuoja prisilietimo iliuziją. Žinoma, šis efektas neprilygsta tikram prisilietimui, tačiau stipriai praturtina hologramą – iš tiesų susidaro įspūdis, kad yra liečiamas objektas.

Tie patys ultragarso šaltiniai gali pastumti ir pakankamai lengvą objektą – tarkime, žmogui palietus ir pastūmus holografinį pripučiamo kamuoliuko vaizdą, „Haptoclone“ ultragarsu pastumia ir kitame gale esantį patį kamuoliuką. Visgi mokslininkai pripažįsta, kad kol kas ultragarsu jie gali išgauti tik nestipriai juntamą prisilietimo iliuziją. Norint perduoti tvirtą delno paspaudimą ar apsikabinimą, reikėtų stipresnio ultragarsinių šaltinių.

„Dabar mūsų naudojamas ultragarso lygis yra saugiose ribose, tačiau per stiprus ultragarsas galis pažeisti žmogaus kūno audinius ar nervus,“ – aiškina vienas „Haptoclone“ kūrėjų Hiroyuki Shinoda. Kita gan didelė kliūtis – visi „Haptoclone“ pagaminti reikalingi komponentai yra labai brangūs, tad kol kas „liečiamosios hologramos“ liks Tokijo universiteto laboratorijose.

Komentarai (0)