Būsto šildymas žvakėmis: lietuviška patirtis ir mokslininko komentaras (Foto, Video)  (21)

47 metų jogos mokytojas Gintaras Narajanas šiemet savo butą Vilniaus naujamiestyje šildosi ypač neįprastai ir pasak jo paties, ypač pigiai. Viskas, ko reikia taupiam šildymo būdui, – tai kelios žvakės, metalinis padėklas ir trys moliniai gėlių vazonai. Gyva liepsna ne tik sušildo kambarį, bet ir sukuria jame jaukią aplinką. Tiesa, tokie teiginiai neįtikina mokslininko.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2016-01-25 Būsto šildymas žvakėmis: lietuviška patirtis ir mokslininko komentaras (Foto, Video)  (21)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tokį neįprastą šildymo būdą G.Narajanas išbandė jau pernai, kai socialiniuose tinkluose aptiko britų žurnalisto Dylano Wintero eksperimentą – jis savo kambarį apsišildė už 96 centus per parą.

Žurnalistas tvirtino, kad keturios po molio vazonais degančios žvakės jo namus įšildo per 8 valandas.

Šildytuvas surenkamas taip: ant kepimo skardos pastatomos ir uždegamos 4 žvakės. Tada virš jų pastatomas apvožtas mažesnis molinis vazonas.

Skylutę jo dugne uždengiama žvakės skardele. O tada mažasis vazonas uždengiamas apvožtu didžiuoju vazonu. Šio dugno skylė turi likti atvira.

Štai ir viskas – šildytuvas paruoštas naudoti. O jo vietą būste galima keisti pagal poreikius – kuriame kambaryje šalčiausia, ten jį ir statytis.

Lietuvis šią konstrukciją kiek patobulino – jis naudoja tris vazonus, ir juos laiko ne ant kepimo skardos kaip britas, o ant gražaus metalinio padėklo.

„Kai lauke spusteli šaltukas, prisišildau kambarį tokiu būdu – per keletą valandų temperatūra kilsteli pora laipsnių“, – paskaičiavo vilnietis, kurio bute veikia centrinis miesto šildymas.

G.Narajanas vazonus pastatė ant nedidelių stiklinių, kad jaukiau atrodytų žvakių liepsna.

„Šiluma kyla į viršų, todėl svarbu vazono nepakelti per daug aukštai nuo pagrindo“, – norintiems išbandyti šį šildymo būdą pataria jogos mokytojas.

Jis taip pat svarsto, kad vertėtų netgi pasitarti su interjero dizaineriais – jie neabejotinai sugalvotų, kaip tuos vazonus dekoruoti ir taip papuošti namus neįprastais aksesuarais.

Tiesa, G.Narajanas gerokai nustebo palyginęs žvakių kainas Vilniuje ir Londone: „Pas mus žvakės kainuoja daug brangiau nei Anglijoje. Britas žurnalistas rašo, kad 100 žvakių kainuoja 1 svarą (4 litus). O aš 100 tokių žvakių per išpardavimą nusipirkau už 12 litų.“

Kiek galėtų kainuoti toks šildymo būdas, naudojant jį visą parą?

„Viena žvakutė dega 4 valandas. Kad gerai šiltų, reikia keturių, na gal trijų. Žodžiu, parai reikia maždaug 24 žvakučių, tad mėnesiui – 720.

Taigi, mėnesiui joms tektų išleisti apie 95 litus, – paskaičiavo vilnietis ir čia pat pridūrė, kad geriau nei pats prietaisas veikia placebo efektas. – Pasižiūri į liepsnelę ir žinai – šildo, pridedi rankas ir jauti tą šilumą.“

Pasak jogos mokytojo, gyva ugnis namuose gerai energetiškai veikia, ramina. Jo žmona jau paprašė tokius vazonus sudėlioti ir jos masažo kabinete.

Jei norėsite išbandyti tokį eksperimentą patys, jums reikės:

  • 2 didelių molinių vazonų (vienas vazonas turėtų būti šiek tiek mažesnis),
  • 2–3 žvakių (naudokite iš bičių vaško pagamintas žvakes su medvilniniais dagčiais),
  • 3 plytų,
  • 1 varžto,
  • 2 veržlių,
  • 4 poveržlių,
  • 1 lėkštės.

Instrukcija:

1. Uždėkite poveržlę ant didesniojo vazono.

2. Įkiškite varžtą į didesniojo vazono skylę ir pritvirtinkite jį veržle bei poveržle.

3. Uždėkite mažesnįjį vazoną ant varžto ir sutvirtinkite poveržle bei veržle.

4. Aplink lėkštę sudėkite plytas.

5. Uždekite žvakes ir pastatykite jas į lėkštę.

6. Apvožkite vazonus ir pastatykite juos ant plytų.

Mokslininko komentaras

„Užtenka vos vidurinės mokyklos lygio fizikos žinių, kad suprastum, jog tokie eksperimentai yra arba nesąmonė, arba melas, arba mažų mažiausiai labai nepamatuoti“, – teigia astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas.

Pasak jo, jei šie žmonės žinotų visuotinį energijos tvermės dėsnį, nesvaičiotų tokių dalykų, mat energijos tvermė reiškia, kad nesvarbu, kokią sistemą padarysime, ji neduos daugiau galios, nei šildamos pačios žvakutės.

O vienos žvakutės kuriama galia yra apie 35 W. Keturios žvakutės duoda maždaug tiek galios, kiek stipri kaitrinė lemputė (t.y. 150 W). Nuo kaitrinės lemputės kambarys paprastai neprišyla, taigi nuo keturių žvakučių irgi neprišils, nesvarbu, kaip gerai cirkuliuos oras.

„Kitaip palyginti tokio šildytuvo naudą galima ir pažiūrėjus į įvairius kitus buities objektus. Pavyzdžiui, mano kompiuterio maitinimo šaltinio galia yra apie 90 W.

Kad ir kaip norėčiau, kompiuterio skleidžiamos šilumos tikrai nepakanka kambariui sušildyti“, –lrytas.lt sakė Fizinių ir technologijos mokslų centre dirbantis K.Zubovas.

O dar blogiau, anot jo, yra tai, kad šitoks „šildytuvas“ yra ne tik kad neefektyvus, bet ir kenkiantis sveikatai. Bet kokio degimo metu išsiskiria anglies dvideginis bei kitokios dujos, kurios sveikatos tikrai neprideda. Žvakėmis šildomą kambarį reikėtų papildomai vėdinti, taigi šildymo efektas dar labiau sumažėtų.“

Mokslininkas teigė, kad šildymas keliomis žvakėmis galbūt tinkamas angliškai žiemai, kai temperatūra praktiškai nenukrenta žemiau nulio, ir pakels kambario temperatūrą keletu laipsnių, lyginant su lauku – ką  ir pastebėjo G.Narajanas.

Tačiau Lietuvoje, kur kambario ir lauko temperatūros gali skirtis keliomis dešimtimis laipsnių, reikės deginti tiek daug žvakių, kad šildymas tikrai nebus pigesnis už tam skirtas sistemas – tuos pačius radiatorius ar panašias.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Inga Junčienė
(64)
(24)
(40)

Komentarai (21)