Vėjo energetika Europoje auga kaip ant mielių: paskelbta 2015 metų statistika (3)
Vėjo energetika, palyginti su kitais atsinaujinančiais ištekliais, per pastaruosius 15 metų buvo nuolat plėtojama. Vertinant visus – ne tik atsinaujinančius išteklius, ES vėjo jėgainių galia sudarė trečdalį naujų elektrinių galios. Jų sugeneruojamos elektros dalis nuo 2000-ųjų padidėjo šešis kartus. Vien per praėjusius metus investicijos į šią energetikos šaką išaugo 40 proc.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į vėjo energetiką vien per 2015 m. ES investuota 26,4 mlrd. eurų, arba 40 proc. daugiau nei 2014 m., praneša Europos vėjo elektrinių asociacija (European Wind Energy Association, EWEA). Praėjusiais metais vėjo jėgainių buvo instaliuota daugiau nei bet kurios kitos energetikos šakos elektrinių: naujų vėjo jėgainių galia sudarė net 44 proc. visų naujų instaliuotų galių ES. Iš visų naujų jėgainių ES net 77 proc. sudarė naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių instaliuota galia (22,3 GW iš 29 GW).
Per 2015 m. ES visa vėjo jėgainių galia padidėjo 11 GW ir pasiekė 908 GW. Galios augimas, lyginant su 2014 m., siekė 6,3 proc. Tačiau Europos šalių rezultatai tarpusavyje labai skiriasi. Europoje lyderės pozicijas, statant naujas jėgaines, užima Vokietija, pernai įdiegusi 6 GW naujų galių. Antroje vietoje rikiuojasi kaimyninė Lenkija, įdiegusi 1,2 GW, trečioje – Prancūzija su kiek daugiau nei 1 GW. Lietuva atsidūrė 14-toje sąrašo pozicijoje, t. y. trečia nuo galo.
EWEA skaičiuoja, kad visos ES prie elektros tinklų prijungtos vėjo jėgainės per metus, esant vidutinio stiprumo vėjui, sugeneruoja dešimtadalį (11,4 proc.) viso ES elektros energijos poreikio, t. y. 315 TWh elektros. Praėjusių metų pabaigoje ES iš viso buvo 142 GW vėjo jėgainių galios: 131 GW sausumoje ir 11 GW jūroje.
EWEA savo metinėje ataskaitoje skelbia, kad tokie skirtingi ES šalių rezultatai atspindi labai skirtingus reguliacinius mechanizmus ir netikrumą dėl energetikos politikos ateityje.
„Vėjo energetika visose ES šalyse yra labai priklausoma nuo politinės valios. Kai kurios šalys daugiau išnaudoja vėjo potencialą ir sparčiai tobulėjančias technologijas. Kitose vis dar trūksta politinės valios. Lietuvoje šiuo metu jau beveik pasiekta politikų Atsinaujinančių išteklių įstatyme dirbtinai numatyta 500 MW maksimalios vėjo jėgainių galios kvota, todėl sektoriaus atstovai laukia iš valstybės naujo plėtros etapo reglamentavimo“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Šiuo metu vėjo jėgainių galia Lietuvoje sudaro 432 MW. Praėjusiais metais jos pagamino ketvirtadalį visos šalyje sugeneruotos elektros (24,6 proc.), t.y. 806,3 GWh. Bendras elektros suvartojimas šalyje pernai siekė 9,559 TWh. Vėjo jėgainės pagamino 8,4 proc. šio kiekio.
Pasaulinės vėjo energijos tarybos generalinis sekretorius Steve‘as Sawyeris prognozuoja, jog vėjo energijos instaliacijų skaičius Europoje stabiliai augs ir 2016 m., o lyderės pozicijas išlaikys Vokietija. Didžiausi generuojamos energijos augimo tempai numatomi kaimyninėje Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, aktyviai plėtojančioje vėjo jėgainių projektus jūroje. Tikimasi, kad iki 2030 m. vėjo jėgainių pagaminama elektra patenkins iki ketvirtadalio (24,4 proc.) visos ES suvartojamos elektros energijos.
