Neįtikėtinas „Venus“ projektas – ar gali išnykti skurdas ir konfliktai? (Video)

Visa esmė vaikų auklėjime ir aplinkoje, kurioje jie auga. Ir šis projektas duos būtent tai ko reikia, kad išaugęs vaikas siektu bendradarbiauti su kitais, siektų dirbti visų naudai. Visos baimės, pykčiai, nesantaikos, konkurencija egzistuoja tik mumyse, išaugusiems tokiose sąlygose, kokiose išaugome mes. Žmogų valdo pradiniai instinktai, bet tik negalėdami patenkinti žemiausiųjų, mes pradedame konkuruoti, kenkti vienas kitam. Atmetus nepriteklių, kai žmogus jaučiasi saugus ir sotus iškyla kiti kitos vertybės. Žmogus siekia tobulėti, siekia padėti artimui, siekia gerinti gyvenimą ir sau ir aplinkiniams, o jei prie šito dar pridėsime tinkamai parinktą auklėjimą, nuo mažens sukurtą potraukį siekti mokslo aukštumų, gausimę įdealią visuomenę

Jau vien giminę pratęst santaikoje nelabai pavyks. Kultūringai draugiškai gyvenant nebent su kokiu bičiuku pavyks drauge pasmaukyt. Merginoms kietesnių bičų reikia, kurie turės (užgrobs iš kitų?) resursų, idealiu atveju kad joms nereikėtų dirbti. Tai kaip suprantu praktiškai visi be išimties siekia kuo mažiau dirbti ir kuo daugiau vartoti.

Venus projektas nėra toks kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai įdėja, planas, kibirkštis, naujas impulsas smegenyse. Jūs neturite šiandien rinkti žmones ir eiti statyti kažkokios utopijos. Viskas ką jūs galite padaryti, tai pradėti po truputi keisti savo mastyseną, truputi kitaip auklėti savo vaikus ir stengtis, kad apie tai sužinotų, kuo daugiau žmonių. Ir galbūt tik po kelių kartų, susiklosčius idealioms sąlygoms visą tai bus galima įgyvendinti ir net tada ne faktas, jog pavyks iš pirmo karto.

Ir dar esminis Venus trūkumas - kad tą įgyvendinti reikia auklėti žmones. O tas jiems nepatinka. "Auklėtojas" nebus lyderiu. "Kovotojas" - taip. Bet ne auklėtojas. Tokia jau psichologija.

Perskaitęs, sekundę net pagalvojau, jog esate teisus, dėl mažo gimstamumo, bet tik sekundę. Vėl žvelgiama vertinant patirtį. Kokie dar resursai, koks darbas? Viskas automatizuota, visi turi viską ko jiems reikia, dirbti nereikia nei bičiukui, nei jo draugei. O ką daryt, kai turi visko ką širdis geidžia? Tada ir norisi, kažką sukurti, kažką duoti pasauliui. Ir 90 procentų moterų pasireikš motinystės instinktas, o 90 procentų vyrų norės tobulinti sistemą technologijų srityje. Na gerai, nepykdant feminisčių 50/50

Todėl reikia auklėti vaikus, o ne suaugusius. Nereikia nieko žmogaus versti daryti, reikia sukurti tokias salygas, jog jis pats norėtų keistis. O kalbant apie psichologija ji labai svarbi šiame projekte ir daug kuo pasitarnaus. Žmonės yra banda, individai stengiasi neišsiskirti iš aplinkos. Jei didžioji dauguma gyvens teisingai, elgsis teisingai, tai ir kiti stengsis prie to prisitaikyt. Fresco auklėjimo pavyzdžiai: Nori vaiką išmokyti skaityti? Nereikia versti mokytis. Kiekvieną vakarą skaitai, jam įdomias istorijas. Kažkuriuo momentu sustoji įdomiausioj vietoj ir paprasčiausiai palieki vaiką su komentaru: aš negaliu šiuo metu tau toliau paskaityti, vat jeigu pats mokėtum skaityti, tada galėtum sužinot, kas toliau nutiko... Ir galų gale vaikas pats pradės reikalaut, kad jį išmokytum skaityt. Kaip sukurt visuomenę, kurioje žmonės bendradarbiautų, o ne būtų individualistai? Sukuri vaikams sąlygas, kuriose jie negalėtų gauti trokštamo, nepasitelkę viens kito i pagalbą. Žmogų valdo susikurti instinktai. Jeigu kelis kartus būsi apdovanotas už tai, kad bendradarbiausi su draugais, tai taps įprastu veiksmu

Ką reiškia "viskas automatizuota"? Mokyklos? Medicina? Saugumas? Nesislėpkit po tokiomis frazėmis, panagrinėkim geriau konkrečius atvejus. Kas priiminės sprendimus? Visi žmonės? Robotai? Kas juos prižiūrės? Kiti robotai? Dirbtinis intelektas? Suteiksime visas teises dirbtiniam intelektui? Šiaip galima pažiūrėti kas varė žmoniją į priekį visais amžiais. Kas tai buvo? Godumas, noras turėti geriau, noras gyventi geriau. Kas lemia, kad bus sukurtas naujas kompiuteris? Noras greitesnio, geresnio veikimo, patikimesnio šifravimo, noras turėti geresnį. Tai yra paprasti dalykai. Ar gyvendami tobuloje visuomenėje, kur darbas nėra privalomas, mumis rūpinasi dirbtinis intelektas, ar netapsime situacijos įkaitais, kai "viskas ką buvo įmanoma atrasti - jau atrasta"? Kaip vystysis mokslai? Kokia dalis žmonių norės praleisti visą gyvenimą mokydamiesi dalyko, kurio niekur nepritaikys (nes viską darys robotai)? Ar bus kas žinos medicinos vingrybes, jeigu bus gydys robotai? Man atrodo yra labai slidi riba tarp įsivaizduojamo futuristinio nuostabaus pasaulio ir to, kad viskas gali pasisukti kita linkme: žmonės taps visiškais tinginiais ir galiausiai taps visiškai priklausomi nuo technologijos. Ar tai gerai ar ne? Ar nepateksime į "Idiokratijos" pasaulį?

"Veneriečiams": gal nereikia bullshito, gerai? Kas trukdo jums patiems pademonstruoti savo sistemą ameniniu pavyzdžiu? Kodėl pavyzdžiui jums patiems neužauginus maisto ir nepasidalinus juo su badaujančiais Afrikos gyventojais? Juolab kad teigiate jog jūsų kišenėse yra "tobulesnės" žemės dirbimo technologijos ir taip toliau. Jūsų klausantis galima pagalvoti kad dabar altruizmas yra uždraustas įstatymu ir sodinama į kalėjimą. Bet realybė yra tokia, kad nukrapščius visą propagandinį glaistą, visų komunizmų, socializmų ir Veneros projektų esmė yra PRIVERSTI KITUS dalintis savo darbo vaisais kad socialistas/komunistas/venusietis galėtų parazituoti ir tinginiauti.

Ne ne ne. Jau rašiau apie tai, kad patenkinus žmogaus pradinius poreikius, atsiranda poreikis, kurti, tobulėti, padėti kitiems. Kaip ir anksčiau žmonės sieks viska tobulinti, siekti geresnio. Fresco sako, kad neimanoma sukurti idealaus miesto, nes visada bus sukurtas geresnis. Žmonės nuo mažens bus oriantuoti i mokslą, technoligijas ir turės visas sąlygas tai vystyti. Pinigai nėra vienintelis žmonijos variklis. Kodėl tiek daug turtingų žmonių aukoja vargšams, stengiasi pakeisti pasaulį į gerą, nes jie patenkina savo ego tai darydami. Kkodėl pedagogai, ugniagesiai kiti, panašių profesijų atstovai dirba už mažus atlyginimus? Kodėl daugiausiai pasiekia tie verslininkai, kurie dirba ne dėl pinigų, o todėl kad randa nišą, kurioje jie gali pasireikšti, būti geresni už kitus. Aišku ne visi, bet daugelis jaučiasi gerai galėdami padėti kitiems. O įsivaizduokit mokytoją, kuriam nereikia galvoti, kaip išmaitinti šeimą, konkuruoti dėl paaukštinimo, kuris jaustų dar didesnį palaikymą iš visuomenės už tai, kad jis moko jų vaikus, turėtų technologiją, kad mokymas būtų efektyvus, nebūtų išpaikintų, blogai išauklėtų vaikų! Isivaizduokit mokslininką, kuriam būtų pasiekiama visa informacija, visi ištekliai ir visuomenės palaikymas išrasti, kažką geresnio? Ir prie viso šito pridėkit auklėjimą, kuris visą tai skatintų, kai jau nuo mažens vaikui būtų įdiegtą jog taip viskas turi būti, kad reikia kažką daryti visuomenės labui ir ne prievarta tai įdiegtą, o parodyta pavyzdžiu. Aš negaliu atsakyti į kiekvieną klausimą, ne aš tai sugalvojau ir net projekto įkūrėjai negali atsakyti, tai yra įdėja, kurią galima įgyvendinti net turint tas technologijas ir resursus kuriuos turime dabar, o kiek dar galima patobulinti, kai viskas įgaus pagreitį?

Nėra taip jau blogai ta welfare state. Bet jos jau baigiasi. Welfare keičia Workfare. Dar ne taip seniai, prieš kelis dešimtmečius tikrai žmonės galėjo tiek gero gyvenimo sugeneruoti kad patiems per daug buvo ir gyveno graži social welfare sistema. Bet jau baigiasi. Tęsiasi "degrowth". Gal kas nesupras, gal kas neigs faktus, bet taip jau yra. Pagaliau jau nuo 2008 krizėje o net išsikapstymo pradžios nesimato, tai gal pagaliau darom išvadas.

tiek neapykantos Todėl, kad šią santvarką galima sukurti tik ant visų kitų santvarkų griuvėsių. Įsivaizduokim, kažkokiu stebūklingu būdu surenku krūvą bendraminčių ir visą tai įgyvendinu, kažkokiam Lietuvos mieste, gal net išsiplečiam iki rajono, gyvenimas klesti, visi laimingi. Kaip apsisaugot nuo Lietuvos politikų, kurie viską apmokestintų, uždraustų, nes neatitiktumėm tūkstančiams dabartinių istatymų? Ką daryt, jei Rusija, sugalvotų atsiimt, kažkada jiems priklausiusias žemes, nes staiga jos tapo vertingos? Ar nuo Amerikos, kurie atlėktų "laisvės skleisti"? Ar nuo paprastų, gretimų rajonų žmonių, kurie tik ir taikytųsi, kanors pavokt ar sabotuot? Nepamirškim, kad jokios armijos, policijos ar kitokių jėgos struktūrų nebus, net ir mechanizuotų, nes tai tik reikalingų resursų švaistymas. Pastatyt, sieną, lazerius, apsaugas, net nėra efektyvu, nes visvien kažkas išras, kaip tai apeiti. Tai nėra altruizmas, gėrio skleidimas ar kažkas panašaus, tai tiesiog supratimas, kad dabartinė sistema supuvus ir pasiūlytas variantas, kokia sistema turi būti. Tai tik įdėja, judėjimas, tik pastangos, pamažu auklėti žmones, tai nėra įmanoma padaryti šiuo metu, bet gal ryt, gal mūsų vaikams, ar proanūkiams pavyks pakeisti pasaulį.

"Pradinius poreikius". Kokie tie pradiniai poreikiai? Gyvensiu name. Užsinorėsiu didesnio namo. Uždrausi man jį statytis? Ne? Bet juk tada aš turėsiu daugiau ir būsiu sunaudojęs daugiau resursų už kitus. Vėl gi, kas valdys viską? Kas spręs kam ir kiek resursų skirti? Jeigu sakai, kad jau dabar turime visas technologijas, o dirbtinio intelekto tikrai neturime, tai turės kažkas viską valdyti. Kas valdys? "Mokslininkai"? Kokie mokslininkai? Viso pasaulio mokslininkai? Kaip jūs įsivaizduojat tokią sistemą? Tai yra pats elementariausias klausimas: kaip viskas bus valdoma. Jeigu atsakymų nėra - reiškia jų nėra, taigi sistema negali veikti. Bent jau kol nesukursime AI ir jam nepatikėsim visko valdymo. Dabar viskas remiasi "idėja" ar "troškimu", čia pat teigiant, kad viskas veiks. Tai iš oro ištrauktas teiginys, jeigu nėra atsakoma į elementarius klausimus. Galų gale net po jūsų įsivaizduojamo būsimo pasaulio kracho reiks kažkaip šitą idėją pristatyt. Ir tada iškels kas nors kitas paprasčiausius klausimus, o jūs sakysit "jų nėra, nes tai idėja"? Tai ta sistema niekada ir nepradės veikt. Ypač kai, kaip jūs sakot, pirmieji jos įgyvendintojai turės aukštyn kojom apversti savo įgytą suvokimą apie viską. Tai jiems reikės įrodyt, kad tą daryti verta. Juk jūs nesitikit, kad visi pastatys gražų apvalų miestą, robotizuos visko gamybą, visas paslaugas. O tada susės ratuku ir pradės galvot kaip visą tą suvaldyt, t.y. kas turėtų būti valdžioje? Vėl gi. Man atrodo pasineriama į fantaziją kaip iš kokio fantastinio filmo, kur vieni žmonės mokslininkai, kiti augintojai, treti ten tarkim saugotojai, ketvirti prižiūrėtojai. Ir tada visai pamirštama apie tūkstančius kitų profesijų ir problemų: kas prižiūrės visą infrastruktūrą, kas programuos robotus, kas teiks elementariausias medicinos paslaugas? Juk nesitikit, kad žmonės eis iš oro kam nors operuoti stuburo, kai atsakomybė milžiniška, o atlygio - jokio? Arba eis sėdėti prie kompo keliems mėnesiams tam, kad suprogramuotų kokią nors roboto funkciją?

Jūs neteisingai įsivaizduojat kaip tai įvyks. Kad įvyks tai faktas, bet tik neaišku kada. http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... o-karietas Jūs prognozuojat maždaug taip. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... r-siandien Klaidingai argumentuodami tokio tipo argumentais "dyzelinis lengvasis automobilis niekada nevažiuos greičiau nei 100km/h ir tą darys apsipylęs dūmais, nes pažiųrėkit į dabartinius (~1920-1940m) traktorius ir dyzelinius variklius jie sunkūs griozdiški, mažos galios ir lėti" Neužmušamas ir geležinis argumentas, bet tai yra akivaizdus pesimizmas ir "big picture" nematymas ir ateities spėjimas iš šiandieninių technologijų. Mano argumentai tokie, tai (nauja ekonominė-politinė santvarka) neišvengiama, nes tobulėjimas neišvengiamas, kapitalizmas+demokratija toli gražu nėra tobulumo viršūnė, nors dabar kolkas ir tobuliausia ką turim. Tą suprasit jei nadarysit tokio tipo prognozių kaip aprašiau viršuj ir neargumentuosit tokiu pačiu principu kaip tai darė žmonės aprašyti nuoruodose aukščiau. Mano palinkėjimas, neapsijuokit darydami tokio tipo prognozes su tokio tipo argumentais, kuie netgi logiški šiai dienai, bet juokingi žiūrint iš ateities perspektyvos. Vietoj to "matykit mišką, o ne medžius" tik tada galėsit kažką prognozuoti.

Faktas, kad kapitalizmas ir demokratija turės keistis. Ar evoliucionuos ar bus kardinaliai pakeisti, o gal grįšime prie diktatūros? Kažkas tikrai bus. Tad tikrai diskutuokime ir bandykime atsakyti į užduodamus klausimus.

Gediminai, tai kas, anot tavęs turėtų gyventi Venus projekte, nes žmonių neperauklėsi. Nebent atrenki tik pasifistus. O ką darai su likusiais? Iššaudysi? Rašai vaikus reikia auklėti, o tai čia iš tėtų atimtus? Ar turi tokią fantaziją, kad gali perauklėti tai, ką tėvai įskiepijo ir mokyklą padaryti pavyzdį, kurį pirma ims vaikas? Negana to, kad aprašoma daug fantastinių technologijų, kurių dar nėra ir klausimas kada bus. Technologijos kainuoja brangiai ir kažkas už jas turės sumokėti. Tai tikrai ne eiliniai žmogeliai, tai nebent tie, kurie daug užsidirbę. Bet tai nebus tie, kurie tenkinsis socializmu. Ir iš viso, visuomenė negali eiti revoliuciniais šuoliais. Kodėl? Nes žmonės ir visuomenė geriausiu atveju lėtai evoliucionuoja. Realiai jau dabar visuomenė ir žmogus stipriai atsilieka nuo technologijų vystymosi. O tu dar siūlai kažkokį utopinį "miestą"/"gyvenimo būdą", kuris jau ne vienoje šalyje žlugo, kai kur ir jau trečiąkart tuoj žlugs.

Nesijaudinkit, po 100 tūkstantmečių gyvesnim komunizme, a. k. a. Venus project.

jei dar nematei, pažiūrėk animacinį filmą Wall-E.

ant griuvėsių nieko įspūdingo nepastatysi. štai vienintelis scenarijus, jog tai pasiseks įgyvendinti: sukuriamas toks Venus projektas kažkur labai nuošalioje vietoje, visiškai automatizuotas su dirbtininiu intelektu. Surenkami tam atsidavę žmonės, įvairių profesijų, neturintys egoistiškų tikslų, giliai tikintys šiuo projektu. Taip pat surenkama pakankamai daug kūdikių dėl genetinės įvairovės, geriausiai kuo mažesni, kad senoji aplinka dar nebūtų padariusi jokio poveikio. Vos užsidarius projekto durims, visas likęs pasaulis nusprogsta, dingsta, nebelieka nei vieno senojo pasaulio atstovo (išskyrus tuos keletą projekte). Ištrinama visa "blogoji istorija", pašalinamas religijos faktorius. Kažkas panašaus vaizduojama filme Wall-E. Pernelyg daug kintamųjų, jog tai pavyktų įgyvendinti. Utopiniai pasauliai visuomet žavėjo žmones, bet taip pat žmones žavi ir dangaus pasaulis, ir tolimos planetos ir t.t. Juos sieja vienas bruožas: tai pasiekti beveik neįmanoma. Būtent siekiamybė, gauti kažką neįmanomą stumia žmoniją. Mano nuomone, utopiniai pasauliai dar greičiau degraduos žmoniją, nei dabartinė betvarkė.

Socialinės permainos yra vienos sudėtingiausių, o gal tiksliau - ilgiausiai trunkančių. Jei prieštarauji Fresco dėl to, kad pasistatė namą, tai ką tada gali pasakyti apie: * greitųjų kreditų bendroves, kurių sąvininkai irgi pasistatė sau namus "iš nieko"; * anstoliai, kurie irgi pasistatė namus "iš nieko"; * krūva vadybininkų, kurie tik perpardavinėjo produkciją, o ne ją gamino, ne ją tobulino, praktiškai mažai ką išmanydavo apie pačių parduodamą produktą, bet pasistatė sau namus; * alkoholio pramonė, pasistačiusi sau namus; * o kaip pigių "kinietiškų" prekių gamintojai? Ir t.t... Fresko pasirinko kitokį gyvenimo kelią ir lieka tik paploti, kad, puoselėdamas nemonetarinę sistemą, sugebėjo monetarinėje sistemoje nuveikti ta kryptim daug daugiau nei bet kuris iš mūsų!