Mokslininkai išrado revoliucines baterijas, tačiau nežino kaip jos veikia (3)
Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir didžioji dalis kitos elektronikos prietaisų energiją gauna iš įkraunamų baterijų, tačiau po kelių tūkstančių įkrovimų, baterija praranda gebėjimą išlaikyti energiją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priežastis gana paprasta: šiuolaikinės baterijos dažniausiai gaminamos iš ličio, o laikui bėgant baterijos viduje esantis litis suyra.
Kalifornijos universiteto mokslininkai naudojo aukso nanolaidus elektros energijos saugojimui ir atrado, kad taip galima gerokai pagerinti ličio baterijų konstrukciją. Tyrėjų komanda baterijas sugebėjo efektyviai įkrauti apie 200 tūkst. kartų.
Po eksperimento jos veikė sėkmingai: nebuvo suirusios ir galėjo išlaikyti reikalingą energijos kiekį. „Mes pradėjome įkrauti ir iškrauti baterijas ir tada supratome, kad įkrovimo ciklų skaičius neturi įtakos jų gyvenimo trukmei. Tiesą sakant, vis dar nesuprantame, kaip tai veikia“, – sakė Reginaldas Penneris, vyriausiasis tyrėjas.
Kaip skelbia popsci.com, mokslininkai nesupranta, kodėl taip nutiko, nes priežastis, kodėl jie vykdė tyrimą, buvo visai kita: mokslininkai siekė sukurti kietąjį užpildą turtinį akumuliatorių.
Jie tvirtina, kad skystąjį baterijų užpildą turintys akumuliatoriai – didžioji dalis ličio baterijų – yra labai degūs ir itin jautriai reaguoja į aukštą temperatūrą.
Didžiojoje dalyje baterijų, kurias turite savo prietaisuose, yra skystis. Skystis baterijose naudojamas dalinai dėl to, kad jie gerai praleidžia elektrą ir todėl netrukdo įkrauti ir iškrauti prietaisus. Rasti itin laidžių kietąją būseną turinčių medžiagų daug sunkiau.