Ką daryti su elektra iš Astravo? Radikalios politikų idėjos ir praktiški energetikų patarimai (16)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Reikia nutiesti brangiai kainuojančią jungtį į Lenkiją, LitPolink-2, taigi ir Lenkija turi prisidėti, kad Lietuva visiškai prisijungtų prie europinės elektros tiekimo sistemos, išeitų iš BRELL. Bet lenkai naująja jungtimi visiškai nesidomi, jiems nerūpi, juolab kad ir politiniai santykiai su Lenkija ne patys geriausi. Taip pat yra reikalavimas, kad prieš prisijungdamos prie europinės linijos, Lietuva, Latvija ir Estija suformuotų mažąjį elektros žiedą tarpusavyje: tam atvejui, jei sutriktų kontinentinė jungtis ir Baltijos šalims kurį laiką tektų apsirūpinti vien savo elektra“, – apie vargo kelius, einant europietiškos elektros link, pasakojo L.Balsys.
Tad lieka galbūt vienintelis būdas: prašyti mokslininkų, kad jie išrastų ypatingą sietelį, kuriuo būtų galima išsijoti elektronus. Sėdėtų tada patriotai pasienyje, prie iš Baltarusijos ateinančių laidų, ir sijotų elektrą. Deja, nors kaip sparčiai yra pažengusios technologijos, tokio sietelio pagaminti neįmanoma.
Baltarusiai pyksta ir įrodinėja
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 kilometrų nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Lietuva iki šiol nepasirašė aplinkos poveikiui vertinimo išvadų, kurias baltarusiai yra įsipareigoję pateikti tarptautinei branduolinio saugumo agentūrai TATENA.
Portalo lrytas.lt žurnalistas Astrave lankėsi prieš dvejus metus, 2014 metų balandį, kai elektrinės statyba buvo jau įsisukusi.
Tuo metu baltarusiai jau pyko ant užsispyrusios Lietuvos ir tiesiog pirštu rodė, kad didžiausia lietuvių baimė, jog avarijos atveju radioaktyvūs teršalai išsilies į Nerį (Viliją), kuri teka palei Astravą.
Elektrinę statančios organizacijos vadovas Andrejus Berkunas aprodė baigiamą įrengti 75 tūkst. kubinių metrų apsaugos konteinerių kompleksą, dar vadinamą spąstais, į kuriuos avarijos atveju patektų ir būtų neutralizuotos pavojingos atliekos.
„Elektrinėje įrengiama keturių lygių apsauga, numatyti menkiausi avariją ir elektrinės darbą galintys sutrikdyti veiksniai“, – teigė A.Berkunas.
Inžinierius tikino, kad geologiniai tyrimai nepatvirtino, jog šioje vietoje galimi žemės virpesiai ir net drebėjimai.
Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus sudarytas žemės drebėjimo rizikos žemėlapis liudija kitką – BAE aikštelė atsiduria tektoninio lūžio zonoje.
Geologų tyrimai rodo, kad didžiausias seisminis pavojus išskirtas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, jis apima ir Baltarusijos Astravo regioną.
Naujo Černobylio grėsmė
Paaiškėjo, kad Baltarusija neturi net aplinkinių gyventojų evakuacijos planų elektrinės avarijos atveju.
TATENA misija Minske tik nustatė, kad Baltarusijoje yra geros sąlygos saugiai plėtoti atominę energetiką, pakanka specialistų. Drauge išvadose pabrėžiama, kad saugumui garantuoti skirta vadyba neatitinka tarptautinių reikalavimų.
Energetikos specialistas Jurgis Vilemas tuomet atkreipė dėmesį, kad BAE techniniai saugumo rodikliai iš tiesų atrodo gerai, bet ypač svarbu atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį: „Pastebėta, kad saugus tokių modernių objektų kaip branduolinės energetikos objektai valdymas susijęs su moderniu valstybės valdymu apskritai. Pokomunistinėse ir nedemokratinėse valstybėse yra pavojus, kad sudėtingos avarinės situacijos gali būti tinkamai nesuvaldytos.“ J.Vilemas priminė, kad taip atsitiko įvykus Černobylio AE avarijai 1986-aisiais buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Pranašingi baltarusio žodžiai
Kad Baltarusijoje gyva sovietinė dvasia, akivaizdžiai įsitikino ir lrytas.lt žurnalistas, dalyvavęs branduolinės energetikos plėtrai skirtoje konferencijoje Minske.
Baltarusijos energetikos ūkį valdančios įmonės „Belenergo“ direktorius Michailas Luzinas aiškino, kad būtinybė statyti atominę elektrinę iškilo po to, kai Lietuva uždarė Ignalinos AE, iš kurios baltarusiai pirkdavo elektrą. Kiekvieno BAE bloko galia – po 1 tūkst. 170 megavatų. Užbaigti pirmąjį bloką planuojama 2018-aisiais, antrąjį – 2020-aisiais.
M.Luzinas dėstė, kad BAE įjungus į vientisą sistemą, elektros piko metu atsiras apie 12 tūkst. megavatvalandžių elektros energijos, kurios dalis bus naudojama rezervui ir pastatams šildyti.
Po šių žodžių salėje atsistojo vyriškis. Jis prisistatė esąs energetikos specialistas Vladimiras Travkinas: „Bet juk tai nesąmonė, kam reikia tokio elektros rezervo? Juk tai tas pat, kas vilkiku bandeles vežioti!“
Jau tada V. Travkinas pareiškė abejojantis, ar ekonomiškai apsimoka statyti didelės galios branduolinę jėgainę, nes elektra rinkoje turėtų pigti, o Baltijos šalys daro žingsnius jungtis prie europinės biržos.
V.Travkinas griežtai pareiškė: „Gresia ekonominė katastrofa. Mums kelnes numaus ta elektrinė. Aš ne prieš branduolinę energetiką, bet tokios galingos elektrinės, kokia statoma, mums nereikia.“
Netrukus prie abejojančiojo priėjo juodu kostiumu vilkintis vyras ir tarsi draugiškai pasakė: „Vladimirai Viktorovičiau, na, kodėl gi mes nesusišnekame?“
Koridoriuje vyriškiai apie kažką ilgai ginčijosi, po to dingo.
