Kalifornijoje įsikūręs startuolis surinko $500 milijonų efemeriškosios termobranduolinės sintezės (TS) svajonės įgyvendinimui. Ar tai beprotybė, ar kompanija turi kozirį rankovėje?

Jokia kita energijos technologija taip nevilioja, kaip TS, bet jokia kita energijos technologija labiau nenuvylė. Tai kaip TS kompanijai iš Pietų Kalifornijos pavyko surinkti mažne pusę milijardo dolerių iš tokių kaip Goldman Sachs ir Paul Allen? Ar jei išties žino, kaip pagaminti reaktorių, galintį pagaminti daugybę švarios energijos, nors visiems kitiems TS projektams iki įgyvendinimo jau daug metų trūksta 20 metų?

Ieškodamas atsakymų, pavasarį apsilankiau Tri Alpha Energy būstinėje. Pakrantės ūkui kylant nuo Foothill Ranch kalvų, žengiau į pastatą, kuriame įsikūręs ir Tri Alpha biuras, ir jos technologijų laboratorija. Lokomotyvo dydžio plazmos generatorių supo tanki pastolių, jutiklių, ciferblatų, mgnetų, instrumentų, kabelių ir vamzdžių raizgalynė

Priešingai, nei dabar veikiančiose atominėse elektrinėse, kur gaunamas, skaidant atomus, termobranduoliniuose reaktoriuose atomų branduoliai sujungiami ir taip išlaisvinama daugybė energijos – tokia pati reakcija vyksta žvaigždėse.

Ne vieną dešimtmetį TS tyrimai vykdyti didžiulėmis, riestainį primenančiomis mašinomis, vadinamaisiais tokamakais, kuriuose galingi magnetinai laukai suspaudžia superkarštą atomų, kurie turės būti sujungti, plazmą. Tokias sistemas pragariškai sunku tobulinti: jau ne vienais metais atsiliekančio nuo grafiko Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (International Thermonuclear Experimental Reactor – ITER) projekto direktorius balandį sakė, kad TS reaktorius nebus įjungtas iki 2025 m., energijos negamins bent jau iki 2035 m., ir biudžetas bus viršytas – prie jau skirtų ~$17 milijardų dar reikės pridėti daugiau nei $5 mlrd.

Tri Alpha ir keletas kitų TS startuolių naudoja kitokio dizaino, paprastesnius ir pigesnius reaktorius. Tri Alpha pasiskolina kai kuriuos principus iš aukštos energijos dalelių greitintuvų, tokių, kaip LHC, ir iššauna plazmos sroves į centrinį indą, kuriame vyksta sintezė. Praėjusį rugpjūtį kompanija teigė inde sėkmingai išlaikiusi didelės energijos plazmą stabilią penkias milisekundes – labai trumpai, bet pakankamai, kad būtų pademonstruota, kad tai galima atlikti neribotai. Nuo tada šis laikas pailgėjo iki 11,5 ms.

Kitas laukiantis iššūkis yra plazmą įkaitinti pakankamai, kad sintezės reakcija išskirtų daugiau energijos, nei sunaudoja veikimui. Kiek yra „pakankamai“? Maždaug 3 milijardai °C, arba 200 kartų daugiau, nei Saulės branduolyje. Joks metalas tokios temperatūros neatlaikytų. Bet kadangi dujų kamuoliuką laiko galingas elektromagnetinis laukas, įrenginio vidaus ji neliečia.

Šios nuotraukos padarytos, likus kelioms dienoms iki Tri Alpha išmontavimo ir daug didesnės ir galingesnės versijos statymo, kuri pademonstruos visą koncepciją. Iš jo prototipinis reaktorius galėtų būti sukurtas kažkada trečiajame dešimtmetyje.

Richard Martin
www.technologyreview.com

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Go Inside TriAlpha, A Startup Pursuing the Ideal Power Source

Aut. teisės: Input.lt

Komentarai ()