Patyręs vilkiko vairuotojas atskleidė didžiausią klaidą kelyje (3)
Visuomet atidžiai stebėti aplinką, neviršyti greičio ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo priešais važiuojančio eismo dalyvio atrodo paprasta ir savaime suprantama?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Matyt ne visuomet, nes būtent saugaus atstumo nesilaikymas yra viena dažniausių avarijų priežasčių tiesiuose kelio ruožuose. Pastebima, kad dažniausiai šį reikalavimą pažeidžia jauni vairuotojai, o labiau patyrę dažniausiai tokios klaidos nedaro.
Patikrino savo kailiu
Kad saugaus atstumo laikymosi reikalavimas KET įrašytas ne veltui, įsitikinti galėjo praeitą savaitę magistralėje „Via Baltica“ į rimtą avariją patekęs BMW vairuotojas. Pirmadienio, liepos 4 dienos rytą netoli Marijampolės rajone esančio Skardupių kaimo jis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką ir įstrigo.
Lenkijos sienos link su sunkvežimiu judėjęs Rusijos pilietis pasakojo po smūgio pajutęs dunkstelėjimą. Vairuotojas tuomet pamanė, kad sprogo padanga, todėl važiavo toliau ieškodamas vietos, kurioje galėtų saugiai sustoti. Iš galo prikibusio automobilio jis nematė. Galiausiai paaiškėjo, kad visos padangos sveikos, o sunkvežimį iš galo taranavo iš paskos važiavęs BMW.
Puspriekabės galo konstrukcijoje įstrigusį lengvąjį automobilį vilkikas tempė maždaug pusę kilometro. Aplamdyta mašina pagaliau atsikabino, tačiau tik sustojęs leidžiamoje vietoje rusas pagaliau pamatė, kas iš tiesų nutiko.
Akivaizdžiu avarijos įrodymu tapo BMW priekyje įstrigęs sunkvežimio puspriekabės registracijos numeris. Lengvojo automobilio vairuotojas buvo išgabentas į ligoninę, tačiau rimtų sužalojimų jis išvengė. Šio laimingai pasibaigusio incidento aplinkybes šiuo metu aiškinasi Marijampolės pareigūnai, tačiau puikiomis oro sąlygomis nepastebėti sunkvežimio tiesiog neįmanoma, taigi vairuotojas greičiausiai nesilaikė saugaus atstumo ir viršijo greitį.
Pavojus ir jokios naudos
Penkerius metus pats prie vilkiko vairo praleidęs „Vilniaus vairavimo mokyklos“ direktorius Geraldas Rankauskas lengvųjų automobilių vairuotojams ir motociklininkams pataria nevažiuoti arti vilkiko. Jei niekur neskubate, geriau nuo jo atsilikti, o jei ketinate lenkti – priartėti tik jau atliekant manevrą.
„Jei sunkvežimis staigiai stabdys, pateksite į pavojingą situaciją. O ir lenkti važiuojant pernelyg arti nėra patogu. Visada reikia laikytis tokio atstumo, kad galėtumėte tiek saugiai sustoti, tiek esant reikalui aplenkti vilkiką. Būdami pernelyg arti tiesiog negalėsite manevruoti“, – aiškino pašnekovas.
O keisti kryptį gali tekti, mat pasitaiko atvejų, kai sprogsta priekabų padangos. Tokiu atveju svarbiausia nepradėti panikuoti, nes lengvasis automobilis stoja gerokai greičiau už sunkvežimį. Esant būtinybei taip pat galite pakeisti eismo juostą.
G. Rankauskas pažymėjo, kad važiuoti prisikabinus prie kitos transporto priemonės galo yra prastas įprotis. Jis taikliai pastebėjo, kad tai nepadės vairuotojui greičiau pasiekti kelionės tikslo. Jokios apčiuopiamos naudos iš to nebus.
Vairavimo instruktorius pažymėjo, kad pavojingiausia artėjant prie sunkiojo transporto yra prisigretinti prie dešiniojo sunkvežimio šono. Dėl šios priežasties patyrę vilkikai tik išskirtinėmis situacijomis palieka pirmąją juostą, o kitiems eismo dalyviams lenkti juos pro dešinę pusę nerekomenduojama.
„Pati sunkvežimio kabina yra nemaža, todėl ir akloji zona – didelė. Ypatingai, jei privažiuojate arti iš dešinės pusės. Čia panašiai kaip lengvajam automobiliui dešinėje pusėje pastatytumėte kokį vaikišką triratuką“, – vaizdingą palyginimą pateikė pašnekovas.
G. Rankauskas pasakojo, kad šią problemą galima išspręsti montuojant prie vilkiko kabinos papildomus veidrodėlius, tačiau įprastai niekas tuo neužsiima.
Saugotis ne tik vilkikų
Avarijų vairuodamas sunkvežimį pašnekovas sakė išvengęs, tačiau pavojingų situacijų pasitaikydavo nuolatos. Elgėsi kaip buvo įpratęs: pavyzdingai laikėsi saugaus atstumo, stebėjo galinio vaizdo veidrodžius, o važiuodamas atbuline pavara nepatingėdavo ir išlipti apžiūrėti, ar gale nieko nėra.
Ypatingai sudėtinga, anot instruktoriaus, vairuoti vilkikus, kurių puspriekabių svorio centras yra aukščiau. Taip būdavo vežant mėsos gaminius, taip pat panaši situacija ir su pilnomis cisternomis. Tokio sunkiojo transporto vairuotojai posūkiuose gali važiuoti itin lėtai, o kitiems eismo dalyviams vertėtų tai žinoti.
„Su tokiu vilkiku posūkiuose reikia važiuoti lėčiau, taip pat stabdyti gerokai švelniau“, – pastebėjo patyręs vairuotojas. Lengvųjų automobilių vairuotojai taip pat turi prisiminti, kad sunkvežimio puspriekabės ratų trajektorija važiuoja mažesniu spinduliu nei paties vilkiko. Todėl jo posūkio trajektorija yra gerokai platesnė, o į jos vidų lįsti nerekomenduojama.
Atsargiai elgtis G. Rankauskas pataria ir matant priešais važiuojantį savivartį. Jei galinės padangos dvigubos, tarp jų gali būti įstrigęs nemažas akmuo, kuris išsviestas lengvai išdaužtų priekinį stiklą. Tokie sunkvežimiai nebūtinai veža birias medžiagas, o nepritvirtintas krovinys gali iškristi lauk ir apgadinti iš paskos važiuojantį automobilį.
„Vakarų šalyje kiekvienas iš karjero išvažiuojantis sunkvežimis yra nuplaunamas, tačiau pas mus visko pasitaiko“, – įspėjo pašnekovas.
Kaip pasirinkti saugų atstumą?
Saugaus eismo specialistai nurodo, kad minimalus atstumas tarp dviejų 60 km/val. greičiu važiuojančių automobilių esant geroms oro sąlygoms, turi būti dvi sekundės. Taip pat dažnai įvardinama, kad atstumas tarp automobilių metrais būtų pusė greičio skaitinės vertės. Pavyzdžiui, važiuojant 90 km/val., atstumas turi būti mažiausiai 45 metrai.
Anksčiau Kelių eismo taisyklėse (KET) buvo analogiškas reikalavimas, tačiau vėliau jis apibendrintas ir dabar iš vairuotojų jau prašoma laikyti saugaus atstumo. Vertėtų prisiminti, kad esant slidžiai kelio dangai ar prastam matomumu, atstumas turi būti dar didesnis. Patogus atstumo nustatymo būdas yra matuojant laiką.
Rekomenduojama bet kokiomis oro sąlygomis nuo priešais važiuojančios transporto priemonės laikytis mažiausiai tokios distancijos, kurią automobilis įveiktų per dvi sekundes. Jį pamatuoti galima finišo orientyru pasirinkus objektą, kuriuo tą akimirką buvo priekyje važiuojančios mašinos galas. Šiuo atveju taip pat svarbu nekeisti važiavimo greičio.
