Šią vasarą pasauliniame pramoninio dizaino konkurse „Red Dot Design Award“ jau antrus metus iš eilės prestižinį apdovanojimą laimėjo lietuvių mokslininkas doc. dr. Virginijus Urbelis. Norvegijos kompanijoje dirbantis medžiagų mokslų daktaras sukūrė smūgiams ir prapjovimams atsparias apsaugines pirštines „Granberg 5501“.

Pirštinės skirtos ekstremalioms darbo sąlygoms gelbėtojų ir kalnakasybos operacijose, naftos, dujų ir kitose padidintos rizikos pramonės šakose.

Juokaujama, kad dėl ergonomikos, amortizuojančių apsauginių medžiagų ir ryškaus išskirtinio dizaino naujieji pirštinių savininkai, mūvėdami lietuvio gaminį, jaučiasi nepažeidžiami kaip Holivudo superherojai.

„Kadaise kaip ir visi galvojau, kad apsauginė pirštinė – tai megzta pirštinė su taškeliais ant delnų, kainuojanti 1 eurą“, - teigė Virginijus Urbelis.

„Tačiau akademinis projektas su partneriais Norvegijoje „Granberg AS“ bei po to sekęs jų siūlymas prisidėti prie apsauginės aprangos kūrimo stipriai pakeitė mano požiūrį. Skandinavijoje darbdaviai supranta, kad aukštos kokybės ir patraukliai atrodančios darbo apsaugos priemonės motyvuoja darbuotojus geriau dirbti“.

Specialistas pabrėžė, jog bendradarbiavimas su norvegais atvėrė galimybę „panoramiškai“ stebėti ir dalyvauti visuose produkto vystymo etapuose, pradedant skaitmeniniu eskizu, technologiniu sprendimu, testavimu, baigiant masine gamyba bei atsiliepimų vertinimu.

„Kai komanda dirba vieningai ir kai mokslo logika susijungia su verslo logika, ateina pergalės“, - pasakojo mokslininkas.

Apie Lietuvą – geriausi žodžiai

Buvęs ilgametis Kauno Technologijos universiteto dėstytojas pripažįsta, jog į Lietuvą norvegai žvelgia ne tik kaip į rinką savo gaminiams parduoti, bet ir kaip į šalį, kurioje galima rasti ir pasistiprinti aukštos kvalifikacijos darbuotojais.

Pasak „Red Dot Design Award 2016“ laureato, aprangos technologijų bei tekstilės inžinerijos specialistai Lietuvoje yra pačios aukščiausios kvalifikacijos: „Man teko garbė dirbti Kauno Technologijos universitete skenuojančių elektronų mikroskopijos laboratorijoje ir padėti pamatyti savo tyrimų rezultatus nanotechnologijų srityje dirbantiems mokslininkams iš visos Lietuvos.

Galiu pasakyti, kad šalies mokslinis potencialas yra labai stiprus ir ne kartą teko susidurti su situacijomis, kuomet Lietuvos pramonininkų nesudominę rezultatai buvo akimirksniu sėkmingai panaudoti komercijos tikslais užsienio kompanijose“.

Drąsina studentus

Paklaustas, ką patartų jauniems lietuvių studentams, norintiems patraukti stambių užsienio kompanijų dėmesį bei pradėti sėkmingą karjerą, p. Virginijus ragino nebijoti technologinio ir inžinerinio pobūdžio specialybių:

„Jauniems žmonėms linkėčiau iš pradžių rasti mėgstamą studijų objektą, nesvarbu, ar tai apranga, kompiuteriai, statybos, automobiliai ar gastronomija, o tuomet stoti į to objekto technologinių mokslų bakalauro studijas. Ir tik vėliau, galbūt magistro studijose, pereikite prie socialinio pobūdžio mokslų – rinkodaros, vadybos.

Pastarieji dalykai, kaip ir visa tolesnė karjera, klostysis sėkmingiau, kuomet savo objektą pažinsite „iš vidaus“, perprasite visas produkto savybes, inovacijas ir subtilybes“.

Komentarai ()