Specialistai: daiktų interneto populiarėjimas – potenciali grėsmė mūsų visuomenei ()
Jei tikėtume prognozėmis, sparčiai besivystantis daiktų internetas po dviejų metų pralenks mobiliųjų įrenginių rinką. Tokiomis aplinkybėmis daiktų apsauga tampa pagrindiniu aspektu kovojant su kibernetiniais nusikaltimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savo naujausiame pranešime „Kritines informacines infrastruktūras veikiančių incidentų kaina“ (The Cost of Incidents Affecting Critical Information Infrastructures) Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) pabrėžia, kad organizacijoms vis labiau pasitelkiant naujas technologijas ir imantis daiktų interneto neišvengiamai turi vystytis ir apsauga, kad būtų atremtos įvairios kibernetinės grėsmės.
„eScan“ saugumo ekspertų teigimu, sudėtingos ir gana agresyvios kibernetinės atakos, nukreiptos prieš kritines informacines infrastruktūras, turi potencialo neigiamai paveikti visos visuomenės saugumą, ekonomiką bei gerovę.
„Naujos technologijos, kaip daiktų internetas, ne tik atveria verslui ir paprastiems vartotojams naujas galimybes, bet ir skatina naujų kibernetinių grėsmių atsiradimą. Pastebime, kad kartu su augančiu daiktų internetu ir paslaugų internetu pagausėjo kritines informacines infrastruktūras atakuojančių kibernetinių incidentų“, – teigia „eScan“ antivirusines programas platinančios įmonės „Baltimax“ regiono vadybininkas Sergejs Romanovskis.
ENISA pranešime tvirtinama, kad skaičiuojant tokių atakų ekonominį poveikį brangiausiai saugumo incidentai atsieina organizacijoms, veikiančioms finansų, informacijos ir komunikacijos technologijų srityje bei energetikos pramonėje.
„Dažniausiai tokių organizacijų kritinėms informacinės infrastruktūroms grasina DDoS atakos ir kenkėjiškų tikslų turintys darbuotojai įmonės viduje. Tačiau prisimenant pastaruosius kibernetinių atakų atvejus atominėse elektrinėse ar elektros energijos tiekimo įmonėse, grėsmę gali sukelti tiek netyčiniai darbuotojų veiksmai, tiek neapsaugotos sistemos“, – sako „Baltimax“ atstovas S. Romanovskis.
ES agentūros nuomone, tinkamos investicijos į daiktų apsaugą turėtų užtikrinti, kad kibernetinių atakų keliamos pasekmės kiek įmanoma būtų suvaldytos – kad paprasti vartotojai galėtų ir toliau mėgautis naujų technologijų teikiamais privalumais. Tarp prioritetinių apsaugos sričių minimi išmanieji miestai, tinklai ir sumanios transporto sistemos.