Nauja LATGA taktika – su „Linkomanija“ bando kovoti smaugdama kitus (17)
Užblokuoti svetainę Linkomanija.net pasišovę autorių teisių gynėjai nusitaikė į interneto paslaugų teikėjus (IPT). Bet šie nenori šokti pagal svetimą dūdelę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl tinklalapio užblokavimo asociacija LATGA kreipėsi dar birželį, bet teismas du kartus atsisakė priimti ieškinį. Liepos mėnesį asociacija susiprato beldusi ne į tas duris ir ieškinį pristatė Vilniaus apygardos teismui.
Teismas išsiuntinėjo dokumentus ieškovams – devyniems Lietuvos IPT, kurie dar turi daugiau nei savaitę savo atsakymams pateikti.
Niekas nereagavo
Nors „Linkomanija“ minima kone kas trečiame ieškinio sakinyje, pačios svetainės atstovai į bylą nėra įtraukti. Išvis nurodoma, kad „linkomanija.net administruojantis ūkio subjektas nėra žinomas“.
Tiesa, LATGA byloje atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas pripažino, kad su „Linkomanijos“ administratoriais buvo bandyta susisiekti, tik į jų pretenziją niekas nesureagavo.
A.Iškausko teigimu, ieškinio padavimo dieną „Linkomanijoje“ buvo neteisėtai prieinami daugiau nei 100 tūkst. kūrinių. Pačiame ieškinyje įvardinta apie 100 konkrečių kūrinių, kurie buvo paviešinti be autorių sutikimo.
Kaip nustatyta, kad likę 99,9 proc. kūrinių irgi pažeidžia autorių teises, A.Iškauskas neatskleidė. „Linkomanija“ buvo sukurta siekiant sistemingai pažeidinėti autorių ir gretutines teises, taip pat skatinti svetainės vartotojus jas pažeidinėti.
Svetainės architektūra ir turinys sąmoningai parinkti taip, kad skatintų neteisėtą autorių teisių saugomų objektų atsisiuntimą. Be to, „Linkomanijos“ administratorius iš šios veiklos gauna pajamas. Akivaizdu, kad „Linkomanija“ iš esmės prisideda prie piratavimo“, – teigė advokatas.
Rinkosi lengvesnį taikinį
Kodėl LATGA į kampą spraudžia interneto teikėjus, o ne pačią „Linkomaniją“? A.Iškauskas aiškino, kad ši svetainė, kaip ir kitos teises pažeidžiančios svetainės, įregistruota egzotiškose šalyse, kuriose bylinėtis būtų labai sudėtinga, o jų valdytojų ir savininkų nustatyti neįmanoma. Todėl nuspręsta tiesiog blokuoti prieigą.
A.Iškausko teigimu, tokią teisę autorių gynėjams suteikia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Jame nurodoma, kad tarpininkams gali būti uždrausta teikti elektroninių ryšių paslaugas tretiesiems asmenims, kurie jomis naudojasi pažeisdami autorių teises.
LATGA ieškinyje remiasi prieš dvejus metus ES Teisingumo teismo priimtu sprendimu, kai vienam Austrijos interneto teikėjui buvo nurodyta blokuoti prieigą prie svetainės, pažeidusios dviejų kino studijų teises. Tačiau precedentu Europoje ši byla nėra laikoma, nes nagrinėtas specifinis atvejis, svarbus būtent Austrijos teisei. Be to, blokuotina svetainė talpino ne „torrent“ failus.
Įžvelgė nelygybę
Interneto teikėjai teigė gavę teismo dokumentus ir juos nagrinėjantys. Jų teisininkai užsiminė įžvelgiantys ne vieną priekabę.
„Teismui pateiktoje medžiagoje trūksta išsamumo. Manome, kad šia byla pirmiausia bandoma spręsti ne visam pasauliui svarbią nelegalaus turinio pasiekiamumo problemą, o sukurti vietinį precedentą, naudingą gal net ne autoriams. Tai galėtų lemti tolesnius neprognozuojamus bandymus riboti prieigą prie interneto“, – įspėjo „Teo“ ir „Omnitel“ teisės padalinio vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Jai įtarimų sukėlė ir tai, kad kaip atsakovus LATGA pasirinko vos 9 įmones, nors Lietuvoje yra maždaug šimtas interneto paslaugų teikėjų. Beje, į atsakovų sąrašą LATGA kažkodėl neįtraukė netgi didžiausio šalyje mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“, turinčio 1,75 mln. vartotojų.
„Bandymai blokuoti internetą nėra efektyvūs net ir totalitarinėse valstybėse, kurios naudoja griežčiausias ir šiuolaikiškiausias filtravimo priemones. Mūsų technologijos specialistų nuomone, efektyvių blokavimo priemonių šiuo metu nėra“, – sakė G.Kaminskaitė-Salters.
Jau ėmė blokuoti
Nuo šių metų pradžios Lietuvos IPT įpareigoti blokuoti prieigą prie nelegaliai Lietuvoje veiklą vykdančių lošimo svetainių. Dėl to mūsų šalyje nepasiekiami tapo daugiau nei 130 tinklalapių.
Tiesa, prieiga blokuojama per domenų vardų keitimo stotis (DNS), taigi tai nesudėtinga apeiti – reikia tik pasikeisti kompiuterio DNS nustatymus.
„Teo“ atstovė teigė neturinti jokios informacijos apie šio blokavimo efektyvumą.
