„Minkštoji“ įtaka rusiškais metodais: (ne)nustebkite sužinoję, kad H. Clinton fondas finansavo „Islamo valstybę“  (2)

Surengusi kibernetinę ataką rugpjūtį, Rusija parodė, ko iš jos galima tikėtis spalį.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Neseniai sužinojome, kad kibernetiniai programišiai, kurie, manoma, yra susiję su Kremliumi, įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto ir kt. elektroninį paštą. Pirmadienį vakare Ellen Nakashima iš „The Post“ pranešė, kad rusų programišiai taip pat taikosi įsilaužti į valstybines balsuotojų registravimo sistemas.

Akivaizdžiai siekdami paskatinti Donaldo Trumpo laimėjimą prezidento rinkimuose, strateginėmis rinkimų kampanijos akimirkomis jie taip pat nutekina dokumentus, kurie, jų manymu, gali labiausiai pakenkti D. Trumpo varžovams.

Praeitą savaitę sužinojome dar kai ką: pasirodo, rusai yra ne tik programišiai, bet ir kompiliatoriai. Paaiškėjo, prieš nutekindami pavogtą informaciją, jie kai kuriuos dokumentus suklastoja – prirašo melagingų faktų ir pateikia šiuos padirbtus dokumentus kaip originalus.

Eliasas Grollas iš leidinio „Foreign Policy“ praeitą savaitę pranešė, kad programišiai apsikvailino: kartu su pataisytomis versijomis jie paskelbė bent trijų dokumentų originalus.

Šiuos dokumentus, pavogtus iš George'o Soroso įkurto Atviros visuomenės fondo, programišiai pakeitė siekdami sudaryti klaidingą įspūdį, kad G. Sorosas finansavo Rusijos antikorupcijos aktyvistą Aleksejų Navalną. Prorusiška programišių grupuotė „CyberBerkut“ įrašė Navalno vardą, netikras sumas doleriais ir suklastojo įrašus.

Natūraliai kyla klausimas: gal Vladimiro Putino slaptieji operatyvininkai planuoja JAV prezidento rinkimų išvakarėse „nutekinti“ pataisytus Demokratų nacionalinio komiteto dokumentus? Gal jie parodys, kad H. Clinton fondas finansavo „Islamo valstybę“, o gal „nutekins“ H. Clinton prisipažinimą, kad iš tiesų jai visiškai nerūpi visi tie amerikiečiai, kurie žuvo Bengazyje. O gal jie parodys, kad tą rudenį prieš kelerius metus jos smegenys iš tiesų beveik nustojo funkcionuoti, ir dabar visus sprendimus už ją priima Anthony Weineris.

Rusija tokias dezinformavimo kampanijas rengė dar Šaltojo karo laikais. Klasikinis pavyzdys: buvo aiškinama, kad AIDS yra CŽA sąmokslas. Bet tokio pobūdžio kibernetinis karas – įsilaužimas į elektroninį paštą, o dabar dar ir pavogtų dokumentų klastojimas ir nutekinimas – yra naujas šio metodo eskalavimas.

Įdomu būtų sužinoti, kokia anuomet būtų buvusi Šaltojo karo eiga, jei tais laikais būtų egzistavę programišiai. Žinoma, to niekada nesužinosime, nes Sovietų Sąjunga subyrėjo dar iki Alui Gore‘ui išrandant internetą. Aišku viena – Rusija dezinformavimo kampanijas vykdo aktyviau nei kada anksčiau.

Sekmadienį Neilas MacFarquharas leidinyje „New York Times“ rašė apie tai, kaip Rusija mėgino pakenkti Švedijos karinei partnerystei su NATO. Ji taip pat skleidė melagingą informaciją, esą Švedija turi slaptą branduolinių ginklų arsenalą, ir tvirtino, kad NATO kariai galės nebaudžiami žaginti Švedijos moteris.

Panaši dezinformavimo taktika 2014 metais padėjo Rusijai sukelti sumaištį Ukrainoje, kai rusai skleidė sąmokslo teorijas apie numuštą Malaizijos oro linijų lėktuvą, ir tuo pateisino savo invaziją į Krymą. Ar visa tai parodo, kad Putinas ruošia staigmeną spalio mėnesiui?

Putinas kišosi į Prancūzijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių vidaus politiką, padėdamas radikalių pažiūrų politinėms partijoms destabilizuoti šias šalis. Panašiai jis dabar elgiasi ir Jungtinėse Valstijose: be įsilaužimo į Demokratų nacionalinio komiteto ir valstybinę balsuotojų sistemą, šią vasarą pasirodė pranešimų dar ir apie tai, kad Rusija samdo internetinius „trolius“, kurie „Twitter“ ir kitose socialinės žiniasklaidos svetainėse apsimeta D. Trumpą palaikančiais amerikiečiais.

D. Trumpas ir V. Putinas yra išsakę abipusį susižavėjimą, o D. Trumpo rinkiminės kampanijos pirmininkas Paulas Manafortas, net ir pasitraukęs iš D. Trumpo kampanijos palaiko glaudžius ryšius su Maskva, kaip ir pats D. Trumpas bei keli svarbiausi jo patarėjai.

Itin konkurencinga Amerikos žiniasklaidos aplinka menkai apsaugota nuo tokių priemonių, kurias rusų programišiai panaudojo G. Soroso atveju – dokumentų vagystė, jų suklastojimas ir išleidimas kaip originalų.

Jei Putino programišiai paskelbtų tokius suklastotus dokumentus, šmeižiančius H. Clinton, tarkime, spalio pabaigoje, labai tikėtina, kad tarpusavyje konkuruojantys leidiniai visų pirma skubėtų paskelbti suklastotus dokumentus, ir tik po to tikrintų, ar jie buvo suklastoti, ir kas buvo suklastota.

Mes nežinome, ką V. Putino programišiai suplanavo šiam rudeniui ir ar jie apskritai ką nors suplanavo. Bet pakeistus G. Soroso dokumentus galima vertinti kaip įspėjimą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(17)
(-5)

Komentarai (2)