Pirmą kartą daugiau nei per dvejus metus Rytų Mosulo gyventojai visą dieną praleido akylai neprižiūrimi „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų – į miestą trečiadienį įvažiavo Irako specialiosios pajėgos. Civiliai ir džiaugėsi, ir iš džiaugsmo verkė. Visa tai stebėjo su irakiečiais į Mosulą patekęs „The New York Times“ korespondentas.

IS kovotojai ir toliau įnirtingai priešinasi, o Mosule tebėra įstrigę iki 1 mln. civilių. Tačiau Irako kariai toliau užtikrintai stumiasi miesto centro link. Vietos žmonės juos sveikina.

Kariniam transportui lėtai judant purvinomis Mosulo gatvėmis, pro vartus irakiečiams mojavo daugybė šeimų. Gyventojai laikė iškėlę du pirštus – pergalės ženklą, jie šaukė „Didvyriai“. Kiti mojavo baltomis vėliavomis. Mosuliečiai džiaugėsi paprastais malonumais. Džihadistai dvejus metus jiems nurodinėjo net kaip rengtis, draudė rūkyti. Nenuostabu, kad daug kas tiesiog mėgavosi dūmu.

„Mes esame labai, labai laimingi, – vis kartojo karių apsuptas 46 metų vyras Qaisas Hassanas. – Dabar esame laisvi. Jie (IS, – red.) mums liepė gerbti religiją, bet jie patys niekuo nesusiję su religija.“

Baiminamasi keršto akcijų

Elitiniai Irako kariai pirmieji savo akimis pamatė, kaip Mosulas gyveno tuos dvejus metus, kai miestą buvo užėmę ekstremistai. Tačiau jie išvydo ir būsimų iššūkių – bus tikrai nelengva ir tuo pat metu kautis su džihadistais, ir bandyti iš naujo įtvirtinti Irako vyriausybės valdžią.

Daugelis Irako karių ir policininkų – šiitai, o šiuo metu dar tikrai neaišku, ar jie neims keršyti Mosule gyvenantiems sunitams, kurie 2014 metais netgi sveikino IS kovotojus. „Amnesty International“ kaip tik jau paskelbė, kad Irako reguliariosioms pajėgoms padedančios grupuotės prie Mosulo muša ir kankina vyrus bei paauglius. Tiesa, tokias keršto akcijas esą vykdo ne šiitai, o sunitų genčių atstovai.

Pati kova Rytų Mosule neužtruko, tačiau daugelis ekspertų ir Irako kariuomenės vadovybė neabejoja, kad įnirtingiausi mūšiai dar laukia. Todėl kariai niekur neskuba ir kruopščiai valo gatvę po gatvės – ieškoma ginklų, paliktų sprogmenų ir, aišku, pačių IS kovotojų.

Progresą trečiadienį stabdė ir orai – dangų aptraukus debesims JAV karo lėktuvai negali efektyviai padėti Irako pajėgoms.

Skutasi, rūko ir spaudo telefonus

Tuo pat metu irakiečiams būtina rūpintis šimtais šeimų, kurios nenutrūkstančiu srautu plūsta jų link iš rajonų, vis dar kontroliuojamų IS. Gyventojai nujaučia, į kurią pusę krypsta svarstyklės.

Kaip pastebėjo „The New York Times“ reporteris, daugeliui žmonių – o viešai dažniausiai rodosi tik vyrai – rūpi trys dalykai: barzdos, kurias juos vertė augintis džihadistai, cigaretės, kurių jie negalėjo rūkyti, ir telefonai, kuriais jiems buvo uždrausta naudotis.

„Jie mane būtų papjovę, jei būtų pamatę, ką laikau rankoje, – tikino 55-erių Farrasas Sharifas, kuris mosikavo mobiliuoju telefonu. – Kulka į kaktą, ir viskas.“

Daugelis vyrų jau buvo nusiskutę barzdas. Tik vienas aiškino, kad turi elektrinę barzdaskutę, todėl turi sulaukti, kol mieste ar bent kvartale bus atkurtas elektros tiekimas.

„Mano barzda siekė iki čia, – pirštu maždaug 8 centimetrus nuo smakro žemyn atmatavo ką tik nusiskutęs Saadas Qhaisas. – Jaučiausi purvinas.“

Daugelis moterų, kaip jau minėta, nekišo nosies iš namų, bet nemažai jų su vaikais traukė iš miesto glūdumos. Tiesa, su žurnalistais jos nebendravo, nors viena šypsodamasi pamojavo.

Tėvai tikisi, kad jų vaikai galės pagaliau grįžti į mokyklas, kurių nelankė IS šeimininkavimo laikotarpiu. Vienas vyras, 33 metų Mohammedas Mahmoudas, džiaugėsi, kad jo dukrai ateityje nereikės ištekėti už IS kovotojo.

„Būtent dėl savo dukrelės labiausiai jaudinausi. Juk jiems (IS, – red.) nesvarbi religija. Manau, kad aš ir mano šeima šiandien gimėme antrą kartą“, – tvirtino M.Mahmoudas.

Ar Mosulas atsities?

Istorijos gražios, ir, regis, civiliai iš tiesų sveikina Mosulo išlaisvinimą. Tačiau yra ir kita pusė: ir Irako generolai, ir vietos gyventojai pripažįsta, kad dalyje miesto džihadistai nuoširdžiai ir aktyviai palaikomi.

Be to, paraginti IS lyderio Abu Bakro al Baghdadi, tūkstančiai kovotojai ruošiasi fanatiškai Mosulo centro gynybai. Vis dėlto jau minėtas Q.Hassanas tikriausiai pasisakė ir už save, ir už kaimynus, kai pareiškė, kad Mosulo žmonės dabar labiausiai nori vėl pasijusti irakiečiais.

„Meilė šaliai yra karštesnė nei meilė religijai. Dabar mes tai suprantame, – pritarė ir F.Sharifas, – Labai gerbiame Irako armiją, įstatymus, Iraką.“

Švęsti galutinę pergalę dar tikrai anksti, bet trečiadienį triumfo nuotaikų nestigo. Civiliai karius bučiavo, siekė juos apkabinti, nors kariai įsitempę skenavo žmonių veidus ieškodami pasislėpusių džihadistų. Kai kurie gyventojai Irako kariams padėjo: jie rodė į namus, kuriuose esą gyveno ar vis dar gyvena IS rėmėjai. Vienas irakietis pulkininkas atskleidė, kad tokia informacija padėjo sučiupti vietinį IS vaduką.

Kas toliau? Žinoma, mūšiai.

Bet prie Mosulo ir rytiniuose miesto pakraščiuose jau svarstoma, ar Irako politikai sugebės suvienyti miesto bendruomenes – šiitus, sunitus, krikščionis, jazidus. Istorija rodo, kad tai pavyksta retai.

„Bet aš manau, kad mūsų politikams Mosulas tapo puikia pamoka, – su viltimi į ateitį žvelgė Irako specialiųjų pajėgų vadovas Abdul-Wahabas al-Saadi. – Pamoka, kad jiems reikia dirbti savo darbą.

Komentarai ()