Lietuviai nė patys nežino, kokį proveržį sukūrė energetikoje: jau pasiektas Skandinavijos lygis, o kaimyninės šalys mus laiko etaloniniais pavyzdžiais (11)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2013 metais „Axis Industries“ veikla Ukrainoje įgavo naują pagreitį. Kompanija suaktyvino veiklą visuose Ukrainos regionuose, išplėtė savo partnerių tinklą.
„Privačiame sektoriuje mūsų plėtojamų potencialių projektų vertė šiuo metu sudaro apie 200 mln. eurų. Dar šiemet tikimės pasirašyti sutartis ir valstybiniame sektoriuje, čia keliuose Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko finansuojamuose projektuose esame atrinkti kaip partneriai“, – teigė „Axis Technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius.
Ukrainoje šiuo metu galioja žalios elektros energijos tarifas, kuris skatina vėjo, saulės ir biokurą naudojančių elektrinių statybą.
„Mūsų bendrovė aktyviai dalyvauja būtent biokurą naudojančių elektrinių projektuose, kurių įgyvendinimą stabdo projektus finansuojančių priemonių ar investuotojų trūkumas. Gera naujiena ta, kad šiuo metu pradeda veikti kelios finansavimo programos, kuriose kartu dalyvauja ir tarptautinės finansinės institucijos, ir vietiniai bankai“, – sakė G. Vaitkevičius.
Jo manymu, šie teigiami pokyčiai turėtų išjudinti rinką ir biokuro projektai bus vystomi greitesniais tempais nei iki šiol, nes poreikis – didžiulis. Šiuo metu Ukrainoje šilumos, pagaminamos iš biokuro kiekis siekia vos kelis procentus, o elektros – nesiekia nei procento. Ukrainos Vyriausybė kaip vieną iš prioritetų yra iškėlusi energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą.
Prarasti sandėriai – dėl sudėtingų sąlygų veikti Rytų Europos valstybių rinkoje
Biokuro katilus gaminanti ir montuojanti įmonė „Kalvis“ jau senokai žinoma visuose Ukrainos regionuose.
Vien Ukrainoje yra sumontuota ir veikia beveik 1000 MW bendros galios Kovelyje pagamintų „Kalvio“ katilų. Taip pat veikia virš 30 katilinių (bendra galia virš 50 MW), kurių įranga pagaminta Lietuvoje. Šiuo metu įmonė ruošia kelių stambesnių katilinių (iki 7 MW) pramonės įmonėse projektus.
Įmonė, 75 proc. savo produkcijos eksportuojanti į Vakarų ir Rytų Europos valstybes, teigia per praėjusius metus praradusi 10 sandorių, kurio vieno vidutinė vertė siekė apie 150 tūkst. eurų vien dėl to, jog užsakovai savo valstybėse negalėjo gauti projekto finansavimo iš valstybės ar bankų. „Radviliškio mašinų gamykla“ taip pat susidūrė su panašia situacija.
Įmonė prarado 6 projektus, kurių vidutinė vertė siekė 140 tūkst. eurų. Galimybę įmonėms pačioms atrasti ir įsitvirtinti naujose rinkose sunkina tai, kad daugelis valstybių turi ir jau kurį laiką naudoja mechanizmus savo eksportui skatinti – nacionalinės užsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemos šiuo metu veikia beveik 100-e pasaulio valstybių. Nors šios sistemos kiekvienoje šalyje yra specifinės, tačiau visais atvejais jų pagrindą sudaro užsienio prekybos santykių egzistavimas ir su šiais santykiais susiję finansų srautai.
Užsienio prekybos sandorių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemoje dalyvauja pelno siekiantys ūkio subjektai – eksportuotojai ir importuotojai, kurie ir vykdo užsienio prekybą, bei prekiaujančių šalių finansų institucijos, dalyvaujančios užsienio prekybos sandorių finansavimo (rizikos mažinimo) procese nuo pat produkcijos gamybos pradžios iki visiško atsiskaitymo už parduotas prekes.
Su panašiomis problemomis iki šiol buvo susidūrusi ne viena įmonė, kuri savo produkciją eksportuoja ne tik į išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes, bet ir į tokias ekonomiškai silpnesnes šalis, kaip Baltarusija, Ukraina ar Kazachstanas. Šiose valstybėse užsakovai dažnai neturi pakankamai savų lėšų projekto įgyvendinimui, o, pavyzdžiui, Ukrainos bankai dėl susidariusios politinės situacijos dažnai nefinansuoja ilgalaikių investicinių projektų.
Finansavimo kaštai jiems yra per dideli, nes čia bankinių palūkanų norma yra 3-4 kartus didesnė nei Europos Sąjungos komerciniuose bankuose.
Ukrainos ateities planai – palankūs Lietuvos biokuro technologijų gamintojams
Nenuostabu, jog Lietuvių gaminamos technologijos atranda nišą Ukrainos rinkoje.
Ukrainos energijos poreikis ir potencialas yra dešimt kartų didesnis nei mūsų valstybės, dėl to šioje rinkoje Lietuvos įmonėms atsiveria didelės galimybės. Ukrainos biomasės energetikos asociacijos UABIO duomenimis, iki 2020 m. šioje valstybėje planuojama įdiegti daugiau nei 13 200 MW šilumos ir elektros energijos iš biokuro. Ukrainos planuose –1800 kondensacinių ekonomaizerių/rekuperatorių įdiegimas, kuriems skirta investicija siekia beveik 1 mlrd. eurų.
