Kaip ir dabar, taip ir anksčiau automobilių gamintojai stengėsi išsiskirti vieni iš kitų naudodami išradingas rinkodaros kampanijas. Dabar kalnų slidinėjimo trasa leidžiasi „Range Rover“ visureigis, iš smėlio lipdoma „Seat Ateca“, o „Mini“ vaidina virtualios realybės filme. Praeityje reklamos metodai buvo kiek kitokie. Štai 1939 m. amerikiečių automobilių gamintojas „Pontiac“ Pasaulinėje parodoje Niujorke pristatė permatomą automobilį.

Dar vakar rašėme apie automobilius, gaminamus iš kanapių pluošto. Natūraliam bioplastikui priklauso automobilių pramonės ateitis, tačiau per visą istoriją buvo bandomos ir daug keistesnės medžiagos. Šio neįtikėtinai atrodančio automobilio pagrindas – įprastas „Pontiac Deluxe Six“. Iš esmės tai nebuvo išskirtinis automobilis, todėl kompanija norėjo kūrybingais marketingo metodais atkreipti žmonių dėmesį.

Kaip tik tuo metu kita firma, pavadinimu „Rohm & Haas“, sukūrė akrilinį stiklą, vadinamą „Plexiglas“. Dabar šis produktas naudojamas bemaž visur, nes yra tvirtas, lankstus ir beveik toks pat skaidrus kaip ir tikras stiklas. Taigi, aplinkybės puikiai sutapo ir vienu automobiliu buvo galima pareklamuoti ir „Pontiac“ išradingumą ir „Plexiglas“ galimybes.

Automobiliui pasirodžius „General Motors“ paviljone parodoje jis iš karto pritraukė minias smalsuolių. Visų pirma dėl to, kad „Plexiglas“ leido sukurti tikslias kėbulo linijas, o tokia permatoma ir lanksti medžiaga buvo visiškai nauja. Galima būtų tik įsivaizduoti, kiek svertų toks automobilis, jei jo kėbulas būtų pagamintas iš stiklo, tačiau net ir tuo atveju permatoma mašina tiek dėmesio greičiausiai nebūtų sulauksi. Kita vertus, žiūrovai rinkosi ir dėl galimybės visiškai kitu kampu pažvelgti į automobilį.

Permatomas kėbulas neslėpė mechaninių automobilio komponentų. Buvo matyti rėmas, variklis, važiuoklės dalys, atsarginis ratas ir t. t. Dėl to mašina buvo greitai praminta „Automobiliu – vaiduokliu“. Įspūdį sustiprino ir kiti dizaino sprendimai – visi guminiai elementai, įskaitant padangas, buvo nudažyti baltai, struktūrinės dalys buvo padengtos variu, o dekoratyvūs metaliniai paviršiai – chromu.

„Plexiglas“ ir šiais laikais nėra labai pigus produktas, todėl galite įsivaizduoti, kiek jis kainavo tada, kai buvo visiškai naujas išradimas. Kainą dar labiau kėlė su permatomo automobilio gamyba susijęs rankų darbas. Tais laikais įprastas „Pontiac“ automobilis kainavo apie 700 dolerių, o šis permatomas vaiduoklis kompanijai atsiėjo net 25 tūkst. dolerių. 2011 metais turtingas automobilių kolekcionierius šį automobilį įsigijo už kiek daugiau nei 300 tūkst. dolerių.

Akrilinio stiklo plokštės automobilių parodose pasitelkiamos ir šiais laikais, tačiau dažniausiai dengia tik vieną nedidelį paviršiaus plotą. Praktinės priežasties permatomam automobiliui paprasčiausiai nėra, todėl automobilių gamintojus už tokius projektus kaip šis permatomas „Pontiac“ galima tik pasveikinti.

Permatomas „Pontiac“ automobilis tarp kitų 1939 m. Pasaulinės parodos Niujorke eksponatų

Komentarai ()