Kariškiai spjauna į elektromobilius: yra kur kas geresnė technologija (Video) (8)
Nepaisant to, kad absoliuti dauguma automobilių gamintojų pastaruoju metu stato ant elektromobilių ir hibridinių modelių kortos, yra manančiųjų, kad tikroji degalų ateitis – vandenilio technologijose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV kompanija „Nikola Motor“ pristatė pirmąjį 1000 arklio galių vilkiką „One“, kuris varomas vandeniliu. Kūrėjų teigimu, ši transporto priemonė be vandenilio atsargų papildymo gali įveikti, priklausomai nuo vandenilio bakų ir baterijų talpos, nuo 1300 iki 1900 kilometrų, o tai – iki dviejų kartų ekonomiškiau nei vilkikas, naudojantis „sunkųjį“, t. y. dyzelinį kurą.
Vilkiko „One“ jėgainės esmė – 200 kW vandenilio kuro elementai. Teoriškai jų veikimo principas yra paprastas: cheminės vandenilio ir deguonies reakcijos metu gaunama elektros energija keliauja į baterijas, kurios ta energija „maitina“ elektros motorą.
„Nikola Motor“ atstovų teigimu, yra numatytos kelios vilkiko versijos. Galingiausia jų gautų 320 kilovatvalandžių talpos baterijas, integruotas į vilkiko rėmą, ir keturis bendros 1000 AG elektros motorus. Jų maksimalus sukimo momentas siektų net 2711 Nm.
Beje, „Nikola One“ sveria 8,1-9,5 tonos, t. y. maždaug 900 kg mažiau nei analogiška transporto priemonė su „klasikiniu“ varikliu.
Paprastesnė versija vadintųsi „Nikola Two“ – ji turėtų mažesnę kabiną, be miegamosios vietos. Vilkiko tiesiog įsigyti nebus galima, tik nuomos būdu, už 5-7 tūkst. dolerių per mėnesį.
Į šią kainą įeis nelimituota rida, nelimituotas kuro kiekis, garantijos ir aptarnavimas pirmuosius 1,6 mln. kilometrų arba 7 metus.
Amerikiečių firmos inžinierių planuose – savas vandenilio degalinių tinklas, 364 vandenilio papildymo vietos JAV ir Kanadoje. Šio tinklo statybos pradžia numatoma 2018 metais.
O štai kompanija „Chevrolet“ kartu su JAV armijos inžinerijos centru TARDEC sukūrė vandeniliu varomo pikapo prototipą „Colorado ZH2“. Jam panaudota modifikuota, pastiprinta serijinio „Colorado“ modelio platforma. Įdomu tai, kad automobilio jėgainę galima naudoti kaip elektros prietaisų maitinimo šaltinį.
Kodėl kariškiai renkasi vandenilio technologijas? Priežastis – ne viena: tai – ir tyla, ir santykinai didelė rida, ir didelis elektros variklio sukimo momentas.
Planuojama, kad „Chevrolet“ vandenilinio ZH2 bandymus baigs 2017-ųjų pradžioje, tada jis testuoti bus perduotas armijai. Gali būti, jog automobilių gamintojui tai taps gera pradžia jau netolimoje ateityje kuriant serijinius „Chevrolet“ markės modelius.
Žinia, vienintelis daiktas, kurį į aplinką išmeta vandenilio kuro elementus naudojantis transportas – vanduo. Šis faktas vilioja valstybes, kurios savo strateginiuose planuose yra numačiusios ateityje radikaliai mažinti iškastinio kuro produktais varomų transporto priemonių skaičių. Viena tokių yra Vokietija.
Šiomis dienomis dienraštis „Die Welt“ pranešė, jog šalies Transporto ministerija iki 2019 metų investuos 250 mln. eurų į technologijas, kurias naudojant būtų galima pradėti masinę vandenilinių modelių gamybą. Dalis šių pinigų bus skirta tyrimams bei vandenilio, kaip kuro, technologijoms vystyti, dalis – infrastruktūrai, pavyzdžiui, degalinių tinklui, kūrti. Numatoma, jog paramos vandeniliu varomų automobilių kūrimui programa Vokietijoje tęsis iki 2026-ųjų.