Naujasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta galimybės, kad derybose dėl atsijungimo nuo vadinamojo BRELL žiedo gali kilti įtampų, tačiau teigia, kad Rusija puikiai supranta šį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių siekį.

„Turime stiprią elektros energijos sistemą ir tiesiog yra paradoksas, kad ji valdoma iš Maskvos dispečerinės ir ta okupacija mūsų energetikoje dar nėra pasibaigusi“, – interviu sakė jis.

Prieš tai Lietuvos energetikos ataše Briuselyje dirbęs Ž. Vaičiūnas taip pat žadėjo nenuleisti rankų dėl Astrave statomos atominės elektrinės, o kaip vieną svarbiausių principų savo darbe įvardijo tęstinumą.

Ministras teigė, kad yra nusiteikęs dirbti visą numatytą kadenciją, nepaisant minčių apie Energetikos ministerijos panaikinimą.

„Reikia įvertinti tai, kad mūsų darbams reikia ir politinio svorio“, – prieš jos prijungimą prie Ūkio ministerijos argumentavo pašnekovas.

– Rokas Masiulis savo kadencijos pabaigoje pristatė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Ar matote joje kokių nors trūkumų? Galbūt reikėtų ką nors pakeisti?

– Turinio požiūriu, rekomendacijos tikrai yra vertingos. Tai yra geras pagrindas tęsti darbą su strategijos atnaujinimu. Kaip žinia, formos prasme, dokumentas turi būti platesnis ir išsamesnis, bet kažkokių esminių pokyčių neplanuočiau. Žinoma, dar turėčiau detaliau pažiūrėti į kai kuriuos akcentus – galbūt dėl energijos efektyvumo. Tačiau bendra linija, manau, yra teisinga ir energetikoje apskritai per pastaruosius metus esminis mūsų interesas buvo tęstinumas, projektų ir tikslų įgyvendinimas, o šios rekomendacijos kaip tik ir atitinka tą viziją.

– Strategijoje numatyta, kad bus įšaldomas Visagino atominės elektrinės projektas. Jūs buvote vienas iš prie jo įgyvendinimo prisidėjusių pareigūnų. Ar ne gaila įdėtų pastangų?

– Sprendžiame situaciją kiekvieną dieną ir vertiname aplinkybes. Šis projektas nuo pat pradžių buvo regioninis ir, kaip dalyvavęs procese, galiu pasakyti, kad jis nebuvo lengvas. Turėjome pakankamai geras startines pozicijas, nes pavyko pritraukti solidų strateginį investuotoją „Hitachi“, kuris netgi dalį savo kapitalo būtų investavęs. Bet šiuo metu rinkos situacija ir galimybės nėra palankios tokiam projektui. Ar gaila?

Kiekvienas darbas kažkokią vertę duoda ir tikrai daug nuveikėme su regioniniais partneriais. Esminė problema yra tai, kad kaip Baltijos šalių regionas, turime tuos pačius regioninės rinkos kūrimo tikslus, bet įvertinant energetinio balanso struktūrą, importo santykį su vietine gamyba, trijų Baltijos šalių situacija yra pakankamai skirtinga. Lietuva nuo importo priklausoma labiausiai, Estija elektros energiją eksportuoja, o Latvija turi labai daug atsinaujinančių energijos išteklių.

– Strategijoje be to numatyta išpirkti suskystintųjų dujų terminalą „Independence“. Ar pritariate tokiam žingsniui?

– Terminalas veikia jau dvejus metus. Šie metai bus istoriniai tuo požiūriu, kad daugiau dujų importuosime per terminalą, nei per vamzdžius iš „Gazprom“. Tiek Lietuvoje, tiek visame regione tai pripažįstama kaip sėkmės istorija. Terminalas tikrai padėjo užtikrinti konkurencingą kainą vartotojams. Žiūrint į perspektyvą: turime laivo nuomą iki 2024 metų, o strateginis Europos Sąjungos šalių interesas yra turėti tiekimą bent iš trijų alternatyvių energijos šaltinių. Kalbame apie suskystintas gamtines dujas (SGD), 2021 metų pabaigoje turėsime dujų jungtį su Lenkija ir dar yra tradicinis tiekimas iš „Gazprom“.

Žiūrint strategiškai ir įvertinant SGD rinkos perspektyvas, kuomet kainos turėtų mažėti, šis tiekimo šaltinis turėtų būti konkurencingas. Ilgalaikio sprendimo paieškos tikrai duotų naudą: ar tai bus išpirkimas, ar su regiono partneriais bendros įmonės kūrimas yra atviri klausimai. Bet kad terminalas ir po 2024 metų turėtų būti, manau, yra pakankamai racionalu, vertinant iš šios dienos perspektyvų.

– Kodėl „Independence“ vadinate sėkmės istorija?

– Todėl, kad jis monopolinėje dujų rinkoje užtikrino alternatyvų tiekimą, kuris leido sumažinti dujų kainą tiek pramonės, tiek buitiniams vartotojams.

– Taip jau sutapo, kad kaip tik tuo metu, kai į Klaipėdą atplaukė terminalas, gerokai krito naftos, o po to ir dujų kainos. Šiuo metu analitikai prognozuoja, kad šių žaliavų kainos užprogramuotos kilti. Ar tai gali pakenkti dujų terminalo patrauklumui?

– Kalbu apie ilgalaikę perspektyvą, nes šiuo metu pasaulinėje rinkoje tokia situacija, kad SGD tiekėjų skaičius ir jų pajėgumai didėja. Be to, SGD rinkoje visuomet yra ir papildoma dedamoji (technologiškai žiūrint), bet ta konkurencija yra vienas iš esminių elementų siekiant mažinti dujų kainą. Kalbant apie santykį su naftos kaina – taip, vidutiniu laikotarpiu galimi šiokie tokie šokinėjimai, bet ilgalaikėje perspektyvoje SGD yra viena iš priemonių, kaip kainą subalansuoti kiek įmanoma palankesnę vartotojams.

– Kai kurie ekspertai sako, kad Lietuva „atsisėdo ant dujų adatos“. Ar tikrai protinga Lietuvos energetika orientuoti į iškastinius, o ne atsinaujinančius išteklius?

– Energetikoje svarbu balansas. Tiek technologiškai vertinant, tiek ekonomine prasme žiūrint. Taip jau istoriškai Lietuvoje išėjo, kad dujos dėl to, jog buvo tiekiamos iš monopolinio tiekėjo, turi neigiamą asociaciją. Turime suprasti, kad visame pasaulyje dujos suprantamos kaip pats švariausias kuras pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių, kurios reikia balansuoti, nes jie vieni negali užtikrinti sistemos.

Tam tikra dalis dujų yra neišvengiama ir netgi būtina atsinaujinančių išteklių plėtojimui. Reikėtų ne tiek priešinti, kiek žiūrėti į šių išteklių sinergiją – kaip vienas kuras gali padėti paskatinti kitą. Ilgalaikėje perspektyvoje – taip, atsinaujinantys ištekliai, mažėjant kapitalo investicijoms, operacinėms išlaidoms, tikrai yra perspektyvi sritis.

Komentarai ()