Apsauginės telefonų ekrano plėvelės: pardavėjai bando įsiūlyti, bet ar tikrai jos reikalingos? (Video) (17)
Be jokios abejonės, išmanusis telefonas yra brangus daiktas. Ir, be abejo, norisi, kad jis atrodytų kuo geriau, estetiškiau, o visokie suraižymai ir įbrėžimai nepuoštų ekrano. Todėl daug žmonių perka apsaugines plėveles.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Perka nepastebėdami, kad iš tiesų jų poreikis kuo toliau, tuo labiau mažėja. Kažkada jos buvo tikrai reikalingos. Bet stiklo ir jo šarvavimo technologijos tobulėja – perkant naują išmanųjį šiandien papildoma plėvelė, kurią jums greičiausiai bando įsiūlyti pardavėjas, dažniausiai nėra reikalinga, rašo portalas „How-To Geek“.
Procesas
Apsauginė plėvelė – tai plastiko gabalas, klijuojamas ant telefono ekrano. Iškirptas pagal korpuso formą, dar su skylutėmis mygtukui, garsiakalbiams ar dar kokiems telefono išorės elementams.
Dažniausiai telefonų modelių dizainas bent minimaliai skiriasi, todėl ir apsauginę plėvelę tenka pirkti kiekvienam atskirai. Kad priklijuotumėte plėvelę, reikia švariai nuvalyti ekraną – dažniausiai mikropluošto šluoste, tada lengvai sudrėkinti muiluotu vandeniu pačią plėvelę ir tiesiai, tolygiai prispausti prie ekrano paviršiaus.
Kartais prie plėvelės pridedama speciali alkoholyje sumirkyta servetėlė, kuri ir nušluosto ekraną, ir sudrėkina paviršių leisdama prilipti plėvelei. Klijuoti tenka atsargiai ir tiksliai – kad plėvelė priliptų tiesiai ir be jokių oro burbuliukų, kurie darkytų ekrane rodomą vaizdą.
Galiausiai turite plastiką, prilipintą prie ekrano, tad dabar braižysis ne ekranas, o tas plastiko gabalas. O kai jis susibraižo, nusipirkti naują ir pasikeisti lengviau, pigiau ir greičiau, nei pasikeisti ekraną.
„Gorilla Glass“
Taip, kažkada visa tai buvo tikrai gera idėja. Bet, kaip jau minėta, nuo tų laikų nemažai kas pasikeitė – dauguma dabartinių telefonų jau savaime turi neblogą apsaugą nuo subraižymų. Turbūt esate bent girdėję pavadinimą „Gorilla Glass“.
Tai sustiprinto stiklo technologija, ypač atspari surbaižymams. Ir ši technologija nuolat tobulinama – „Gorilla Glass 3“ buvo pradėta naudoti dar 2013-aisiais. Gamintojai teigia, kad trečioji stiklo versija yra 40 proc. atsparesnė nei antroji.
Tad jei turite naują ir ne patį pigiausią išmanųjį, patikimą apsaugą nuo subraižymų greičiausiai turite. Žinoma, jei dabar jūsų išmanusis su apsauga, greičiausiai jos paviršiuje pamatysime keletą įbrėžimų, todėl nuspręsite, kad apsaugą buvo verta pirkti.
Bet tai nebūtinai tiesa – dalykai, kurie gali subraižyti apsaugą, nebūtinai subraižo ekraną su „Gorilla Glass“. Net toje pačioje kišenėje su telefonu atsidūrę raktai neturėtų subraižyti šiuolaikinio „Gorilla Glass“ – jis kietesnis nei metalas, naudojamas raktams, monetoms ir kitiems kasdienėje buityje naudojamiems daiktams gaminti.
Teoriškai negali pažeisti net ir peilis – „YouTube“ netrūksta vaizdų, kaip įvairūs žmonės peiliu bando įrėžti šiuolaikinį „Gorilla Glass“, o gerai paieškoję galite rasti ir filmuką, kaip vienas drąsuolis telefoną naudoja kaip pjaustymo lentelę, t.y. ant telefono pjausto dešrą.
Apsauginių plėvelių trūkumai
Pagrindinis apsauginės plėvelės trūkumas – ji gerokai pakeičia naudojimosi telefonu patirtį, prisilietimo pojūtį.
Ekranas atrodo minkštesnis, kibesnis – pirštai slysta nebe taip patogiai. Be to, tai šiek tiek keičia ir estetinę įrenginio išvaizdą, o kadangi laikui bėgant plėvelės spalva keičiasi, galiausiai iškraipo ir ekrane matomų vaizdų spalvas.
Be to, gali nutikti taip, kad ekranas suskils, o jūs manysite, kad tai – tik ekrano apsaugos įbrėžimas ar defektas. Čia vien turint omenyje, kad apsauginę plėvelę pavyko užklijuoti sėkmingai ir tvarkingai.
Priešingu atveju dar turite ir visokių oro burbuliukų ar įtrūkių, gadinančių vaizdą ir erzinančių akis.
Kada apsaugos reikia
Bet, žinoma, kai kurie dalykai bei medžiagos gali įveikti ir „Gorilla Glass“. Didžiausias šios technologijos priešas yra... smėlis.
Jau neminint to, kad jis per krovimo bei ausinių lizdus gali patekti į korpuso vidų ir ten sukelti gedimų, jis dar gali ir suraižyti atspariąją „Gorillą“. Taip pat – stiklas, jo duženos ar, žinoma, deimantas. Tad jei daug laiko praleidžiate paplūdimiuose ar turite brangių žiedų, ekrano apsauga gal ir nėra bloga idėja (tik ar deimantas neperrėš ir apsaugos, ir ekrano?).
Apsauginės plėvelės taip pat nerenka pirštų atspaudų, su jomis išmanieji atrodo tarsi švaresni, bet, kita vertus, – dauguma šiuolaikinių išmaniųjų ekranų jau turi ir oleofobinį apdangalą, kuris neleidžia prie ekrano prikibti riebalams, esantiems ant pirštų, ar jei net ir prilimpa – lengvai nuvalomas.
Tad apibendrinant – apsauginės plėvelės jau nebėra privalomas išmaniojo telefono priedas, dauguma atvejų telefonu galima naudotis ir be jokios papildomo ekrano apsaugos – net jei nešiojatės jį vienoje kišenėje kartu su raktais bei monetomis. Nors vis dėlto gal pastaruosius daiktus ir vertėtų laikyti atskirai – juk jei nenaudojate korpuso apsaugos, šie elementai gali subraižyti kitas telefono korpuso dalis.
Ką sako specialistai?
Žinoma, tokiu klausimu įdomu išgirsti ir specialistų nuomonę – tad paklausėme tų, kurie su dužimais susiduria dažniausiai: su telefonų taisytojais. Naudodamiesi proga paklausėme ne tik apie apsaugines plėveles, bet ir apie apsauginius korpusų dėklelius.
„50 proc. visų mums taisyti atiduodamų įrenginių yra negarantiniai, tarp jų 60 būna sudužusiais ekranais, – pasakoja mobiliųjų įrenginių taisymo įmonės MTTC privačių klientų vadovė Auksė Jurgaitienė. – Apsauginis stikliukas ir telefono dėklas įrenginį apsaugo tik iš dalies.
Tai priklauso nuo smūgio ir nuo kritimo taško, vienu atveju apsauginis dėklas gali suveikti, kitu – ne. Įrenginys, turintis apsauginę plėvelę paprasto kritimo metu, ekraną apsaugos.“ Kalbant apie papildomus apsauginius dėkliukus A.Jurgaitienė teigia, kad visi telefonų dėklai atlieka tą pačią funkciją – apsaugo įrenginį nuo įbrėžimų, kritimo atveju – nuo smūgių.
„Todėl nedrįsčiau teigti, kad pigesni savo funkcijos neatlieka“, – sako A.Jurgaitienė ir priduria, kad kiekvienas klientas visus telefonų aksesuarus pasirenka pagal poreikį, savo galimybes ir norą būti išskirtinis. Įdomu, kad MTTC nepastebi ir koreliacijos tarp telefonų daužymo ir metų laiko – tai reiškia, kad sugrubę pirštai ar priešingai – prakaituoti delnai iš tiesų didelės įtakos šiam reikalui neturi.
Apie papildomus apsauginius dėklus panašiai kalba ir „Tele2“ Telefonų priežiūros centro vadovas Evaldas Viselga: „Bet koks smūgis gali sutrikdyti tolesnį telefono veikimą – gali sugesti mikrofonas ar mikroschema telefone.
Jungtys tarp mikroschemų yra plauko storio, taigi kritimas tikrai gali paveikti telefono veikimą. Bet naudojantis telefono dėklu smūgio jėga sumažėja, todėl tai yra tikrai efektyvi apsauga. Žinoma, dėklas negarantuoja, kad telefonas nesuduš, tačiau sumažina dužimo tikimybę ir sušvelnina smūgį.“
Asmeninė patirtis
Išmaniuoju telefonu kasdien naudojuosi nuo 2011-ųjų. Pirmasis – biudžetinis mažylis „Samsung Galaxy Mini“ – neturėjo „Gorilla Glass“, bet tais laikais Lietuvoje dar nebuvo stendų su apsauginėmis plėvelėmis, nesiūlė jų ir pardavėjai salonuose.
Bet galbūt todėl, kad tai buvo pirmasis mano išmanusis, aparatą saugojau ir per dvejus kasdienio naudojimo metus taip nė karto ir neįbrėžiau. Ekranas yra švarutėlis iki šiol. Antrasis mano išmanusis buvo jau rimtesnis – pirmas „Samsung Galaxy Note“ su pirmąja „Gorilla Glass“ karta. Ir vis dar be jokių plėvelių – Lietuvoje jų, ko gero, vis dar nebuvo.
Šis milžinas jau patyrė rimtų išmėginimų – krito iš antrojo namo aukšto, o vėliau – iš dviejų metrų aukščio ant asfalto, ir dar pačiuožė metrą ekranu žemyn. Rezultatas? Aplamdytas korpuso kampas, bet ekranas – švarutėlis (nors pagal „Gorilla Glass“ specifikacijas, tokius dalykus krėsti jau yra rizikinga). Vėliau buvo kiti modeliai – tiek asmeniniai, tiek testuoti darbo reikalais.
Tuos, kurie turėdavo „Gorilla Glass“, be jokios baimės dėdavau į tą pačią kišenę su raktais ir monetomis, ir nė vienas jų nepatyrė jokių ekrano subraižymų.
Žinoma, atsargiau elgiausi su pigesniais, neturinčiais „Gorilla Glass“ (o ar ekranas be šios technologijos, ar jį saugo „Gorilla“, ilgainiui galima išmokti pajusti vien prisilietimu), bet net ir jiems niekada neklijavau plėvelių ir nė vieno negrąžinau nors su menkiausiu įbrėžimu.
Nors, reikia sąžiningai pripažinti, dauguma telefonų testavimų netrukdavo ilgiau nei trys savaitės. Ir štai galiausiai šiemet, perkant naują asmeninį išmanųjį, pardavėja įsiūlė už kelis eurus nusipirkti ir apsauginę plėvelę. Pirmąkart gyvenime nusipirkau.
Apsauginė plėvelė ištvėrė tris dienas, nes džiaugdamasis ir tyrinėdamas naująjį įrenginį mano mažametis sūnus aptiko, jog korpusas nėra visiškai tolygus, galima nagu pakrapštyti ir... trumpai tariant, apsauginė plėvelė buvo sulaužyta.
Taigi ir vėl – jau pusę metų – išmanusis gyvena be jokios papildomos ekrano apsaugos. Iš mano ar sūnaus rankų krinta daugmaž kas mėnesį, ant įvairių paviršių – ir nieko. Taip, naudoju korpuso apsaugą, nes ji sušvelnina smūgį, bet ekranas yra toks, koks buvo pradinėje komplektacijos.
Žinoma, nereikia atmesti fakto, kad visos tos plėvelės suteikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę apsaugą – vartotojai su jomis jaučiasi saugiau. Tai turbūt irgi nėra blogai. Bet vis dėlto pats „Gorilla Glass“ yra visai pakankama apsauga, tai galiu paliudyti ir asmenine pusę dešimtmečio trunkančia patirtimi.
