Apskaičiuota koks plotas turėtų būti padengtas saulės baterijomis siekiant visą Žemę aprūpinti saulės energija: rezultatas jus nustebins

. Todėl jei tai nėra saulę sekančios sistemos reikės maždaug dvigubo ploto jei tai Lietuvos platumose, arba ~1,5 karto tiek jei tai ties pusiauju. O tos įprastos PV panelės ant stogų ir yra 99 iš 100 nesekančios saulės.

Dokumentiniame filmuke apie anergija esu girdejes, kad visus saules kolektorius esancius zemeje atstoja vos dvi anglimi kurenamos elektrines. Tai nezmoniskai dar daug darbo laukia. O jei dar elektromobiliai paplis, koks tada elektros poreikis bus...

Anglimi kūremos elektrinės yra didelės teršėjos. Saulės kolektoriai užima nemažai ploto (ypač be sekimo sistemos). Vėjo jėgainėse matau tik pliusus, saulės kolektoriuose ne. Jei technologijos pažengs pakankamai, tai gal sualės kolektorius galėsime iškelti į kosmosą, kad neužimtų vietos žemėje, o anie elektrą perduos į žemę be jokių laidų. Iškėlimas į žemės orbitą netinka.

Būtų įdomiau, jei kartu būtų parašyta kiek akumuliatorių reikia tokiam kiekiui energijos sukaupti kad naktį užtektų. Turbūt irgi visai nedaug...

Pagaminti saulės baterija irgi reikia energijos, taip pat įvairių retų ir ne tokių retų madžiagų. Dabar pastebėta, kad visų medžiagų su nedidelėmis išimtimis liko kokiems 50 metų. Atrodo ne tiek jau mažai, tik deja neįskaičiuojamas visokių resursų naudojimo augimas. Jei pasaulyje resursų augimas būtu 3 proc. per metus, tai per 24 metus resursų suvartojimas turėtu padvigubėti. Deja, kai vieni energiją taupo ir numuša jos kainas, kiti ją pradeda daugiau naudoti. Dar kiti stato visokias saulės elektrinės, tik neaišku ar jos daugiau ekologiškos nei kokios kurenamos anglimi. Beje už juose pagaminta energiją reikia daugiau mokėti, o tie pinigai neaišku kur eina, gal inžinieriai prisiperka dyzeliukų ir jais važinėja.

bahuriux, ne visur į kvadratinį metrą per dieną kliūva tiek pat saulės energijos. Panašu paimtas vidurkis. manas, kažkada žinok ir vienas žmogus mindamas dviratį su dinamu pagamino daugiau energijos nei visos atominės elektrinės pasaulyje (tiksliau kol jų dar nė vienos nebuvo). sub, ne kažką gali įžvelgti, jei saulės KOLEKTORIŲ, naudojamą šilumai gaminti lygini kalbant apie elektros gamybą. Kokia dalis namų stogų dabar panaudojama efektyviai? O jei tarkime statant namą padengti palankią stogo dalį vietoje įprastos stogo dangos, 10-30% investuodamas daugiau, bet sudedant fotovoltoninę stogo dangą, kuri atsiperka per 5-7 metus? Padengiam visus palankius stogus ir 100% elektros iš saulės. Taip pat saulė daugiausia elektros pagamina būtent dieną, kai jos daugiausia ir reikia. gytis13, nenorėk universalaus sprendimo. Toks yra tik vienas - dujų turbina, bet kaina elektros tau nepatiktų. Skandinavam balansavimui atsinaujinančios pilnai pakanka hidroenergijos. Mums - elektros jungčių. Ateityje prie balansavimo prisidės elektromobiliai. T, fotovoltoninė jėgainė savo gamybai sunaudotą energiją atperka per max 9 mėnesius. Kai kuriuos modelius per 7 mėnesius. Ir tai lyginant su pasaulio energijos gamybos vidurkiu, ne anglimi kūrenama elektrine. Taip pat kuo daugiau atsinaujinančios energetikos tinkle, tuo mažiau reikia GHG emisijų pagaminti. Fotovoltoninės kai kuriose šalyse jau pigiau nei anglys, pvz Indija, Kinija, ar net Saudo Arabija, kuri keičia naftą ir dujas į fotovoltoninę. O kur pinigai nueina aišku visiems, kurie domisi. Neaišku troliams, kurie whataboutism užsiiminėja. P.S. čia šiaip gan skeptiškos organizacijos atsinaujinančiųjų plėtra galit pasižiūrėti ataskaitą, apie pingančias ličio baterijas: https://www.iea.org/publications/freepu ... k_2016.pdf

Taip, anglimi kūrenamos elektrinės yra didelės teršėjos, saulės energija turėtų būti švaresnė, bet norint pagaminti saulės kolektorius ir jų komponentus sunaudojamas didelis kiekis energijos, kuri pagaminama tuo pačiu "nešvariu" būdu. Šiomis dienomis pasirodė informacija apie Lietuvoje gaminamus fotovoltinius kolektorius, bet net ir jiems didelė dalis komponentų (stiklas, silicio elementai, metalai) greičiausiai gaminama Kinijoje, kur didžioji dalis elektros energijos išgaunama deginant anglis. Taigi susidaro kuriozinė situacija - saulės energija pristatinėjama, kaip tausojanti gamtą, o norint tą energiją išgauti, gamybos procese gamta yra gana stipriai užteršiama avansu. šiek tiek plačiau apie šitą aspektą galima pasiskaityti straipsnyje: http://spectrum.ieee.org/green-tech/sol ... -you-think Kitas niuansas, kad netgi atmetus visus neigiamus saulės kolektorių gamybos proceso faktorius, ir laikantis prielaidos, kad jais pagaminta energija yra ekologiška, klausimas yra per kiek laiko ta "ekologiška" energija savo savikaina bent priartės prie neekologiškos. Dabartinėmis rinkos kainomis - niekada. Neįtraukus valstybinių subsidijavimo programų saulės energija eiliniam vartotojui niekada neatsipirks, nes saulės kolektoriaus pagaminta elektros energija, įvertinus įrangos kainą ir jos vidutinį tarnavimo laiką, kol kas yra bent dvigubai brangesnė, nei rinkos kaina. Padėtį iš esmės gali pakeisti tik visiškai kitokių technologijų įdiegimas saulės kolektorių gamyboje, leisiančių kelis kartus atpiginti ir supaprastinti jų gamybą; arba desperatiškos vyriausybinės subsidijų programos, kurios tiesiog pinigus iš vienų kišenių perdėlios į kitas, prisidengiant gražiais aplinkos apsaugos lozungais.

Net negalvok, kad kas duos savo akumo įkrovimo/iškrovimo ciklų ribotą resursą naudoti. Ličio akumai tokie brangūs ir su tokiu ribotu ciklų skaičiumi, o tu juos dar labiau nori mažinti. Tas skirtumas tarp dieninės ir naktinės elektros neatperka skirtumo dėl akumo gadinimo. Nu jei manim netiki, o tiki ekonomistais rašančiais elektromobilių tema, tai gali padaryti eksperimentą. Tipo taupysim elektrą, kiekvieną naktį pasikrauk kelias laptopo baterijas ir kiekvieną dieną naudok jų energija be srovės iš tinklo, pažiūresim ar pavyks daug sutaupyti centų, kai bus sugadinti laptopo akumai už nevieną šimtą eurų. Ištikro tai nuostuoliai inverterio ir pačio krovimo iškrovimo ciklo viršys skirtumą, tarp dieninio ir naktinio tarifų. Kitas dalykas, kai bus daug elektromobilių žiūrėk kad naktinė elektro kaina nepasidarytu didesnė nei dieninė, pats žinai apie rinkos dėsnius. Tai va galėsi su savo elektrobiliu balansuoti tinklus, o aš pataupysiu akumą iki kol bus išrasti itin sparčiai pasikraunantys ir didelę galia sugebantys atiduoti ultracapai, su praktiškai life time garantija, arba su milijoniniais iškrovimų įkrovimų ciklais. Tada pašnekėsim apie tinklų balansavima elektromobiliais. Kitas dalykas jei yra perteklius nestabilios tasinaujinančios energijos, ją galima naudoti katilinėse, arba gaminti sintetinį kurą iš CO2, nu arba balansuoti su hidroenergijos pagalba.

Kirtis, eik pavartyk sovietinius vadovėlius, vadovaujiesi pasenusia informacija. Pagal taršą atsiperka per metus, net su infrastruktūra. Finansiškai jau net Danijoje saulė atsipirks, kaina priartėjo prie rinkos kainos (fiksuota pradžioje). Vėliau rinkos kainą nuspaus dar žemiau. Kad anglis dabar keičia saule net Indija, nes pigiau nei anglys. Kinija yra didžiausia investuotoja į atsinaujinančią, nes pigiausia. Bet ką čia, tu su savo MMA geriau žinai, nei Kinija su 10 trilijonų dolerių BVP. O šiaip anglimi kūrenamos katilinės visos buvo pastatytos su subsidijomis, ir toliau jas gauna, nes už taršą nemoka. bahuriux, (facepalm) Pirmoje eilėje elektromobiliai prisidės prie balansavimo vartojant elektrą tada, kai jinai pigiausia, taip nuimant pertekliaus pikus. Toliau, elektrą atidavinės tada, kai energijos kaina stipriai išaugs, taip uždirbant daugiau, nei nusidevėjimas. Tesla akumų nusidevėjimą žiūrėjai? O nepagalvojai, ką bus galima daryti su Tesla akumais, kai nuvažiuosi kokius 800,000km ir nusidevės akumas ~40%? Pakabini pas save ant sienos ar kažkam kitam parduodi ir paleidi būtent tinklų balansavimui. Elektromobiliai tinklą balansuos tik tada, kai vartotojas gaus didesnę naudą, nei kaina. Kitas dalykas, jei jau vėjo jėgainės bus atsipirkusios ir jos veiks pilnai rinkos kaina, kai tik nukris elektros kaina žemiau 15€/MWh, vėjo jėgainės bus stabdomos, taip patausojant resursą tam laikui, kai kaina dengs vidutinius kaštus.

@ immortallt Danijoje negyvenu, Indijoje tai ir lankytis kol kas neteko , o štai Lietuvoje turėjau realų klientą, kuriam įrenginėjau kitas inžinerines sistemas, ir kadangi pamačiau, kad žmogus pusę namo stogo užsidengė fotovoltiniais kolektoriais, pasidomėjau įrangos, įrengimo ir visų biurokratinių formalumų kainomis, bei realiomis išgaunamos elektros energijos apimtimis. Ir būtent tas realias kainas išdalinus deklaruojamam tarnavimo resursui, bei įvertinus pagaminamą energijos kiekį gavosi, kad kilovatvalandės kaina šiek tiek daugiau, nei dvigubai brangesnė, nei perkant iš elektros tinklų. Visa tai tikintis, kad sistema veiks be gedimų ir remonto, nereikės jokių papildomų išlaidų... kas mažai tikėtina. Klientas argumentavo savo pasirinkimą tik tuo, kad tai, jo manymu, investicija į ateitį: "dabar gaunu neblogas pajamas ir galiu sau leisti įsirengti, o vėliau, kai būsiu pensijoje, nereikės daug išleisti elektrai"... viskas gal ir taip, tik klausimas, ar sulaukus pensijos sistema vis dar taip pat šauniai veiks... parodys laikas.

Kada tai darei? Praėjusiam dešimtmetyje? Gal dar reikėjo pasakyti, kad neapsimoka turėti mobilųjį telefoną, nes prieš 20 metų viena minutė kainavo 1 litą.

bus didesnis ko ne dvigubai, tas mažina pačio akumo talpą ir mažina ciklų skaičių. Šito tu akivaizdžiai nei supranti, nei įvertini savo rožinėse svajonėse. Vis dar manai, kad išdrysi atidavinėti baterijos energiją į tinklą, jei taip darysi turėsi brangia pamoką, apie chemija, fiziką ir inžineriją. Skaičiai kad nuvažiuoti 800000km energijos reikės su visias nuostuoliais keitiklių ir krovimo, maždaug 160000 kWh, kas pinigais būtu ~16000 EUR, pačios atsarginės baterijos kaina nesiimu spėlioti tarkim 25000 EUR teslai model S. Manau net jei tau primokėtu už naktinę elektrą, o tu ją parduotum dieniniu tarifu, vistiek tai akivaizdus FAIL. 1000 ciklų turėdamas galėsi savo mašiną palikti tinkle įkrovimo iškrovimo rėžimu ~3 metus, gal mažiau. Įtariu kad sistemoj išliks logai ir prarasi garantiją akumui.

O jei trečiojo pasaulio šalys pakiltų ekonomikoje ir imtų vartoti tiek, kiek JAV ( 4,4 % populiacijos, 18% pasaulio energijos suvartojimo), reiktų padengti 1,615 trln km2 plotą ( >3jų Žemių plotas, jei ką). Ką tuo noriu pasakyti? Ogi visi nori gyventi kaip amerikiečiai - auto, IPhone, etc ... Tam reikia energijos. Tuo tarpu šie skaičiavimai daromi, imant fiksuotą energijos suvartojimą ir skaičiujant fotovoltikos užimamą plotą. Gerai ta fotovoltika, kol kokie afrikiečiai be elektros gyvena ...

bahuriux, vat nueik ir paskaityk apie Tesla akumų nusidėvėjimą. Tesla garantija kilometražui neribota. Tesla baterijos kaina turėtų max būt ~10,000-15,000 dolerių jau šįmet, kai baigs dar vieną etapą. Akumai ir toliau sparčiai pinga. Tad po 5-10 metų balansuoti puikiai galės. Užteks, kad akumai pradžioje pasikraus tada, kai elektra pigiausia. Kai akumai bekainuos 5,000€ tada galės ir balansuoti, kai bus pakankamas poreikis tinkle. Akivaizdžiai nesugebi matyti į priekį bent 10 metelių, net realiai remiesi patirtimi, kuri buvo prieš 5 metus. -, fotovoltonika tobulėja taip pat sparčiai. Nematau jokios čia bėdos. Ta pati JAV šiaip po truputėlį pradės mažinti savo energijos vartojimą. Kodėl? Nes sutaupyti energijos kwh kainuoja pigiau, nei ją gaminti. O sutaupyti šiais laikais galima neaukojant komforto, net priešingai. O dėl Afrikos nėra ko nerimauti, šalis turi milžiniškus plotus dykumų, taip pat daug saulės. Ko jau ko, bet elektros jie turės, kai tik susitvarkys su savo valdžiomis.

Aš kažkada jau ankščiau bandžiau paaiškinti, kad vienas teslos įkrovimas sunaudoja tiek elektros, kiek mano močiutė išdegina per mėnesį viena gyvendama, tai kokie infrastruktūriniai ir gamybiniai pajėgumai reikalingi kai šimtais tūkstančių tų elektromobilių pradės krautis, dar pasakojau, kad pietinės turtingesnės šalys karštomis vasaromis dėl kondicionierių naudojimo neretai balansuoja ant elektros trūkumo ribos, dar pasakojau kad žmonės kartais per metus labai pradeda migruoti, mat reikia per Kalėdas grįžti namo, giminę apvažiuoti ar šiaip atostogų metas prasideda, bet tamstos imortal idealiam pasauly vistiek viskas susibalansuos, nesusidarys "kritinė masė", daugiau nekainuos, ir nesuges. Kažkaip tas tamsta nelabai nori matyti akivaizdžių rizikų.

Koks tavo močiutės išpirktas galios įvadas? Galiu kirsti lažybų, kad daugiau nei 5kW. su 5kW įvadu per dieną pasikrausi 120kWh, tai gerokai daugiau nei per savaitę vidutinis lietuvis nuvažiuoja. Elektros infrastruktūra apkrauta tolygiau kiaurą parą reiks, kad pigs jos išlaikymas. Tai ko čia zyziat? Prie ko ta kritinė masė? Darai smart metering, elektros kainą suikls iki 1€/kwh kelioms akimirkoms ir visi atsijungs. Supercharger'iai iš viso nekrauna tiesiogiai iš tinklo, nes niekas neduoda 120-150kW galios įvadų. Problemas keliat vaikiško lygio. Pasižiūrėkit japoniją. Turi daugiau krovimo stotelių, nei kuro kolonėlių.

Laukiau šio argumento. Jei fotovoltika būtų 100% efektyvumo, reikėtų tik 646,5 mln km^2 mano nurodytam energijos kiekiui pasiekti. Tik 1,26 karto daugiau nei planetos paviršius. Čia tiek tos fotovoltikos tobulėjimo. Taip, energijos suvartojimo požiūriu prietaisai tobulėja. Tačiau tų prietaisų kiekis didėja. Turiu subjektyvų argumentą - SSRS laikais statytame bute buvo suprojektuota kambaryje dvi rozetės ir vienas jungiklis and It was enough for a long time ... Remontuojant suskaičiavau, ką norėsiu jungti, tad kambaryje atsirado 10-mt rozečių. maršrutizatorius, TV, pc, monitorius, spausdintuvas, stalinė lempa, kino sistema .... Virtuvėje rozečių kiekis išaugo 4ris kartus ... Kiekvienas iš šių prietaisų, jei turėjo analogą SSRS laikais, už analogą ekonomiškesnis belekiek kartų ir funkcionalesnis. Bet, instaliacija ta pati - maks 3 kW. Sujungus viską mušami saugikliai, o jei sukali atsparesnius - dega laidai. Bet tai reiškia, kad dabar energijos maksimalus poreikis viršyja prieš 30 metų buvusius 1,5-3 kartus ...

Iš kur tokią nesąmonę kaip 646,5 mln km^2 ištraukei? Dega tikrai ne dėl router'io. Dega dėl elektrinės viryklės, kuri tarybiniais laikais buvo dujinė. Dega dėl lygintuvo. Dega dėl siurblio, kurį tarybiniais laikais gauti galėjo tik ponai. Dega dėl indaplovės, apie kurią nebuvo girdėję. Dega dėl skalbimo mašinos, kuri buvo retenybė. Visa tai buvo, tik ubagams buvo neprieinama. O kadangi politika buvo, kad visi ubagai, arba tokiais apsimeta, tai ir niekas nieko neturėjo.

Keli metai atgal, priduodamas seną akumuliatorių naują akumuliatorių iš Teslos galėjai gauti ~4 kartus pigiau nei tiesiog jį pirkdamas, Turbūt taip būdavo ne be reikalo ir net nefunkcionalus akumuliatorius yra vertingas. Jei apsimokės balansuot energiją ličio jonų akumuliatoriuje, tai specialia tam pritaikyta sistema lengvai nukonkuruotu elektromobilių savininkus, nes: 1) būtu didesnė eksploatacijos trukmė, dėl gerų eksploatavimo sąlygų (temperatūra, aušinimas) 2) akumuliatoriai būtu pigesni, kadangi jie neprivalėtų būti ypač lengvi ir kompaktiški. 3) pigesnė priežiūra, viskas vietoje, galima turėti savo priežiūros "brigadą". 4) mažesni elektros konvertavimo ir perdavimo nuostoliai (naudojant didelio galingumo efektyvius keitiklius ir iškart kraunant/atiduodant aukštos įtampos srovę). 5) akumuliatorius būtu galima naudoti 24h/parą, nes jie visuomet būtu pajungti prie tinklo.

Kilovatvalandes daliname iš vatvalandžių? Nereiktų matavimo vienetų suvienodinti? Jeigu taip - plotas gaunasi visai kitas.