Saulės energija nėra labai vertinama kaip elektros šaltinis. Tačiau taip daroma visai be reikalo. Per vieną valandą Žemę pasiekia daugiau energijos, nei visa žmonija sunaudoja jos per visus metus. Tačiau, pavyzdžiui, 2014 metais saulės energija sudarė vos 0,0039 proc. JAV gyventojų sunaudotos energijos.

Automobilių kompanijos „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas mano, kad saulės energija 2031 metais taps didžiausiu energijos šaltiniu pasaulyje. Tačiau kaip atrodytų Žemė, gaunanti didžiąją dalį energijos iš Saulės? Manote, kad Žemė būtų nusėta saulės energiją kaupiančiomis plokštėmis?

Klystate. Laboratorinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad Saulės energija yra pakankamai efektyvi – 20 procentų saulės energijos yra paverčiama elektra. Jeigu saulės energija išties tokia efektyvi, mums reikėtų saulės plokštėmis padengti tokį plotą, kokį užima Ispanija, kad visa Žemė būtų aprūpinta elektra vien iš Saulės gautos energijos. O tai tikrai nėra taip daug, kaip gali pasirodyti.

Saulės energiją kaupiančios plokštės galėtų būti išdėstytos visoje planetoje, jomis būtų galima apdengti stogus ar jas paprasčiausiai pastatyti dykumose. Klausiate, kaip mokslininkai visa tai apskaičiavo?

Jeigu nemėgstate matematikos, galite daugiau neskaityti, bet štai formulė: 2030 metais žmonija sunaudos 678 kvadrilijonus Btu (britų šilumos vienetas) = 198 721 800 000 000 kilovatvalandės padalinamos iš 400 vatvalandžių (tiek energijos vienas kvadratinis metras saulės energijos plokštės pagamina per valandą.

Šis skaičius gautas atsižvelgiant į 20 procentų saulės efektyvumą, 70 procentų saulėtų dienų metuose ir tai, jog kiekvieną Žemės kvadratinį metrą pasiekia 1000 vatų saulės energijos) = 496 805 kvadratiniai kilometrai žemės, padengti saulės energiją kaupiančiomis plokštėmis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (30)