Istorija apie pakvaišusį planą, kuris galėjo būti įvykdytas - kaip amerikiečiai ketino Mėnulyje susprogdinti atominę bombą ()
Vienas fizikas iš Čikagos (JAV) atskleidė, kad amerikiečiai XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje svarstė galimybę Mėnulyje susprogdinti atominę bombą, siekdami pademonstruoti savo karinę galią Šaltojo karo metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Slaptas projektas buvo pavadintas „Tyrimas dėl skrydžių tyrinėti Mėnulį“, bet, laimei, niekada neįgyvendintas. Projekto metu jaunasis mokslininkas Carlas Saganas apskaičiavo dulkių ir dujų elgesį bei judėjimo kryptis po sprogimo. Sprogimas būtų aiškiai matomas stebint jį iš Žemės ir tai būtų įbauginę sovietus bei padidinę amerikiečių pasitikėjimą po palydovo „Sputnik“ paleidimo.
Anot fiziko Leonardo Reiffelio, dabar tai atrodo neįmanoma, tačiau tuo metu vyko Šaltasis karas ir situacija buvo itin įtempta. Šiuos JAV užmojus L.Reiffelis atskleidė dar 2000 metais, gegužės 4 dienos mokslinio žurnalo „Nature“ numeryje. Pats L.Reiffelis apie šį projektą išgirdo iš jau minėto C.Sagano, kuris atliko skaičiavimus, o vėliau tapo televizijos žvaigžde, kadangi išpopuliarino mokslines laidas. Tuo metu JAV kosminė programa strigo ir buvo silpna, o sovietai paleido palydovą „Sputnik“ bei dar keletą palydovų.
Prezidento Dwighto Eisenhowerio administracija manė, jog atominės bombos susprogdinimas Mėnulyje būtų puikus būdas užtikrinti amerikiečių tautą dėl JAV galybės bei pademonstruoti Kremliui, kad JAV turi atominį ginklą sovietams atgrasinti. Pagal programą, iš neatskleistos vietos būtų paleista raketa su atomine galvute, kuri nukeliautų 400 000 kilometrų atstumą iki Mėnulio, o ten būtų detonuota.
Idėjos sumanytojai galvojo, kad atominė bomba būtų geriau nei vandenilinė, kadangi pastaroji būtų pernelyg sunki ir raketa jos neišlaikytų. L.Reiffelis mano, kad tuomet dar jauna JAV kosminė programa būtų įgyvendinusi tokias užmačias 1959 metais, kad Oro pajėgos turėjo paruoštas tarpžemynines balistines raketas.
Kariuomenės vadai galiausiai atsisakė šios idėjos, kadangi tai būtų sukėlę pernelyg didelį pavojų gyventojams visoje Žemės planetoje, jeigu misija būtų nesėkminga. Mokslininkai taip pat nerimavo, kad Mėnulis būtų užterštas radioaktyviomis medžiagomis.
