Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros tapo ankšta ir net rizikinga skraidyti. Dešimtys NATO ir Rusijos šalių naikintuvų, bombonešių, transporto lėktuvų, žvalgybinių ir kitokių orlaivių sukiojosi arti vienas kito, o abi pusės kaltino viena kitą agresyviais, pavojingais veiksmais, kurie galėjo baigtis rimtais incidentais. Kokia tikroji šios įtampos priežastis?

Rusijos naikintuvas Su-27 priartėjo prie JAV žvalgybinio orlaivio RC-135U per pusantro metro atstumą ir elgėsi neprofesionaliai, neprognozuojamai manevruodamas šalia gerokai didesnio, amerikiečių lėktuvo.

Tokią versiją apie virš Baltijos jūros įvykusį incidentą pateikė Pentagonas.

Pusantro metro atstumas skrydžio metu tarp dviejų, skirtingas navigacines, ryšių ir kitas sistemas turinčių šalių orlaivių išties yra pavojingas.

Apie rusus įspėjo ir švedai

Apie kone identišką incidentą pranešė jau ne NATO narė, o Švedija, prie kurios žvalgybinio lėktuvo „Gulfstream“ virš Baltijos jūros taip pat pavojingu atstumu prisiartino Rusijos naikintuvas Su-27.

Švedija netgi iškvietė Rusijos ambasadorių dėl šio incidento. Švedijos ginkluotųjų pajėgų pranešime nurodoma, kad nėra neįprasta, kad rusų lėktuvai prisiartina prie žvalgybos misijas vykdančių švedų orlaivių, kad juos atpažintų.

„Vis dėlto šįkart Rusijos orlaivio veiksmai turėtų būti laikomi vertais dėmesio: atstumas tarp lėktuvų kai kada būdavo labai mažas“, – sakoma pranešime.

Stokholmas išties turi ko nerimauti: Rusijos karinės aviacijos skrydžiai netoli Švedijos krantų tampa vis dažnesni ir agresyvesni – prieš kelerius metus Rusijos bombonešiai skrido atakos vektoriumi ir netgi imitavo Švedijos sostinės bombardavimą branduoliniais ginklais.

Be to, 2014 metais Švedija ir kaimyninė Danija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl kito incidento, kai buvo iškilęs Rusijos žvalgybos lėktuvo ir komercinio lainerio susidūrimo pavojus.

Švedija nurodė, kad Rusijos lėktuvas buvo pavojingai priartėjęs prie oro bendrovės „Scandinavian Airlines“ keleivinio lainerio.

Apkaltinti patys ėmė badytis pirštais

Tuo tarpu Rusija į minėtus incidentus reagavo savaip: pateikė savą, visiškai priešingą įvykių versiją. Anot Rusijos gynybos ministerijos, Rusijos naikintuvų pilotai elgėsi tinkamai – jie tik „nuvijo JAV žvalgybinį orlaivį nuo Rusijos sienos“.

O, pavyzdžiui, amerikiečių žvalgybinis orlaivis RC-135 esą pats provokavo konfliktą. „Vienas amerikiečių lėktuvas pavojingai manevravo ir bandė priartėti prie mūsų orlaivio. Į tai rusų pilotas reagavo laiku toliau lydėjo amerikietį, kol tas nepasitraukė nuo mūsų sienos“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Toks Kremliaus paaiškinimas netgi nėra itin logiškas, mat didelis, senas, nerangus bendrovės „Beoing“ pagamintas RC-135 tiesiog fiziškai nelabai gali „pavojingai priartėti“ prie greito ir manevringo Rusijos naikintuvo.

Be to, Pentagonas paviešino nuotraukas iš minėto incidento, kuriame užfiksuotas būtent Rusijos Baltijos jūros laivynui priklausantis naikintuvas Su-27, kuris pavojingai manevruoja prie ramiai skrendančio amerikiečių žvalgybinio orlaivio.

Tiesa, Rusija nelaukdama kontratakavo ir informacinėje erdvėje netrukus pasirodė dar viena žinia: Rusijos naikintuvas drąsiai „nuvijo“ NATO orlaivį nuo Sergejaus Šoigu lėktuvo.

Minėtas įvykis užfiksuotas taip pat virš Baltijos jūros, kai Rusijos Gynybos ministras skrido iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą. Rusija netgi paviešino vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip Lietuvoje NATO Oro policijos misijoje dalyvaujantis Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvas F-16 lydi S. Šoigu lėktuvą.

Žinoma, jokio „nuvijimo“ fakto nebuvo – kitaip, nei rusų naikintuvai, NATO oro policijos orlaivis S. Šoigu lėktuvą lydėjo iš saugaus atstumo, o prie tada tarp Lenkijos F-16 ir Rusijos gynybos ministro lėktuvo pasirodė Rusijos Baltijos jūros laivynui priklausantis Su-27 ir nedideliu manevru parodė savo ginkluotę.

Tad tai netgi nebuvo joks incidentas, kaip tai bandė pavaizduoti Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida. Tačiau tai nesutrukdė pasisakyti aukštiems Rusijos pareigūnams.

„Ši situacija visiškai beprecedentė. Dėl šios priežasties pasitelkus atitinkamus kanalus reikia pamėginti išsiaiškinti, ar NATO naikintuvo F-16 ekipažas vykdė kažkieno iš Aljanso vadovybės įsakymus, stengdamasis priartėti prie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu lėktuvo, ar pilotas paprasčiausiai persistengė.

Tačiau jei naikintuvas būtų tęsęs skrydį ta kryptimi, jis būtų buvęs numuštas“, – pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Francas Klincevičius.

Ir nors Aljanso atstovai dar aiškino, kad tai tebuvo standartinė procedūra, kai NATO naikintuvai perima neatpažintą orlaivį ir privalo jį identifikuoti vizualiai iš saugaus atstumo, Kremliaus reakcija „geriausia gynyba yra puolimas“ priminė dar 2000 metais populiarų kartų juokelį Rusijoje.

Tuomet rugpjūčio 27-ąją, praėjus vos dviem savaitėms po povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos, dėl kurios Rusijos politikai aktyviai skleidė sąmokslo teorijas, esą rusų povandeninis laivas susidūrė su Vakarų šalių povandeniniu laivu arba buvo torpeduotas, užsidegė TV bokštas Maskvoje. Karčiai juokauta, kad Ostankino TV bokštas greičiausiai užsidegė susidūręs su Vakarų šalių TV bokštu.

NATO sujudimas regione

Tokia tradicija, kai vos sulaukusi kritikos dėl nederamo elgesio, Rusija pereina į puolimą ir pati ima kaltinti Vakarus, nėra nauja. Vis dėlto galima pastebėti, kad ją dažniausiai iššaukia konkretūs, netikėti veiksmai, kurie ypač nepatinka Kremliui, mat Rusija neturi tinkamo atsako. Tad kas nutiko, kad po maždaug metų pertraukos Rusija Baltijos jūroje vėl ima elgtis agresyviai?

Pirmasis veiksnys, žinoma, yra NATO suaktyvėjimas regione. Vien nuo birželio pradžios Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, tarptautiniuose vandenyse ir tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros viena po kitos vyko didelės NATO pratybos.

Iš pradžių pratybose „Baltops“ treniravosi jungtinės Aljanso šalių laivynų ir aviacijos pajėgos – virš Baltijos jūros pasirodė ir JAV strateginiai bombonešiai B-1 bei B-52.

Su pastarojo bombonešio skrydžiais virš Baltijos jūros netgi buvo sukurpta melaginga naujiena, esą šis orlaivis Klaipėdos rajone numetė branduolinės bombos maketą. Vėliau Lietuvoje vyko pratybos „Saber strike“ ir „Geležinis vilkas“, kuriose kartu treniravosi tūkstančiai sąjungininkų karių, vykdytos gynybinės, kontrpuolimo operacijos, mokytasi ginti vadinamąjį Suvalkų koridorių, perkelti sunkiąją techniką per upes.

Vis tai sutapo su Rusijos žvalgybinių pajėgumų, ypač aviacijos suaktyvėjimu virš Baltijos jūros. Vien birželio 12-18 dienos NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai net devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Tarp perimtų lėktuvų buvo taktinės žvalgybos orlaivis Su-24 MR, elektroninės žvalgybos lėktuvas IL-20, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės orlaivis A-50, o taip pat du strateginiai bombonešiai Tu-160. Pastarieji lėktuvai paprastai gabena sparnuotąsias raketas.

Dėl to, kad NATO naikintuvai perima Rusijos orlaivius, rusai gali kaltinti ir save. Saugiai perimti lėktuvą yra standartinis, neagresyvus manevras, jei tai daroma laikantis visų procedūrų iš saugaus atstumo.

Tačiau lėktuvo perėmimas vykdomas tik 3 atvejais: kai orlaivis skrenda nepateikęs skrydžio plano, nepalaiko ryšio su skrydžių valdymo centrais ir išjungęs automatinius atsakiklius. Baltijos jūrą ir oro erdvę virš jos „savomis“ laikanti Rusija beveik niekada nesilaiko vienos ar visų trijų minėtųjų taisyklių.

Tad net jei Rusijos gynybos ministras skrenda savu lėktuvu tarptautinėje oro erdvėje pateikęs skrydžio planą, jei lėktuvas nepalaiko ryšio su skrydžių valdymo centrais, skrenda su išjungtais atsakikliais, tiek NATO oro policija, tiek tokių šalių, kaip Švedija ir Suomija naikintuvai kyla į dangų identifikuoti potencialiai pavojingų objektų.

Erzina žvalgybos pajėgumai

Vis dėlto didžiausią Rusijos susierzinimą kelia ne NATO oro policijos naikintuvų vykdomi perėmimai, o JAV bei kitų šalių vykdomi žvalgybiniai skrydžiai. Ir nors rusų orlaiviai daro lygiai tą patį, manoma, kad NATO ir Rusijos žvalgybinių lėktuvų ir ypač juose įmontuotos įrangos galimybės gali skirtis. Pats JAV karinių oro pajėgų lėktuvas RC-135 yra senas, tačiau jame sumontuota jautri žvalgybinė įranga gali kelti didelį nerimą Rusijos pajėgumams.

Rusijos priešlėktuvinės gynybos, aviacijos, sausumos pajėgų daliniai bet kokiu atveju „skleidžia elektroninį triukšmą“ – siunčia signalus, kuriuos gali perimti amerikiečiai. Kuo daugiau RC-135 įranga surenka informacijos, tuo daugiau žino apie Rusijos pajėgumų galimybes bei silpnąsias vietas.

Tai, kad RC-135 nuo 2014-ųjų nuolat sukiojasi virš Baltijos jūros, nėra jokia paslaptis. Rusija nesyk bandė provokuoti šių orlaivių įgulas – pernai rusų naikintuvo Su-27 pilotas pademonstravo ypač pavojingą manevrą – „netaisyklingą statinę“ – sukdamasis aplink savo ašį lankstu staiga apskrido aplink amerikiečių žvalgybinį orlaivį.

Vis dėlto kiekvieną kartą amerikiečiai tiesiog praneša apie „nesaugų ir neprofesionalų“ Rusijos pilotų elgesį, o į žodžių karą su rusais stengiasi nesivelti. Vietoje to JAV karinės oro pajėgos pastaraisiais metais nuosekliai ir metodiškai vykdo Rusijos pajėgų regione stebėseną.

Manoma, kad būtent tokią misiją dar balandžio mėnesį vykdė JAV ir Karališkųjų oro pajėgų orlaiviai. Visuomenei buvo pristatyta žinia apie tai, kaip Estiją triukšmingai pasveikino JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Trumpo vizito metu paskraidę orlaiviai pasuko atgal – kirsdami Lietuvos oro erdvę jie ramiai nuskrido į Leikenhito oro pajėgų bazę Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau tai tebuvo dėmesį pritraukusi parodomoji dalis, o amerikiečiai vykdė ir iš anksto neskelbtą slaptą misiją – Rusijos radarų galimybes atidžiai stebėjo ne tik jautria modernia žvalgybine įranga aprūpinti F-35, bet ir NATO šalių bei tarptautinėje oro erdvėje pasirodę tie patys RC-135. Vienu metu ore virš Estijos bei Baltijos jūros sukiojosi net trys tokie žvalgybiniai orlaiviai.

Baugina toli žvelgiantis bepilotis milžinas

Vis dėlto galiausiai iš kantrybės Rusiją galėjo išvesti regione dar nematytų orlaivių pasirodymas. Birželio 21-ąją aviacijos mėgėjai pastebėjo retai sutinkamą „svečią“ – bepilotį žvalgybinį orlaivį RQ-4B „Global Hawk“.

Toks bepilotis orlaivis jau nesyk buvo pastebėtas besisukiojantis virš Ukrainos, o dabar pirmą sykį oficialiai praskrido ir virš Lietuvos. Ir nors RQ-4B „Global Hawk“ lėtai, 600 km/h greičiu skrido dideliame 15,5 km aukštyje, šio orlaivio galimybės turėtų kelti nemenką isteriją Rusijai.

Iš Sigonelos karinių oro pajėgų bazės Sicilijos saloje pakilęs milžiniškas bepilotis orlaivis, kurio sparnų plotis siekia standartinio keleivinio lėktuvo „Boeing 737“ sparnų plotį ore praleido ilgiau, nei parą: pasisukiojęs virš Lietuvos, o vėliau ir virš Estijos, šis lėktuvas grįžo į savo bazę Sicilijoje, kur, beje, dirba ir vienas Lietuvos karininkas.

Tokius orlaivius naudoja ne tik JAV, bet ir visa NATO, mat nuo pernai RQ-4B „Global Hawk“ yra Aljanso antžeminio stebėjimo programos (AGS) projekto pagrindinė ašis.

Toks žvalgybinis orlaivis gali stebėti taikinius iš saugaus atstumo, kuris yra nepasiekiamas jokiai Rusijos ar kitų šalių priešlėktuvinės gynybos sistemai. Paradoksalu, kad itin jautrią žvalgybinę įrangą turintys lėktuvai skrydžio metu patys yra beveik akli, mat „Global Hawk“ nosyje įtaisyta kamera skirta naudoti tik lėktuvui kylant ir tupiant.

Vis dėlto tokia išvaizda yra apgaulinga, mat „Global Hawk“ ore gali išbūti daugiau, nei 34 valandas ir perduoti įvairią žvalgybinę informaciją realiuoju laiku. Įprastai orlaivį iš žemės valdo du žmonės – vienas pilotas ir vienas jutiklių operatorius.

Įvairiausi prietaisai – nuo dirbtinės aprėpties radaro iki elektrooptinių ir infraraudonųjų spindulių jutiklių leidžia realiuoju laiku sekti taikinį iš didelio atstumo. Jis gali skristi autonominiu režimu arba valdomas iš didelio atstumo.

„Jis gali būti valdomas iš už 16 tūkst. km, bet jeigu prireiktų, galime valdymo modulius perkelti iš Sigonelos į bet kurią pasaulio vietą“, – rodydamas išskleistą palapinę su valdymo įrangą bei kelias, ant sunkvežimių įrengtas mobilias vadavietes dar pernai per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje DELFI pasakojo vienas Vokietijos karininkas.

Būrys NATO šalių, tarp jų ir Lietuva už 1,7 mlrd. dolerių įsigijo 5 tokius orlaivius bei jų valdymo sistemas, kuriuos galės dalytis bendrai. Lietuva prie projekto prisidėjo vos 4,8 mln. eurų. Už šią sumą Lietuva gaus galimybę naudotis „Global Hawk“ paslaugomis.

Tiesa, paprašę išžvalgyti norimą vietovę lietuviai gali ir nepastebėti šio 14 tonų sveriančio orlaivio – jis galės kyboti virš Vokietijos ir perduoti itin tikslią vizualinę bei kitą informaciją iš Pskovo. Be to, tai tėra oficialiai žinoma informacija. Įslaptintos šio orlaivio galimybės gali būti dar įspūdingesnės.

Ir nors kol kas „Global Hawk“ nėra ginkluoti, Rusiją turėtų dar labiau įbauginti ketinimai apginkluoti šiuos bepiločius orlaivius. Ir ne bet kuo, o lazeriais, kurie galėtų numušinėti vos pakilusias priešininko balistines raketas. Būtent apie tokius planus skelbia JAV priešraketinės gynybos agentūra. Kol kas amerikiečiai turi patikrintas ir prieštaringų įvertinimų sulaukusias priešraketines sistemas – SM-3, THAAD ir Patriot PAC-3.

Tačiau visos jos gali numušti balistines raketas, kurios jau yra pasiekusios didelį aukštį. Tuo tarpu lazerine sistema siekiama laiku aptikti balistinės raketos paleidimą ir sunaikinti kylantį taikinį. Praėjusiame dešimtmetyje Pentagonas išleido 5 mlrd. dolerių panašios sistemos sukūrimui.

Gremėzdiškas lazeris buvo pritvirtintas prie milžiniško keleivinio lėktuvo „Boeing 747“ nosies ir teoriškai turėjo numušinėti taikinius. Tačiau nepatikima, milžiniškus energijos išteklius rijusia sistema galiausiai buvo suabejota ir programa buvo nutraukta.

Tačiau dabar planuojama nauja programa, kuri būtų ne tokia brangi, tačiau gerokai efektyvesnė. O kol kas vienas pagrindinių kandidatų, galintis gabenti lazerinę sistemą yra būtent bepilotis orlaivis RQ-4B „Global Hawk“.

Tuo tarpu savo balistinėmis raketomis „Iskander“ Europą bauginančiai ir apie šių sistemų nesusekamumą besigiriančiai Rusijai gali tekti iš naujo įvertinti „Global Hawk“ pajėgumus – kol kas šie orlaiviai tik skraido ir žvalgo Rusiją, tuo sukeldami isterišką Kremliaus reakciją bei agresyvius veiksmus. Lazeriu ginkluotas ir balistines raketas iš saugaus atstumo galintis numušti bepilotis orlaivis – visai kitas pajėgumas, kuriam Rusija kol kas neturi atsako.

Komentarai (2)