Jeigu sugebate ką nors įsivaizduoti, kažkur pasaulyje yra žmogus, kuris tą jūsų įsivaizduojamą objektą gali paversti ginklu. Žmonės vienas kitą nužudyti bando nuo tos dienos, kai mūsų rūšis tapo verta vadintis žmonėmis, o per tą laiką mes prigalvojome gausybę išradingų (nors kartais daugiau kvailų) būdų tikslui – sunaikinti kitą žmogų – pasiekti, rašo livescience.com.

Tad peržvelkime, kokių pačių keisčiausių, beprotiškiausių ginklų yra gimę kariuomenių laboratorijose.

Šunys-robotai

Šunų naudojimas kariniuose konfliktuose nėra naujiena. Dažniausiai jie savo jautriomis nosimis bando užuosti sprogmenis, bet kariuomenė nusprendė klusniojo Rekso pavyzdžiu sukurti ir robotą. Taip įmonė „Boston Dynamics“ JAV kariuomenės užsakymu pagamino robotą „Big Dog“.

Didžiulis, judėjimui nelygia vietove skirtas robotas gali ganėtinai lėtai svyruoti per uolas nešdamas sunkius krovinius – jo nauda mūšio lauke šiuo metu yra tikrinama Afganistane.

Robotas skleidžia tokį garsą, kokio būtų galima tikėtis iš robotizuotų bičių spiečiaus, o kojų judesiai tokie, kad jis atrodytų panašesnis ne į tikrai sunkų šunį, o parodinį pudelį.

Kitaip tariant, jis nelabai tinkamas situacijose, kur svarbu greitis arba slaptumas. Bet tai ir nėra jo tikslas – šio 109 kg sveriančio roboto užduotis yra vilkti 45 kg svorio krovinį, kad karių pečiai būtų mažiau apkrauti.

Tiesa, 2015 m. leidinys military.com rašė, kad JAV kariuomenė nėra labai patenkinta šio šuns idėja – esą, dėl keliamo triukšmo jis išduos karių pozicijas.

Akinantis šautuvas

Šis ginklas jūsų nenužudys. Tačiau jo lazerio spindulys tikrai gali jus apakinti. Šautuvas PHASR, kurio pavadinimą galima iššifruoti kaip Personnel Halting And Stimulation response Rifle, iš esmės yra daugybės lazerinių žymeklių, nukreiptų į akis, atitikmuo. Tiesa, jo sukeliamas aklumas yra tik laikinas.

Ginklo paskirtis tokia ir yra – apakinti nusikaltėlius ar bet kokius priešus, kurie yra nusiteikę negeriems darbams pakankamai ilgai, kad juos būtų galima sulaikyti. Tačiau dėl PHASR kilo viena rimta problema: 1995 m. Jungtinių tautų organizacija, papildžiusi Ženevos konvenciją, uždraudė visus akinančius ginklus.

Lazerio indukuotas plazmos kanalas

Torai, senuk, eik pailsėti – kariuomenė patobulino ir tavo kūjį, ir žaibą. „Picatinny Arsenal“ karinių tyrimų laboratorija JAV sugalvojo būdą, kaip pasikinkyti Perkūną, ir sukūrė ginklą, kuris taikinius naikina lazeriu nutaikytais žaibais.

Anot pranešimo spaudai, vadinamasis lazerio indukuotas plazmos kanalas yra nutaikomas į taikinius, kurie yra labiau laidūs elektrai nei oras ar gruntas. Didelio intensyvumo ir energijos lazerio spinduliai sufokusuoja žaibo išlydį į tiesią, siaurą liniją, kurią galima labai tiksliai nukreipti į taikinį.

Energijos impulso šaudmenys

Energijos impulso šaudmenys – dar vienas nemirtinas ginklas, kuriamas JAV kariuomenės. Kokia jo paskirtis? Paleisti žmonių kryptimi lazerio spindulį, kuris prie taikinio ore sukuria mažus sprogstančios plazmos burbulus. Anot globalsecurity.org, teoriškai tai turėtų sukurti slėgio bangą, gebančią nugriauti žmogų ar sukelti jam skausmą.

Šikšnosparnių bombos

Antrojo pasaulinio karo laikais JAV Kariniame jūrų laivyne kažkam kilo ambicinga idėja: ištreniruoti šikšnosparnius, kad šie taptų savižudžiais bombarduotojais, kokiais nesiryžo tapti žmonės. Pirmasis tokią idėją iškėlė stomatologas iš Pensilvanijos valstijos – jam tokia mintis kilo apsilankius Karlsbado olose Naujosios Meksikos valstijoje. Kokia gi ta mintis? Šikšnosparnius plonučiais siūleliais pritaisyti prie padegamosios bombos ir išdresuoti juos savo echolokacijos įrankiais surasti reikiamus taikinius. Nors eksperimentuose buvo panaudoti tūkstančiai šikšnosparnių, ilgainiui jų paslaugų buvo atsisakyta – nuspręsta, kad atominė bomba yra perspektyvesnis ginklas.

Balandžių nutaikomos raketos

Šikšnosparniai nebuvo vieninteliai gyvūnai, ant kurių sparnų buvo bandoma skristi į mūšio lauką. Buvo dar vienas projektas – „Project Pigeon“ – kurio tikslas buvo sukurti balandžiais nutaikomas bombas. Paukščiai buvo dresuojami taikant B. F. Skinnerio kondicionavimo metodą: paukščiams ekrane ilgą laiką rodyti taikinį, kad jį pamačius būtų nusitaikyta į jį. Programos finansavimas nutrauktas 1944 metais, tačiau 1948 metais ji atgaivinta pervadinus į „Project Orcon“.

Tiesa, netrukus atsiradus elektroninėms nutaikymo sistemoms balandžius vėl teko nurašyti. O šias pusiau biologines sparnuotąsias raketas amerikiečiai dabar eksponuoja Amerikos istorijos muziejuje Vašingtone.

Karo delfinai

Paversti gyvūnus ginklais – ne tik amerikiečiams į galvą galinti ateiti mintis. Sovietų Sąjungoje buvo vykdomi panašūs projektai. Pavyzdžiui, dresuojami delfinai-žudikai. Projektas, vystytas praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje, siekė išdresuoti delfinus, kad šie po vandeniu ieškotų priešiškų kovinių narų ar iškėlinėtų kokius nors nuskendusius objektus. Bent jau taip teigiama Sevastopolio okeanariume.

Beje, delfinus savo reikmėms dresavo ir JAV. Tik jų tikslas nebuvo ginklų pernešimas ar žmonių žudymas – jie nelabai geba atskirti priešo kareivių nuo savų.

Atominės vištos

Šaltojo karo laikais britai sukūrė 7 tonų atominį ginklą, pavadintą Mėlynuoju povu – tai buvo milžiniška atominė mina, kuri turėjo būti sumontuota Vokietijoje ir susprogdinta tuo atveju, jeigu sovietai nuspręstų žengti į Vakarus. Tačiau kilo viena bėda. Žiemą po žeme labai smarkiai atšąla, todėl kyla grėsmė, kad visa elektroninė ir mechaninė įranga neveiktų taip, kaip sumanyta. Tad kažkas iškėlė neįtikėtiną pasiūlymą: šildyti patalpas vištomis, kurios gyventų bunkeryje, kuriame maisto, vandens ir deguonies pakaktų savaitei. Vištų generuojama šiluma būtų pakankama, kad atominę bombą valdanti įranga veiktų. Bet ilgainiui, baiminantis branduolinės katastrofos, plano apskritai buvo atsisakyta.

Nenužudomi kariai

Vienas iš būdų smarkiai apsunkinti karą priešui – prieš jį pastatyti nenužudomus karius. JAV kariuomenės mokslinių tyrimų padalinys DARPA ilgą laiką vystė įvairius projektus, kurių tikslas – paversti karius „nenužudomais“ ar bent jau gebančiais geriau išgyventi, išlaikyti ištvermę ilgesnį laiką, nepasiduoti ekstremalioms aplinkos sąlygoms.

Vienas toks projektas – „Inner Armor“ – tyrinėjo genetines adaptacijas, kurios leidžia kitoms rūšims – pavyzdžiui, ruoniams ir bakterijoms archėjoms, daugybę dienų išgyventi ir judėti po vandeniu su nedideliu deguonies kiekiu ar nepasiduoti radioaktyvaus ar cheminio ginklo poveikiui be žalos sveikatai. Koks projekto tikslas? Arba modifikuoti žmonių nervinius kelius, arba maitinti juos specialiais „vitaminais“, kurie padidintų išgyvenamumą, teigiama projekto pristatyme, parengtame 2007 metais.

Haliucinogeniniai artilerijos sviediniai

Ginklais ne visada žalojamas žmonių kūnas. Kartais jų tikslas yra nukenksminti žmogaus protą. 1950 metais JAV Centrinė žvalgybos valdyba bandė ginklais paversti įvairias chemines psichotropinį poveikį turinčias medžiagas, tokias kaip LSD. Bandymai priskirti liūdnai pagarsėjusiam projektui „MKUltra“.

Vienas iš nemirtinų CŽV sukurtų ginklų buvo BZ bomba – kasetinis ginklas, pripildytas haliucinogeninės medžiagos 3-kvinuklidinilbenzilato. Vienas kariuomenės šauktinis, dalyvavęs šios medžiagos poveikio tyrimuose, sakė, kad patyrė keistų sapnų, jautėsi neramus, negalėjo susikaupti, jam skaudėjo galvą. Anot straipsnio, kurį publikavo leidinys „Quarterly Journal of the Harvard Sussex Program on CBW Armament and Arms Limitation“, ilgainiui plano buvo atsisakyta, nes BZ bombos poveikis psichikai nebuvo patikimas.

Komentarai (1)