Lapkričio 29 d. Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – Strategijos) projektui. Dabar Strategijos projektas bus pateiktas svarstymui Seime.

„Atnaujinta energetikos Strategija reikalinga tam, kad visos pusės – nuo vartotojo iki investuotojo – žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika ir būtume aiškiai tai krypčiai bei konkretiems tikslams įsipareigoję, nesiblaškytume ir jų siektume“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. Strategija numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis – energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.

Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.

Strategijoje numatoma per artimiausius penkerius metus stiprinti Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integraciją į Europos Sąjungos (ES) sistemas. Įgyvendinus du svarbiausius šios srities projektus – elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (iki 2025 m.) bei pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 m.) – bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į ES energetinę sistemą.

Stiprinant energetinį saugumą, bus plėtojama patikima ir konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba, kas mažins šalies priklausomybę nuo elektros importo. Tikimasi, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 2030 m. importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimas yra viena svarbiausių strategijos krypčių. Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine – 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.

Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, Strategijoje numatyta skatinti aktyvų pačių energijos vartotojų dalyvavimą energijos gamyboje. Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad iki 2020 m. savo poreikiams elektrą pasigaminančių vartotojų skaičių išaugs iki 34 tūkstančių, kas sudarys beveik 2 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Iki 2030 m. gaminančių vartotojų šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst.

 „Europoje ir visame pasaulyje energetika išgyvena didelį virsmą – pereinama prie kitokių energijos gamybos modelių ir skatinami kitokie energijos vartojimo įpročiai. Energetikos tikslas ne tik garantuoti saugumą, bet kurti realią naudą kiekvienam vartotojui ir pridėtinę vertę ekonomikai. To ir siekiame šia atnaujinta Strategija“, – sako energetikos ministras.

Energetikos konkurencingumas – dar viena labai svarbi Strategijos kryptis. Siekiant šio tikslo, toliau bus kuriama pažangi elektros rinka – bus atskirtos elektros energijos tiekimo, elektros energijos skirstymo ir perdavimo paslaugų rinkos bei kuriamos vienodos konkurencinės sąlygos visoms elektros gamybos technologijoms.

Dar viena priemonė skatinti energetikos konkurencingumą – efektyvaus energijos vartojimo skatinimas. Įvertinus tai, kad didžiausias energijos taupymo potencialas yra pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, Strategijoje numatoma teikti pirmenybę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui bei skatinti mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas.

Ketvirtas Strategijoje įrašytas siekis – proveržis inovacijų srityje. Per artimiausius penkerius metus Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turėtų virsti pažangias technologijas kuriančia ir eksportuojančia valstybe. Siekiant šio tikslo, bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas suskystintųjų gamtinių dujų srityje sukauptų kompetencijų potencialas.

Neseniai buvo parengta galutinė Strategijos projektui atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Ji buvo patikslinta įvertinus visuomenės ir SPAV vertinimo subjektų (Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos ministerijų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos) pastabas.

SPAV pagrindinis tikslas – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Strategijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai; konsultuotis su už aplinkos, visuomenės sveikatos ir kultūros paveldo pasaugą atsakingomis institucijomis bei visuomene; užtikrinti, kad Strategijos rengimo organizatorius turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas Strategijos pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.

Su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektu susipažinti galima šioje svetainėje.

Komentarai (3)