Mikrobangų krosnelės tikrai kenkia, bet visiškai ne taip, kaip įprasta manyti (1)
Nedideli elektriniai buitiniai prietaisai, tokie kaip mikrobangų krosnelės, virduliai ir plaukų džiovintuvai, daugeliu įvairių būdų kenkia aplinkai ir vartotojai gali padaryti kur kas daugiau, kad sumažintų šį poveikį, pareiškė mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Sąjungoje (ES) dėl 130 mln. mikrobangų krosnelių suvartojamos elektros energijos į atmosferą kasmet patenka 7,7 mln. tonų anglies dioksido, o tai yra lygu kiekiui, kurį per metus išmeta beveik 8 mln. automobilių, nurodoma mokslininkų ataskaitoje, kuri buvo paskelbta leidinyje „Science of the Total Environment“.
„Didžiausią poveikį daro elektros energijos vartojimas, – pareiškė pagrindinis ataskaitos rengėjas Alejandro Gallego-Schmidas, Mančesterio universiteto mokslo darbuotojas. – Tai lemia kuras, kuris naudojamas elektros energijos gamybai.“
Pridėjus 150 mln. dulkių siurblių, 144 mln. virdulių ir daugiau kaip 100 mln. plaukų džiovintuvų vien Europoje, išmetamas anglies dioksido kiekis iš tiesų tampa reikšmingas. Žinoma, jeigu energijos gamyboje būtų atsisakyta iškastinio kuro naudojimo, su nedideliais buitiniais prietaisais siejami išmetamųjų teršalų kiekiai gerokai sumažėtų.
Tačiau tai neįvyks pernakt: daugiau kaip 40 proc. elektros energijos ES tebėra pagaminama deginant anglis ir dujas. Likusiame pasaulyje ta dalis sudaro maždaug 70 procentų.
Laukiant, kol tai pasikeis, galima pasinaudoti kitais būdais, kurie padeda sumažinti žalą aplinkai, kurią daro kasdienio gyvenimo dalimi tapę daug energijos suvartojantys prietaisai, pažymėjo A. Gallego-Schmidas.
Visų pirma, vartotojai gali eikvoti mažiau energijos.
„Virduliuose verdama vidutiniškai 50 proc. daugiau vandens negu žmonėms reikia, – pareiškė jis. – Europos Sąjungoje yra maždaug 144 mln. virdulių. Poveikis aplinkai yra milžiniškas, tačiau yra reali galimybė jį sumažinti.“
Be to, dauguma žmonių mikrobangų krosneles įjungtas laiko ilgiau negu reikia maistui pašildyti ar paruošti, pridūrė jis.
Pasak mokslininko, vartotojai taip pat turėtų atsispirti pagundai turimas krosneles, kurių kainos vis mažėja, iškeisti į modelius, kuriuose įdiegta daugiau funkcijų arba kurie dera su naujosios virtuvės spalvų gama.
Jo teigimu, kiti mokslininkai viename atliekų perdirbimo centre Didžiojoje Britanijoje patikrino 100 išmestų mikrobangų krosnelių ir nustatė, kad pusė jų tebeveikė, o daugumą likusiųjų buvo galima lengvai sutaisyti.
2005 metais vien Europos Sąjungoje 184 tūkst. tonų atliekų susidarė dėl išmestų mikrobangų krosnelių.
Priekaištų galima pažerti ir gamintojams. Vidutinis mikrobangų krosnelės eksploatavimo terminas dabar yra septyneriais metais trumpesnis negu prieš 20 metų.
Tam tikrą vaidmenį atlieka ir taisyklės. Pavyzdžiui, ES neseniai buvo nustatyta, kad naujų bloke parduodamų dulkių siurblių variklių galia neturi viršytų 900 vatų.
Tokiu būdu siekiama mažinti energijos naudojimą, tačiau kai kurie nepatenkinti vartotojai suskubo įsigyti galingus dulkių siurblius, kol šie dar nedingo iš parduotuvių lentynų.
Anglies dioksido taršą skrudintuvai, mikrobangų krosnelės ir džiovintuvai sukelia ne tik tada, kai įjungiami, pažymima tyrimo ataskaitoje.
Pažvelgus į visą nedidelių buitinių prietaisų gyvavimo ciklą, elektros energijos naudojimui tenka tik 67 proc. išmetamo anglies dioksido kiekio.
Dar ketvirtadalis šio kiekio siejama su gamyba, 6 proc. – su gamyboje naudojamomis medžiagomis, o 1 proc. – su antriniu perdirbimu.
„Gamyba, vežimas, atliekų tvarkymas pasibaigus eksploatavimo terminui – visose šiose srityse galime pasiekti geresnių rezultatų“, – pažymėjo A. Gallego-Schmidas.
