Po keletą mėnesių trukusių bandymų, nuvažiavus tūkstančius kilometrų, suvartojus nežmonišką kiekį kofeino, žurnalo redakcijos nariams karštų diskusijų metu apsikeitus ne viena riebia fraze ir kelioms draugystėms pakibus ant plauko, „TopGear“ Apdovanojimų 2018“ maratonas galiausiai baigėsi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš viso konkurse dalyvavo 35 iš anksto atrinkti pretendentai, ir nors tik vienas iš jų nuo šiol galės vadintis „TopGear“ Metų automobiliu“, kartu skelbiame dar 12 skirtingų nominacijų nugalėtojus.

„Metų miesto automobiliu“ tapo „Volkswagen Polo“. Šeštosios kartos modelis įrodė, jog mažas metropolio gyventojas neprivalo būti kukliai įrengtas, turėti paliegusius motorus, nesuteikti jokio vairavimo malonumo ar netgi būti... mažas. „Polo“ visomis kryptimis ūgtelėjo tiek, kad net vyresnysis brolis „Golf“ ėmė nejaukiai muistytis. Tiesą sakant, dabar „Polo“ dydžiu gali lygiuotis net į ketvirtosios kartos golfą.

Netgi vieno litro tricilindris agregatas yra žvalus ir gyvybingas, o tie, kam to pasirodys per maža, galės užsisakyti 1,5 litro 150 AG arba netgi 2 litrų 200 AG motorą GTI versijoje. Bene pirmą sykį „Polo“ modelyje siūlomos net kelios spalvingos interjero apdailos variacijos, o ilgesnis už tinklinės picerijos meniu papildomos išmaniosios ir komforto įrangos sąrašas gali priversti pasitikrinti, ar per klaidą į rankas nepaėmėte „Passat“ brošiūros.

„Metų verslo automobilio“ titulas skirtas „Kia Rio“. Naujasis mažylis iš Pietų Korėjos puikiai išsprendžia nedidelių eksploatacinių išlaidų, patogaus važiavimo ir gausios komforto bei išmaniosios įrangos lygtį.

Nors jo dizaino pokyčius labiau tiktų vadinti evoliuciniais, „Rio“ iš bedvasio, nuobodoko ratuočio virto technologiškai pažangiu, komfortiškai riedančiu, erdviu darbiniu arkliuku, kuris vos už 16 tūkst. eurų gali pasiūlyti dinamišką ir taupų 1 litro turbininį motorą, dirbtinės odos šildomas sėdynes ir vairaratį, klimato kontrolės sistemą, 7 colių multimedijos ir navigacijos sistemą su išmaniųjų telefonų jungiamumu, o prie viso to dar prisideda analogų rinkoje neturinti 7 metų garantija, taip pat į viršūnes šovę naujų „Kios“ modelių patikimumo reitingai.

„Metų vadovo automobilio“ vardo nusipelnė 5 serijos BMW. Piktesni liežuviai šį sedaną galėtų pavadinti pernelyg nuspėjamu, banaliu ar net nuvalkiotu pasirinkimu prie įmonės vairo stovinčiam asmeniui, tačiau neblėstančiam jo populiarumui tarp užimančių vadovaujančius postus yra ne viena už marmuro uolą tvirtesnė priežastis.

BMW vidutinio dydžio prabangaus sedano šabloną iki deimantinio spindesio gludino daugiau nei keturiasdešimt metų, ir nors šioje naujausioje G30 kartoje beveik viskas nauja, ko iš šio modelio gali tikėtis, tiksliai žinai dar nė nesėdęs prie vairo: tai bus smagiai vairuojamas, tvirtai surinktas, rafinuotas ir prabangus automobilis, kurio standartinės bei papildomos įrangos sąrašas ilgesnis už kai kuriuos meilės romanus. 5 serijos BMW yra tikras visų galų meistras, kaip ir jo vairuotojas.

„Metų SUV“ nominacijoje geriausiu išrinktas „Range Rover Velar“. Nors SUV pavadinimas turėtų reikšti „Sportišką praktišką transporto priemonę“, tokių ratuočių esmė pamažu kinta. Šiais laikais SUV gerumo skalėje gebėjimas azartiškai sudoroti vieną posūkį po kito, įveikti metro gylio brastą ar į bagažinę telpančių labradorų skaičius pasitraukia į antrąjį planą ir užleidžia vietą svarbiausiam vertinimo kriterijui – trokštamumo indeksui.

Patrauklumas ir kuriamas įvaizdis čia groja pirmuoju smuiku, o „Velar“ šiuos kriterijus atitinka su kaupu. Jis važiuoja imperatoriškai, tolygus, minimalistinis ir santūrus stilius ima viršų prieš absoliutų praktiškumą bei primityvų tvirtumą. Kėbulo linijos tyros it ką tik užšalęs ledas, o aliumininė oda standžiai aptraukia raumeningą kūną. Šio SUV galimybės bekelėje, nors lenkia daugumą varžovų, ne itin reikšmingos, nes absoliuti dauguma savininkų niekuomet nesiryš net išpurvinti jo ratlankių. Tačiau „Velar“ pajėgus murkdytis ne tik aukštuomenės intrigose, bet ir tikroje klampynėje.

„Metų krosoveriu“ paskelbtas „Škoda Karoq“. Krosoveriai dabar nenumaldomai skverbiasi į teritorijas, kuriose anksčiau karaliavo hečbekai ir nedideli universalai. Tokie aukštakulnius batelius dėvintys modeliai, kuriems dažnai nė nebūtina visų ratų pavara, patogiai įsitaisė naujų automobilių pirkėjų pageidavimų sąrašo viršūnėje.

Į šiuos ratuočius meiliai žvelgiantys potencialūs savininkai prioritetą teikia aukštesnei sėdėjimo pozicijai, dailiai, bet tuo pat metu tvirtai išvaizdai, degalų kibirais nesiurbiančioms jėgainėms ir rūpinasi, kad gale liktų vietos atžaloms, o bagažinėje – jų mantai. „Karoq“ šiemet sėkmingiausiai įsispraudė į tokių reikalavimų rėmus.

Nors interjero dizaino net kankinamas nepavadintum žaismingu, panaudotų medžiagų kokybė ir standartinės bei papildomos įrangos gausa gali sukelti pavydo kibirkštėlių net kai kurių VW savininkams. o jėgainių gamoje rasite pasiūlymų kiekvieno skoniui – nuo 1 litro tricilindrio benzininio motoro iki visais ratais varomo 2 litrų 190 AG dyzelio su 7 pavarų DSG „automatu“. Prie to pridėjus nepralenkiamą „Škodos“ praktiškumą, gaunamas kokteilis, kuriam sunku atsispirti.

„Metų šeimos automobilio“ karūną matuojasi „Nissan X-Trail“. „Nissan“ išlaikė visas gerąsias šio dičkio ypatybes, – aukštą sėdėseną, patogią pakabą, galimybę užsisakyti septynias sėdimas vietas ir visų varančiųjų ratų pavarą, kuri yra gerokai pajėgesnė, negu reikia daiktui, nuo asfalto nuriedėsiančiam rečiau, nei pasitaiko keliamieji metai, – ir visa tai pagardino išraiškingesnio kėbulo, prabangesnio interjero, aštresnės išvaizdos, išmanesnių pagalbinių važiavimo ir parkavimo sistemų bei didesnės galios mišiniu.

Naujas 2 litrų 177 AG dyzelinis motoras „X-Trail“ leidžia jaustis kur kas guvesniam kelyje, nuo šių metų siūloma pusiau savavaldžio važiavimo sistema „Pro-Pilot“ sutrumpins kilometrus magistralėse, o dygsniuotos odos apmušalai, stilingas vairaratis ir minkštesnės apdailos medžiagos leis tėvams ir vaikams jaustis, lyg keliautų klase prabangesniu ratuočiu. „Nissan“ sugebėjo mus įtikinti, kad praktiškumas neprivalo būti nuobodus.

„Metų hibridu“ įvardintas „Kia Optima Plug-In“. Korėjiečiai sukūrė automobilį tiems, ką žavi elektromobilių siūloma tyla ir gebėjimas suteikti nepriklausomybę nuo degalinių, bet baiminasi, kad vien baterijų energija varomi modeliai nesugebės patenkinti visų transportavimo poreikių.

„Optima“ žavi tuo, kad apie hibridinę savo prigimtį nešaukia aštriomis dizaino linijomis ir kosminiu interjeru, taip pat išsaugo visus geruosius įprastos „Optimos“ bruožus: unikaliai gausią komforto įrangą, pagirtiną erdvę keleiviams bei kroviniams ir akį traukiančią išvaizdą. Pasirinkus universalo kėbulą, vien elektra galima įveikti iki 62 kilometrų, o panorus važiuoti dinamiškai, „Kia“ geba pasiūlyti net 205 AG ir 375 Nm sukimo momentą.

„Metų elektromobiliu“ išrinktas „Hyundai Ioniq EV“, kuris, lyginant su kai kuriais konkurentais, negali pasigirti didžiausios talpos baterija, didesniu (bent teoriškai) viena įkrova nuvažiuojamu atstumu ar bent jau mažesne kaina, ant stalo meta efektyvumo kozirį, dėl kurio net atšiauriomis sąlygomis pasiekia mažiausias energijos sąnaudas, kokias tik esame matę elektromobilyje, o tai leidžia realiai įveikti bene didžiausią atstumą iš visų konkurentų – iki 170 km žiemą ir daugiau nei 200 km vasarą.

Unikalus taupumas jam padėjo tapti ir pernykščių elektromobilių lenktynių iš Vilniaus į Palangą nugalėtoju, o dabar, kai magistralėje A1 jau veikia įkrovimo stotelių tinklas, dėl didžiausios įkrovimo galios „Ioniq EV“ pajūrį iš sostinės leis pasiekti vos porą sykių trumpam stabtelėjus pakelėje.

„Sportiškiausiu metų automobiliu“, labiausiai kaitinančiu visų benzingalvių kraują, tapo „Hyundai i30N“. „TopGear“ redakcijos nariai, išgirdę, jog „Hyundai“ nusprendė pirmajam šios kategorijos blynui – karštajam hečbekui „i30N“ – suteikti vos 275 AG, ne juokais susirūpinome. Svarstėme, ar perpildytoje rinkoje jam gali nusišypsoti sėkmė, kai bemaž visi pagrindiniai konkurentai jau seniai perlipę 300 AG kartelę, bet, laimei, mūsų baimės buvo nepagrįstos.

Kalbant apie šį automobilį, sausi skaičiai atskleidžia tik dalelę viso paveikslo. 2 litrų keturcilindris turbininis variklis yra būtent toks, kokio reikia jo važiuoklei, o ši – tokia, apie kokią svajoja kiekvienas karštųjų hečbekų entuziastas. Kitų mechaninių komponentų rikiuotė taip pat verčia varvinti seilę: mechaninė 6 pavarų transmisija su tiksliai ir maloniai judančia svirtimi, mechaninis rankinis stabdys, patikimas riboto slydimo diferencialas, kankinimo krėslų neprimenančios, bet vis vien tvirtai pečius ir liemenį apkabinančios sėdynės, taip pat tikras, natūralus, azartiškas išmetimo sistemos burzgimas, papildomas žvaliais pokštelėjimais aktyvinus agresyvesnius važiavimo režimus.

Kelyje „i30N“ verčia vairuotoją dirbti kartu, suima už pakarpos ir įtraukia į valdymo procesą. Ant nelygaus asfalto „Hyundai“ vairas trūkčioja ir vinguriuoja, mėgindamas išsprūsti iš rankų, o nosis lyg medžioklinis skalikas išuostinėja kiekvieną įdubą ir lyžteli net menkiausią kalnelį.

„Metų staigmena“, t. y. labiausiai maloniai nustebinusiu automobiliu, vertusiu aukščiausiai kilstelti antakį, paskelbtas „Kia Stinger“. Šis penkerių durų liftbekas sukurtas, kad „Kios“ ženklelį pabarstytų prestižo dulkėmis ir markę leistų identifikuoti ne tik kaip paprastų hečbekų bei krosoverių gamintoją. Tai pirmasis „Kios“ galu varomas modelis, prie jo auksines rankas pridėjo iš „BMW M“ divizijos perviliotas greitojo metalo genijus Albertas Biermannas, o gamos viršūnėje įsitaisiusi GT S versija generuoja jokiai „Kiai“ nematytas 370 AG.

Pamačius, kad už šią „Kia“ prašoma daugiau nei 50 tūkst. eurų, ne vieną jūsų gali ištikti nerimo priepuolis, tačiau pamėginkit iki „Stinger GT“ lygio susikomplektuoti teutonišką ekvivalentą, ir pamatysit, kad jie bus bent pora dešimčių tūkstančių brangesni. Galingiausia „Stinger“ versija su 3,3 litro turbininiu V6 varikliu ir visais varančiaisiais ratais 100 km/val. ribą kerta per 4,9 sekundės.

Važiuoklė maloniai subalansuota, ir nors pakaba standi, visuomet elgiasi profesionaliai, nepurto keleivių, o kėbulas svyra kur kas mažiau, nei galėtum tikėtis iš tokio nemenko dydžio automobilio. Nors „Kia“ jau seniai įrodė gebanti gaminti kokybiškus ir išrankų europietišką skonį atitinkančius automobilius, tai pirmas modelis, kuriam nereikia galvoti jokių pateisinimų. Tai ne tik geras „Kios“ pirmasis bandymas žengti į GT segmentą; tai nuostabus automobilis, kuris gali akis į akį stoti su segmento senbuviais, o kai kuriais atžvilgiais juos net pranoksta.

„TopGear“ Metų automobilio“ titulo vertas ratuotis privalo ne tik įsiteikti racionaliam protui, bet ir kaitinti širdį, sukelti geismą, priversti dėl jo dūsauti ir aikčioti. Jį turi įsimylėti, jo trokšti, susitaikyti su jo užgaidomis ir silpnybėmis. Tokį automobilį šiemet sukūrė japonai. „Metų dizaino“, „Metų „Gran Turismo“ ir „Metų automobilio“ savininku tapo „Lexus LC500“.

LC yra didelė, greita, prašmatni kupė, sukurta net išrankiausių šios markės patronų įgeidžiams tenkinti ir kartu iššūkiui šiame rinkos segmente iki šiol be konkurencijos dominavusiems europiečiams mesti. Nors gali pasirodyti keista, bet net kainuodamas 120 tūkstančių eurų, šis automobilis siūlo geriausią segmente kainos bei vertės santykį. „Lexus LC“ nebūtinai yra greitesnis, galingesnis ar geriau valdomas nei pagrindiniai konkurentai iš Senojo žemyno, tačiau jis suteikia tai, dėl ko mylime automobilius. Jis gerai atrodo, smagiai važiuoja ir tai darydamas skleidžia teisingus garsus.

LC500 stiliaus elementų gausos galėtų pakakti net dviem automobiliams sukurti. Vien kėbulą puošia bene pusė tuzino skirtingų medžiagų ir tekstūrų, pradedant dažytu metalu ir baigiant anglies pluošto stogu, bet visos jos susilieja į darnią visumą, o 21 colio kaltiniai ratlankiai yra vieni įspūdingiausių, kada nors panaudotų serijiniame modelyje.

LC kupė kėbulo dizaineriai idealiai atliko jiems patikėtą užduotį – automobilis nepanašus į jokį kitą, atrodo unikaliai, tikslingai, ir, svarbiausia, prabangiai. Vertinant šiuolaikiniais standartais, LC500, po kurio ilgesniu nei karališka lova kapotu tūno 5 litrų 477 AG V8 variklis, nėra itin greitas ar galingas, tačiau pajėgumo trūkumą kompensuoja ugningu charakteriu.

Kol visos kitos gamintojos užsiėmusios turbinų montavimu ir darbinio tūrio mažinimu iki šešių ar keturių cilindrų, „Lexus“ vis dar suteikia galimybę pasimėgauti aistringo, laisvai kvėpuojančio ir aukštasūkio motoro teikiamais malonumais.

Ši kupė nėra sportinis modelis ir juo labiau ne superautomobilis. Ir nors jis gana greitas visose situacijose, išskyrus lenktynių trasą, „Lexus“ šiai kupė numatė kitą paskirtį. Tai vienas geriausių šiuo metu rinkoje esančių „Gran Tour“ tipo modelių, beveik prilygsta įspūdingiausiems „Aston Martin“ ar „Bentley“ gaminiams, tačiau kainuoja triskart mažiau.

„Lexus“ pavyko sukurti svaiginančiai dailų, užburiančiai važiuojantį ir vairuotoją pamaloninantį automobilį, su kuriuo nė viena kelionė nepasirodys per ilga. Bravo!

Komentarai ()