Šių dienų čipokalipsė. Kodėl Intel nepripažįsta tiesiog fatališkos klaidos, kaip ją surado elitinis Google padalinys, kas slapta dėjosi toliau, kodėl lėtėja CPU ir apie ką tyliai kalbama užkulisiuose (12)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Intel vyr. valdytojai su hipoteze, kad dėl susitelkimo į spartą kompanija pražiopsojo akivaizdžius pažeidžiamumus, nesutinka. Intel teigia, kad jau ištaisė 90% savo lustų programinės įrangos klaidas ir kad čia nėra nieko nepaprasto. „Mes nuolat geriname savo produkciją, – sako Stephenas Smithas, Intel duomenų centrų grupės generalinis vadovas. – Tiesiog dabar esame dėmesio centre“. CES Krzanichius pranešė, kad kol kas Intel nėra gavusi informacijos, kad žalingi kodai būtų naudojami naudotojų duomenų gavimui.
Skamba viltingiau, nei turėtų. Saugumo ekspertai mano, kad jeigu keturios saugumo tyrėjų grupės nepriklausomai viena nuo kitos šiuos kodus aptiko, tai reiškia, kad tobuliausius kibernetinius ginklus turinčių šalių (Kinija, Rusija) valdžia juos irgi turi. Pasak Carmichaelo iš Mandiant, savo arsenale Spectre ar Meltdown turinti žvalgybos agentūra taikysis į stambų taikinį – pavyzdžiui, JAV Gynybos ministeriją.
Eiliniam naudotojui Meltdown ir Spectre kol kas kelia menkesnę grėsmę, nei tipiškos fišingo atakos. Šie pažeidžiamumai nesukels panikos, kokia apėmė daugelį, kai pernai buvo įsilaužta į stambiausio kreditų istorijų biuro Equifax naudotojų duomenų bazę. Tačiau tai gali pasikeisti. Anksčiau netikėję, kad kompanija gali palikti neužrakintą slaptą įėjimą ir Intel „geležies“ nebandę nulaužti hakeriai dabar gali pabandyti prasmukti vidun. „Tai naujo tipo kibernetinės atakos. Tai tęsis“, – mano Jeffas Pollardas, Forrester kompanijos analitikas.
Dėl viso to Intel atsidūrė sunkioje padėtyje. Išmaniųjų telefonų rinkoje korporacija užleidžia pozicijas Samsung, Qualcomm ir ARM, o konkurentė Nvidia užėmė pirmaujančią vietą sparčiai augančioje grafinių procesorių, skirtų dirbtino intelekto naudojimui, rinkoje. Dabar gi Meltdown ir Spectre grasina pagrindiniam Intel verslui. Korporacija kol kas neturi konkurentų serveriams skirtų lustų gamybos sferoje, tačiau situacija gali pasikeisti. Microsoft ir Google neseniai teigiamai atsiliepė apie pirmąjį Qualcomm sukurtą lustą, kuriuo prekiauti pradėta lapkritį, o Apple, Google, Microsoft, Amazon ir Facebook turi nuosavus mikroprocesorių kūrimo padalinius.
Realesnė Intel kylanti grėsmė – politinė. Korporacijai neabejotinai teks atlaikyti įstatymdavių kritikos bangą, juk visų šalių vyriausybės vis skeptiškiau vertina technologijų sferos kompanijas monopolistes. „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno gamintojo, nuo vienos technologijos buvo paskelbta kaip būdas sumažinti kainas. Tačiau taip visuomenė darosi labiau pažeidžiama ne tik hakerių, bet ir „šokinių įvykių“, sutrikdančių visų sistemų darbą“, – sausio 11 savaitiniame pranešime rašė Vašingtono analitinis centras Open Markets Institute. Kol kas didžiausia Intel problema lieka Krzanichiaus atliktas kompanijos akcijų pardavimas, tačiau jeigu paaiškės, kad buvo padaryta žala vartotojams (dėl išaugusių kainų ar hakerių atakų), gali būti, kad kontroliuojantys organai reikalaus apginti vartotojus ieškiniais ir antimonopoliniais tyrimais.
Ir šias Intel produkcijos spragas ištaisyti bus nelengva. Mikroprocesorių ir serverių lustų kūrimas, testavimas ir gamyba truko ne vienus metus ir atsiėjo dešimtis milijonų dolerių. Dabar kompiuterių savininkams ir duomenų centrų valdytojams teks atlikti nemalonų pasirinkimą: panaudoti darbo našumą sumažinančius Intel programinės įrangos pataisymus, arba jų atsisakyti ir rizikuoti. (Intel jau pranešė, kad dėl pataisymų kai kurios mašinos dažniau persikrauna.) Ateityje mikroprocesorių ir lustų spartos nesumažinantys pataisymai bus įgyvendinti aparatiniame lygmenyje, tačiau kompanijos teigimu, pirmosios versijos pasirodys tik po kelių mėnesių.
Su panašiu visuomenės spaudimu Intel jau teko susidurti. 1994 metais kompanija griežtai kritikuota dėl to, kad jos Pentium procesoriai klaidingai atlikdavo kai kuriuos skaičiavimus, o pati kompanija ignoravo to įrodymus. Dėl šios krizės IBM atsisakė tiekti kompiuterius su defektuotais procesoriais. Kruopščiai sukurtas Intel prekinis ženklas – Intel Inside, – anksčiau buvęs savotišku kokybės ženklu, ėmė kelti abejones. Tuometinis korporacijos vadovas Andy Grove, pripažinęs klaidą, pasiūlė pakeisti visus probleminius procesorius, kas Intel kainavo $475 mln – tais laikais tai atitiko maždaug pusę tyrimams ir kūrimui kompanijos skirto biudžeto.
Grove'o pamoka, kaip jis pats parašė savo knygoje „Išgyvena tik paranojikai. Kaip išnaudoti krizes, ištinkančias bet kurią kompaniją“, ta, kad Intel buvo užklupta netikėtai. Ilgiau nei ketvirtį amžiaus veikusi kompanija vis dar manė esanti aikštinga startuolė. Tačiau drauge su dydžiu ir įtaka atėjo ir atsakomybė, pripažįsta jis. „Problema buvo ne tik tai, kad nesupratome, jog taisyklės pasikeitė. Blogiau – nežinojome, kokių taisyklių dabar reikia laikytis“, – rašo Grove'as.
Pastaruosius 25 metus Intel buvo stambiausiu lustų gamintoju, tačiau Meltdown ir Spectre gali sukelti liūdnesnes pasekmes, nei Pentium problemos. Jeigu kompanija nori išsaugoti savo pozicijas, ji privalo parodyti nuolankumą, o ne pigius teatrališkus efektus.
D. Šliancev
Republic
republic.ru