Šį mėnesį SSAB plieno gamyklos atstovai, vienos iš pirmaujančių Švedijos plieno gamintojų, pranešė, kad ruošiasi kardinaliems gamyklos pokyčiams. Bus pertvarkyta SSAB bendrovės veikla ir technologijos.

SSAB plieno gamykla siekia tapti pirmąja pasaulyje plieno gamykla, kuri būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro ir visą reikalingą energiją gautų naudodama vandenilį.

Gamyklos pertvarkymo projektas pavadintas HYBRIT, kuriuo siekiama visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir taip sumažinti anglies dioksido emisijas.

Pasak Reuters, praėjusiais metais SSAB bendrovės bendras metinis anglies dioksido emisijų kiekis siekė 8,8 mln. tonų. SSAB bendrovės teigimu įgyvendinus HYBRIT projektą, naujoji sistema galėtų stipriai sumažinti anglies dioksido emisijų kiekius. „Net 10 % sumažėtų visos Švedijos išmetamų CO₂ dujų kiekis bei 7 % Suomijos CO₂ kiekis“, - teigė SSAB atstovė Viktoria Karsberg.

„Sukūrę bandomąją gamyklą, mes atliksime jos testus. Jie turėtų trukti nuo 2020 m. iki 2024 m. O vėliau galėsime pereiti ir prie demonstracinės jėgainės, kuri iki 2035 metų turėtų būti maksimaliai paruošta komercinei veiklai“, - sakė V. Karsberg.

Tikimasi, kad visi gamyklos planai, dokumentų tvarkymas ir panašūs darbai bus baigti jau šiais metais. Skaičiuojama, kad HYBRIT projekto išlaidos sieks nuo 127 iki 254 mln. dolerių. SSAB skaičiavimais plieno gamyba sieks nuo 1 iki 2 tonų plieno per valandą. Tad ši „demo“ gamykla pagamins 500 000 tonų plieno per metus. Įvertinant, jog tai unikalus projektas, tokie rezultatai daugiau nei puikūs.

Erik‘as Brandsma, Švedijos energetikos agentūros generalinis direktorius, sakė: „Prisidedame prie HYBRIT iniciatyvos ir siekiame ilgalaikio Švedijos plieno pramonės konkurencingumo. Taip pat norime sukurti unikalią žaliąją energijos sistemą.“

HYBRIT projektas nėra vien tik SSAB užgaida. Prie šio projekto prisideda ir didžiausias Europos geležies rūdos gamintojas LKAB bei didžiulis elektros gamintojas Vattenfall. Jie drauge siekia HYBRIT paversti realybe.

Magnus‘as Hall‘as, Vatenfall prezidentas ir generalinis direktorius, sako: „Yra labai džiugu, kad įgyvendindami šį unikalų projektą, mes galime žengti rimtą žingsnį į priekį. Ne vien tik dėl efektyvesnės plieno pramonės, bet ir sprendžiant klimato kaitos klausimus. Pramonės elektrifikavimas ir klimato kaitos požiūriu draugiško vandenilio panaudojimas yra lemiami veiksniai vedantys prie mažesnio CO₂ teršalų išmetimo ir visuomenės be iškastinio kuro.“

Remiantis SSAB informacija, šio projekto finansavimas bus gana didelis iššūkis. „Norint įgyvendinti šį projektą, tiek suinteresuotos šalys, tiek mokslinių tyrimų institutai ir universitetai turi svariai prisidėti prie šio projekto“, - teigiama projekto pristatymo pranešime. „Turi būti geros galimybės naudotis elektros energija pagaminta iš neiškastinio kuro, geresnė infrastruktūra ir sparti aukštos įtampos tinklų plėtra, mokslinių tyrimų iniciatyvos, greitesni leidimų išdavimo procesai ir vyriausybės aktyvi parama bandomiesiems ir demonstraciniams įrenginiams bei ilgalaikė parama Europos Sąjungos lygiu.“

Tarptautiniu mastu plieno gamyklos išlieka vienos didžiausių aplinkos teršėjų. Įvairios šalys ėmėsi gana drastiškų priemonių, siekdamos sumažinti bendrą CO₂ kiekį. 2017 m. spalio mėn. Kinijos šiaurinėje dalyje staiga sustojo dešimtys masyvių plieno gamyklų. Tikėtina, kad toks Kinijos poelgis per šiuos penkis mėnesius bendrą šalies plieno produkcijos kiekį sumažins 10 %, o CO₂ kiekis sumažės tokiu lygiu, kiek jo pagamina Danija ir Suomija per visus metus.

Komentarai (2)