„Ryzen R7 1700“ ir „Asus ROG STRIX X370-I Gaming“ motininės plokštės tandemas parodė labai įdomią ir netikėtą reakciją pakeitus operatyvios atminties režimą iš dual channel į single channel. Žaidžiant GTA V, „Mafia III“ ir „Total War: Warhammer“ atrodė, kad naudojame visai kitą sistemą arba dabartinei mažų mažiausiai kažkas atsitiko.

Apie jau rašėme apžvalgoje Tikros retenybės - „Asus ROG STRIX X370-I Gaming“ bandymai ir akivaizdi išvada: jei norite maksimumo, „Ryzen“ sistemoje operatyvioji atmintis privalo veikti dual channel režimu (Apžvalga)

Būtent tai mus paskatino paieškoti panašių atradimų naudojant „Coffee Lake“ platformą, nors istoriškai „Intel“ procesoriai niekad nebuvo itin jautrūs (ar bent jau jautresni už AMD procesorius) skirtingoms operatyvios atminties konfigūracijoms. Kartu su šia apžvalga bandysime nušauti iškart du zuikius. Pirma, patikrinsime, kaip į operatyvios atminties pralaidumą reaguoja šešių branduolių „Core i5-8400“.

Antra, palyginsime gaming spartą 1440p raiškoje tarp 300 eurų kainuojančio R7 1700 ir jau minėto i5-8400, kurio kaina yra geru trečdaliu mažesnė. Ar gali būti, kad turbūt geriausią bendrą spartos/kainos santykį turintis „Coffee Lake“ procesorius į operatyvios atminties režimų pasikeitimą net nesureaguos, o prie piniginio pranašumo prisidėjęs didesnis taktinis dažnis leis galutinai primušti konkurentą ir patvirtins „Intel“ procesorių kaip geresnį pasirinkimą žaidėjui. Jeigu praėjusį kartą turėjome puikią pažintį su mITX formato AM4 pagrindine plokšte, tai šįkart testavimui pasitarnaus tokia pati maža ROG STRIX X370-I Gaming sesutė. Gal „Asus“ į ekvivalentišką, tik jau LGA 1151 lizdą turinčią, mažylę sugebėjo sumontuoti kažką daugiau? O gal tai tik klonas, kurio visa esmė montažinės plokštės centre besiskiriantis CPU lizdas?

Pakuotė ir komplektacija

Itin kompaktiškos dėžutės mažai kuo skiriasi nuo tos dėžutės, kurioje buvo X370-I Gaming. Esminiai pasikeitę dalykai tai „Intel“ firminiai logotipai vietoje AMD. Išskirtinėmis savybėmis kitoje pusėje „Asus“ pažymi AURA Sync RGB pašvietimą, Double-Decker radiatorių, vidinę USB 3.1 Gen 2 jungtį ir SupremeFX kodeką.

Z370 varianto komplektacija beveik identiška, papildomai pridedamas CPU diegimo mechaninis gidas ir antras M.2 tvirtinimo kronšteinas. Pilna komplektacija atrodo taip:

• Keturi SATA kabeliai,
• I/O skydelis,
• Vartotojo gidas,
• Tvarkyklių DVD,
• Du komplektai M.2 tvirtinimo varžtelių,
• Pora M.2 tvirtinimo kronšteinų,
• CPU diegimo mechaninis gidas,
• Adresatinei LED juostelei skirtas prailginimo kabelis,
• Mobili WiFi antena,
• Priekinės panelės kabelis,
• Zip-ties surišėjai,
• Firminiai ROG lipdukai,
• Nulaidos kuponas į rankoves įvilktiems PSU kabeliams

Specifikacijos

Ką siūlo šiuolaikinė Z370 mITX pagrindinė plokštė?

Pirmoji akistata, kuri greitai parodo, kad „Asus“ neklonavo Z370-I Gaming pagal X370-I Gaming. Be kitaip atrodančio CPU lizdo pagrindinis skiriamasis bruožas – šviesesnės spalvos radiatoriai. Be kita ko, Z370-I Gaming VRM grandinė perskirta į dvi dalis, todėl čia ne vienas radiatorius, o du. Bendras išdėstymas labai panašus, tačiau viską patikrinsime žingnis po žingsnio. Tiesa, pro akis nepraslysta kitokių formų M.2 SSD radiatorius, kurio veikimo metodika šioje plokštėje kiek kitokia. Jis aušina ne vien SSD, bet ir Z370 mikroschemų rinkinį. Ar šiam radiatoriui dviguba apkrova nėra per didelė parodys mūsų atliktas temperatūrų matavimas.

Viršutiniame kampe buvusį 8-pin EPS12V lizdą pakeitė vidinė USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) galvutė. „Ryzen“ procesoriams skirtas modelis šio priedo neturėjo. Savaime suprantama, kad maitinimo lizdas nuo PCB niekur nedingo. Z370-I Gaming tebeturi tą patį 8-pin lizdą, šalia kurio pastatytas 4-pin CPU_FAN lizdas. AIO_PUMP lizdas įspraustas tarp WiFi modulio ir VRM radiatoriaus. Dešiniajame kampe integruota vienintelė pagalba, t.y. diagnostiniai LED, bandant preliminariai nustatyti problemą post fazėje.

Leidžiantis žemyn randame ATX24V lizdą, adresatinę 4-1-pin 5V galvutę, kuri palaiko juosteles su maks. 60 diodų, taip pat system panel jungtį, USB 3.0 lizdus bei porą SATA III 6 Gb/s, kurie susieti su Z370 mikroschemų rinkiniu, todėl palaiko RAID 0/1/5/10 masyvus. Kaip ir visos mITX mažylės, taip ir ROG STRIX Z370-I Gaming turi du DIMM lizdus su vienpusiais Q-DIMM užraktais. Pagrindinė plokštė oficialiai palaiko iki 32 GB Non-ECC DDR4 atminties, kuri gali veikti 4333 (O.C.) dažniu. Mes neketiname prievartauti Z370-I Gaming ir jai pasiūlysime pasidarbuoti tik su 2800 MHz moduliais.

Procesoriui tenkančių VRM fazių skaičius (6) identiškas X370-I Gaming atvejui. Kadangi „Coffee Lake“ procesoriai, skirtingai nei „Ryzen“, turi integruotą grafiką jai priskiriamos dvi papildomos fazės. Digi+ PWM valdiklis užmaskuotas po ASP1400 pavadinimu. Tiek VCore, tiek iGPU mazgams panaudoti „On Semiconductor“ Dual-N Channel 4C86N galios blokai, kurie apjungia abiejų pusių MOSFET tranzistorius į vieną paketą. CPU fazėms papildomai priskirti šeši „Richtek“ draiveriai, kurie patalpinti ant kitos PCB pusės. Kiekvieno bloko stipris siekia 20 A, taigi bendra suma 120 A (6x 20 A). Palyginimui, X370-I Gaming turėjo šešis blokus po 50 A. Z370-I Gaming VRM grandinės pajėgumas daugiau nei dvigubai mažesnis, be to, blokai mažesnio efektyvumo. Filtruojantys kondenstoriai - japoniški 5K reitingo.

Likę du iš keturių SATA lizdų ir CLR CMOS trumpiklis užima poziciją tarp DIMM lizdų ir Double-Decker radiatoriaus. Būtent taip jį vadina „Asus“. Nedidelių matmenų radiatorius aušina ne tik Z370 mikroschemų rinkinį, bet ir į M.2 lizdą tvirtinamą SSD. Pats radiatorius sudarytas iš dviejų dalių: apatinės ir viršutinės. Apatinė dalyje palikta ložė, į kurią guldomas 2260 arba 2280 tipo M.2 formato SSD. Ant jo tada tvirtinama viršutinė dalis, t.y. plokštelė. X370-I Gaming atveju matėme kitokį sprendimą. X370 mikroschemų rinkinys turėjo savo radiatorių, virš kurio gulėjo pridėtinė PCB su vien SSD kaupikliui dedikuotu radiatoriumi. Toks įspūdis, kad „Asus“ pabijojo X370 generuojamos šilumos ir sumuštinio tipo dizainą buvo galima pritaikyti tik Z370-I Gaming pagrindinei plokštei. Natūralu, kad vaizdo plokštei skirtas tik vienas metalu sustiprintas SafeSlot PCIe 3.0 x16 lizdas.

Skirtingai nei viršutinis M.2 lizdas, antrasis, esantis ant priešingos PCB pusės, nepalaiko SATA interfeiso, nors jo pralaidumas siekia tuos pačius 32 Gb/s. Lizdas priima 2260 ir 2280 tipo M.2 SSD, o norintiems įstatyti mažiausią 42 mm kaupiklį teks pasinaudonti komplektacijoje esančiu specialiu kronšteinu. Jį galima taikyti ir viršutiniam M.2 lizdui. Pora 32 Gb/s M.2 lizdų (X370-I Gaming turėjo 32 Gb/s + 20 Gb/s kombinaciją) suteikia galimybę be jokių apribojimų naudotis dviem high end NVMe SSD, juos jungti į RAID 0/1 masyvą arba vieną lizdą paskirti „Intel Optane“ technologiją palaikančiam moduliui, o antrą PCIe magistralės SSD kaupikliui.

SupremeFX garsas, paremtas „Realtek ALC1220A“ garso kodeku, išdėstytas ant pagrindinės montažinės plokštės. Kaip ir AMD platformai skirta mažylė, taip ir ši, turi du ausinių stiprintuvus. „Texas Instruments R4580I“ susietas su korpuso priekinės panelės lizdu, o „Texas Instruments OPA1688“ su motininės plokštės I/O panelės lizdu. Šįkart drąsiai nesuklysdami galime konstatuoti, kad garso sekcija izoliuota nuo bendro PCB, o kodekas apsaugotas nuo EMI triukšmų. Standartinis palydovas – aukščiausios klasės „Nichicon“ elektrolitiniai kondensatoriai bei Sonic Radar/Studio III programiniai paketai. Greta dangteliu užmaskuoto kodeko randame USB 2.0 galvutę bei pirmą ir paskutinį 4-pin SYS_FAN lizdą, kuris skirtas sisteminių ventiliatorių prijungimui. Visi trys lizdai (CPU_FAN, AIO_PUMP ir SYS_FAN) pasižymi 1 A/12 W stipriu. Ant PCB aptikome ir T-Sensor, prie kurio gali būti prijungtas termistorius, pernešantis termo informaciją iš pasirinkto taško.

I/O panelė gerokai pilnesnė už X370-I Gaming, tačiau pagalbinių mygtukų, pavyzdžiui BIOS nustatymus anuliuojančio CLR_CMOS, čia visvien nėra. Užtad mes gauname ne tik Type-A, bet Type-C USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) lizdą, keturis USB 2.0 ir porą USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s) portus. Tiesa, AMD motininė plokštė turėjo dvigubai didesnį skaičių šių portų. Vaizdui išvedimui galima naudoti arba HDMI (4096 x 2160@24 Hz), arba DisplayPort (4096 x 2304@60 Hz). Gigabitinis tinklas susietas su „Intel I219V“ lustu, kuris turi LAN Guard apsaugą. Nuo iškrovos apsaugoti ir USB lizdai bei audio išėjimai. Šįkart jungiant 7.1 garsą nereikia naudotis korpuse esančia audio jungtimi, be to, gauname ir S/PDIF. Dvijuostis (2,4/5 GHz) WiFi 802.11 a/b/g/n/ac 2×2 modulis palaiko MU-MIMO ir BT v4.2. Greičiausiai tai vėl sprendimas, atėjęs iš „Realtek“.

Gal jau turime i5-8400, dirbantį 4,0 GHz dažniu?

Atsakymas - ne. Kaip ir ROG Maximus X Hero, ROG STRIX Z370-I Gaming BIOS'e gamykliškai turi įjungtą MCE (MultiCore Enhancement) funkcija. Dabar galime drąsiai teigti, kad jos paskirtis yra 65 W siekiančio i5-8400 TDP limito panaikinimas, taip leidžiant išlaikyti maksimalų taktinį dažnį taikant intensyviausią apkrovą, pavyzdžiui, naudojant AVX instrukcijas. Tampa visiškai aišku, kad MCE nepriverčia non-K „Coffee Lake“ procesoriaus branduolius veikti maksimaliu Turbo 2.0 dažniu. ROG STRIX Z370-I Gaming su i5-8400 elgiasi identiškai kaip ROG Maximus X Hero. „Hyper Pi“ teste apkraunant 1-3 gijas procesorius pasiekia 3,9 GHz dažnį, toliau didinant išnaudojamų gijų skaičių maksimalus dažnis nebeperlipa 3800 MHz.

MCE vartotojui nieko nekainuoja. Galvoje turime darbines įtampas. Tiek su įjungtu, tiek su išjungtu MCE reali i5-8400 darbinė įtampa „Cinebench“ teste siekė ~1,155 V, x264 FHD retkarčiais kilo iki ~1,2 V. Tai labai sveikos įtampos, be reikalo neverčiant CPU generuoti papildomo karščio ir švaistyti elektros energijos. Pagrindinė plokštė leidžia CPU įtampą keisti 0,005 V žingsneliais, siūlydama 7 lygių LLC (Load Line Calibration). Norėdami gauti realią rankiniu būdų BIOS'e nustatytą 1,15 V įtampą turėjome naudoti 2-ą LLC lygį. Jis garantavo labai artimą įtampą siekiamybei. Įtampa į didesnę pusę buvo viršyta ~0,005 V (1,155 V), tačiau niekad nepastebėjome kritimo žemiau 1,15 V. Kuo didesnis LLC lygis - tuo reali CPU įtampa mažesnė. Su 3-iu LLC lygiu pastovi įtampa jau nebesiekė 1,15 V.

Garso posistemės testavimas

„Asus“ šįkart duoda „Windows 7“ tinkančias tvarkykles. Priminsime, kad šioje „Windows“ aplinkoje RMAA rezultatai yra mažiau iškraipomi. Z370-I Gaming fiksuoja 112 dBA siekiančią dinaminio diapazono vertę ir atima titulą iš ROG Maximus X Hero. Triukšmo lygis taip pat itin žemas (-107,7 dBA), nežymiai nusileidžiant tai pačiai „Hero“ (-108,8 dBA). Kaip ir daugelis kitų „Asus“ modelių, THD + Noise gauna įvertinimą tik good, tačiau minėti kriterijai, plius dažnių juosta ir dinaminis iškraipymas (THD) yra svarbiausi iš visų matuojamų.

M.2 SSD aušinimas

RD400 jaučia po juo esančio Z370 mikroshemų rinkinio išskiriamą šilumą. Lyginant su X370-I Gaming, kurioje M.2 aušinimas iškeltas ant atskiros PCB, be radiatoriaus užfiksavome 6 ir 7 °C didesnes temperatūras NVMe kaupikliui atitinkamai ilsintis ir intensyviai dirbant. Uždėtas radiatorius leidžia sumažinti idle temperatūrą devyniais laipsniais pagal Celsijų, o load net visais 17 °C (80 °C --> 63 °C). Deja, to nepakako, kad RD400 nepradėtų mažinti savo greičio, ko buvo išvengta testuojant X370-I Gaming. Po SSD esantis mikroschemų rinkinys ir sąlyginai nedidelis (lyginant su X370-I Gaming) radiatorius intensyvios apkrovos metu neleido išlaikyti RD400 temperatūros žemiau 55 °C ribos.

<- w/o M.2 Heatsink (IDLE) w M.2 Heatsink ->

<- w/o M.2 Heatsink (LOAD) w M.2 Heatsink ->

Testavimas

ROG STRIX Z370-I Gaming gauna tą pačią operatyviają atmintį: dvikanaliu režimu dirbs pora 4 GB talpos A-DATA XPG Z1 modulių, o vienkanaliu vienas 8 GB talpos G.SKILL „TridentZ“ modulis. Tai SS (angl. single sided) tipo moduliai. Kadangi „Intel“ motininė plokštė visiškai tiksliai parinko XMP nustatymus, kurie buvo lygūs CL17-17-17-36, mums rankiniu būdu teko CL reikšmę padidinti per vieną žingsnį iki CL18 tam, kad turėtume vienodą gaišties laikų kombinaciją lyginant su turėta testuojant ROG STRIX X370-I Gaming pagrindinę plokštę. Galutinis rezultatas - CL18-17-17-36. Sub-taimingų reikšmės tarp AMD ir „Intel“ platformų galėjo skirtis. „Core i5-8400“ procesorius veiks 3,8 GHz dažniu.

Žaidimai su maksimaliais in-game nustatymais testuojami dukart nustačius 2560 x 1440 rezoliuciją, po to suskaičiuojant fps vidurkį bei 1 proc. ir 0,1 proc. mažiausių fps reikšmių vidurkius su OCAT arba FRAPS įrankiais. Integruoti testavimo įrankiai naudojami tik „Middle-earth: Shadow of War“ ir „Total War: Warhammer“ žaidimuose, o real game sesija trunka 120 sekundžių. Ten kur yra palaikymas, naudojamas DirectX 12 arba „Vulkan“ API.

Testavimo sistemą sudarė:

•  G.SKILL Trident Z DDR4 1x 8 GB 2800 MHz CL18 (single channel)
  • Operacinė sistema: Windows 10 Home
  • Monitorius: AOC U2868PQU
  • Korpusas: Phanteks Enthoo Primo
  • Maitinimo šaltinis: Corsair AX860i
  • HDD: Seagate Surveillance 6 TB 7200 RPM
  • SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 120 GB
  • Vaizdo plokštė: Asus ROG STRIX GTX 1070 Ti AE (ForceWare 388.59 WHQL)
  • RAM atmintis: A-DATA XPG Z1 DDR4 2x 4 GB 2800 MHz CL18 (dual channel)
  • Pagrindinė plokštė: Asus ROG STRIX Z370-I Gaming
  • Procesorius: Intel Core i5-8400 @3,8 GHz

A-DATA XPG Z1 2x 4 GB DDR4 2800 MHz CL18 (dual channel)

G.SKILL TridentZ 1x 8 GB DDR4 @2800 MHz CL18 (single channel)

Rezultatai: Battlefield 1, Dirt 4

Rezultatai: DOOM, Hitman, GTA V

Rezultatai: Mafia III, Mass Effect: Andromeda, Middle-earth: Shadow of War, Prey

Rezultatai: Rise of the Tomb Rider, The Witcher 3: Wild Hunt, Total War: Warhammer

Išvados

Skirtingai nei prieš keletą savaičių bandant „Ryzen R7 1700“, šįkart visi dvylika žaidimų „važiavo“ vienodai sklandžiai tiek RAM'ui veikiant vienkanaliu, tiek dvikanaliu režimais. Pats „Core i5-8400“ nesupranta, kokiu režimu dirba jam priskirta operatyvioji DDR4 atmintis. Nei žaidžiant GTA V, nei „Mafia III“, nei bet kurį kitą žaidimą nesusidūrėme su staigiais spartos (kadrų) pokyčiais, nuo kurių kentėjo R7 1700. Atskirti, kada buvo naudojamas vienas ar kitas režimas buvo neįmanoma, todėl norint kažką suprasti patiems, buvo būtina detaliai išanalizuoti spartą matuojančių programų surinktą informaciją.

Pastebimiau spartos skaitinė išraiška perėjus iš single channel į dual channel pasikeitė „The Witcher 3“, „Mafia III“ ir „Hitman“ žaidimuose. Panašu, kad ši trijulė jau pati iš savęs yra jautresnė operatyvios atminties pralaidumui, nes reagavo (tik kur kas stipriau) mums anksčiau naudojant „Ryzen“ procesorių. Vidutinė sparta „Raganiuje“ padidėjo kukliais trimis procentais, tačiau pačių blogiausių kadrų vidurkis padidėjo net 20 %. „Mafia III“ vidutinė sparta taipogi didėjo kone simboliškai (+ ~4 %), bet 0,1 ir 1 % blogiausių fps vidurkiai ūgtelėjo 9 - 11 %.

Didžiausias vidutinės spartos prieaugis užfiksuotas „Hitman“ - beveik 8 %. Žymiai į viršų šovė ir blogiausi kadrai: nuo 48 fps iki 55,5 fps, kas atitinka ~16 %. Likusiuose žaidimuose spartos skirtumai buvo visiškai nereikšmingi, kartais netgi single channel simboliškai imant viršų, tačiau viskas vyko paklaidos ribose. Reziumuojant galima nuraminti visus taupančius „Coffee Lake“ sistemų pirkėjus - akivaizdžiai juntamų praradimų dėl single channel režimo žaidimų lauke nebus ir taupyti antrajam DDR4 moduliui galima tiek ilgai, kiek tik verčia kitos išlaidos.

Diagramose konfigūracijos buvo išdėstytos nuo lėčiausios iki greičiausios pagal vidutinę spartą. Su viena atsitiktine išimtimi i5-8400 nuolat okupuodavo viršutines dvi vietas. Ta išimtis užfiksuota „The Witcher 3“, kai R7 1700 (dual channel) pusę kadro lenkė i5-8400 (single channel). Paprastai konfigūracija iš R7 1700 ir dual channel atminties buvo labai arti „Intel“ sistemos. Dažniausiai skirtumą sudarydavo ~ 0,5 - 3 fps. Tik „Battlefield 1“, DOOM ir „Prey“ žaidimuose jis buvo kiek didesnis - apie 4 - 5 fps.

Didžiausias i5-8400 atotrūkis užfiksuotas „Hitman“. Sistema su „Intel“ procesoriumi generavo ~10 fps daugiau (+11 %). Kalbant apie blogiausių kadrų vidurkius, „Ryzen“ procesoriaus atsilikimas retai peržengdavo 5 fps ribą. i5-8400 akivaizdžiai geriau draugavo su DX12 režimu „Battlefield 1“ šaudyklėje, eliminuodamas mikro strigimus, dėl kurių 0,1 % blogiausių kadrų vidurkis beveik dvigubai didesnis, tačiau R7 1700 sugebėjo atsakyti taip pat DX12 naudojusiame „The Rise of the Tomb Rider“, tik ne taip solidžiai (+ 20 %). Ir tai nėra visi „Ryzen“ turimi atsakymai. Mes testavome gamykliniu dažniu veikiantį R7 1700, Turbo leidžiant visiems branduoliams dirbti 3,2 GHz dažniu. Visi R7 1700 pajėgūs pasiekti 3,8 - 3,9 GHz, kas turėtų visiškai panaikinti deficitą iki i5-8400.

„Asus“ vėl puikiai pasidarbavo kurdami pusę A4 formato lapo užimančią mažylę. Montažinės plokštės išplanavimas beveik nepriekaištingas. Ką norėtųsi pakoreguoti, tai perstatyti virš PCIe 3.0 x16 lizdo esančią USB 2.0 galvutę kur nors arčiau PCB krašto. Tačiau geriau USB 2.0 „bet kur“, nei motininė be jo, kokia buvo ROG STRIX Z270-I Gaming. Naujausios kartos Asus mažylė maksimaliai draugiška AiO sistemoms (jeigu jos tik mechaniškai suderinamos), kurių valdymui būtinas vidinis USB 2.0 lizdas. Lyginant su ką tik turėtu AM4 platformai skirtu modeliu galime pasidžiaugti vidiniu USB 3.1 Gen 2 lizdu ir geresnėse pozicijose esančiais dviem SATA III portais. Tiesa, likome nustebinti „Asus“, kuri labai akcentuoja RGB pašvietimą, sprendimu atimti 4-pin (12 V) RGB lizdą. Šviesų žaismo mėgėjų nusivylimas nebus absoliutus, nes Z370-I Gaming išlaikė adresatinę 4-1-pin (5 V) galvutę. Su AURA programine įranga neturėjome jokių bėdų, tikslūs nurodymai buvo perduodami PCB krašte esantiems diodams, todėl mums tik beliko dar kartą pasigrožėti neįprastoje zonoje integruotu RGB pašvietimu.

Šiai mITX pagrindinei plokštei išsiskirti šiek tiek sudėtingiau, kadangi visi trys konkurentai turi po savo mažiausią Z370 sprendimą, kai ROG STRIX X370-I Gaming tenka konkurencija tik iš „ASRock“. AMD variantas sužibėjo dviem M.2 lizdais, inovatyviu ir itin efektyviu M.2 SSD aušinimu bei raumeninga (netgi pernelyg) VRM grandine. Z370-I Gaming modelyje integruotas VRM'as kur kas silpnesnis - šešios fazės po 20 A. Spausti iš i7-8700K paskutines sultis nerekomenduotume, ypač jeigu pagrindinė plokštė sumontuota ankštame korpuse ir nedideli VRM radiatoriai nėra papildomai apipučiami. M.2 aušinimo būdas taip pat kiek kitoks. „Asus“ pasiūlė Double-Decker aušinimo sistemą, sudarytą iš Z370 mikroschemų rinkinį aušinančio radiatoriaus (ložės), į kurią statomas M.2 SSD ir ant jo montuojamas radiatorius. Kaip parodė rezultatai, šis metodas efektyvumu nusileidžia bendru radiatoriumi mikroschemų rinkiniui ir SSD nesidalinusiai X370-I Gaming, tačiau Double-Decker neabejotinai veikia sumažinęs apkrauto „Toshiba RD400“ temperatūrą 17 °C. Kol kas „Asus“ dar nebuvo tokia sumani, kad kažkokį aušinimo sprendimą pasiūlytų ir antrajam 32 Gb/s M.2 lizdui, esančiam kitoje PCB pusėje, tačiau šuo atveju svarbiausia, jog jis yra. Iš konkurencinių mITX modelių vos vienintelis „Gigabyte“ leidžia pagalvoti apie RAID iš dviejų high end NVMe kaupiklių. Dviejų stiprintuvų ausinėms integracija į mITX nėra toks didelis iššūkis kaip 2x M.2 lizdai, tačiau tai dar vienas žingsnis link didesnio funkcionalumo, kai tau nereikia lįsti po stalu ir prijungęs ausines į korpuso priekyje esantį lizdą gali džiaugtis kokybiškesniu garsu. Garso posistemės rezultatai pagal svarbiausius RMAA rodmenis kilo labai aukštai.

Pati „Asus“ pripažįsta, kad mITX rinkos dydis yra toks, koks ir jos pavadinimas. Matomai dėl šitos priežasties vartotojai nesulaukė „Impact“ modelio su Z270 ir Z370 mikroschemų rinkiniais, kuris būtų dar labiau nišinis produktas. Šiuo metu ~200 eurų kainuojanti ROG STRIX Z370-I Gaming yra „Asus“ top produktas ir neabejotinai viena geriausių, jei ne pati geriausia, mažylė „Coffee Lake“ platformai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Technews.lt

Komentarai ()