Lietuvoje šiais metais laukiamas tikras elektromobilių proveržis: ką rodo skaičiai ()
Jeigu reikėtų įvardyti metus, kuriais Lietuvoje įvyks didžiausias proveržis elektromobilių srityje, tai būtų 2018-ieji. Šalyje jau parduodama keliolika naujų elektra varomų transporto priemonių, susiformavo ir naudotų modelių rinka.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netgi yra įmonių, užsiimančių tik elektromobilių importu, remontu ir pardavimu Lietuvoje.
Galų gale infrastruktūra Lietuvoje 2018-aisiais deda didesnį žingsnį į priekį nei per visus ankstesnius metus kartu sudėjus. Tad gal jau laikas galvoti apie elektra varomą automobilį ir jums?
„Jeigu šeimoje turite du automobilius, vienas iš jų tikrai gali būti elektrinis. Kol kas jo įkrovimas viešose vietose nemokamas, parkavimas beveik nekainuoja, o komfortas mieste – didelis.
Tačiau užmiestyje dauguma šiuo metu parduodamų naudotų elektromobilių yra nepraktiški, ilgesnėse nei 100 kilometrų kelionėse kur kas maloniau važiuoti benzininiu ar dyzeliniu automobiliu“, – pabrėžia automobilių skelbimų portalo autogidas.lt projekto vadovas Nerijus Paketūras.
Naudotų rinka auga
Elektromobilių skaičius Lietuvoje iki šiol augo, nepaisant, galima sakyti, nulinės infrastruktūros, neegzistuojančių finansinių paskatų ir tik smulkių lengvatų.
Todėl šiemet pagrindiniuose šalies keliuose įrengus daug naujų greitojo įkrovimo stotelių, elektromobilių skaičius drastiškai išaugti neturėtų. Tačiau jis pamažu didėja ir automobilių rinkos ekspertas pateikia labai paprastą priežastį – pigesni naudoti modeliai.
„Vienu metu Lietuvoje parduodama daugiau nei pusšimtis elektromobilių, nemaža jų dalis kainuoja apie dešimt tūkstančių eurų. Tai – normali kaina už gerai sukomplektuotą 4–5 metų kompaktinės klasės benzinu varomą automobilį, tad vis daugiau žmonių, įvertinę elektromobilio privalumus, renkasi būtent tokį“, – sako N. Paketūras.
Šiais metais Lietuvoje debiutavo antros kartos populiariausio elektromobilio pasaulyje „Nissan Leaf“ modelis, kiek anksčiau atnaujintas „Renault Zoe“.
Atsirandantys nauji mažina naudotų kainas ir daro juos prieinamus gana plačiam pirkėjų ratui. Be to, naujieji elektromobiliai jau gali įveikti apie 300 kilometrų viena įkrova – o tai yra daugiau nei pakankamas atstumas Lietuvoje.
Vis dėlto rinkoje dominuoja naudoti ir ne be pagrindo: mokėti 35 tūkst. ir daugiau eurų už naują automobilį, kuris iš esmės gali būti naudojamas tik Lietuvoje, mažai kas gali.
Kokie populiariausi?
Skelbimų skiltyje tarp parduodamų 10–15 tūkstančių eurų kainuojančių modelių Lietuvoje dominuoja „Nissan Leaf“.
Šis gamintojas pirmasis šalyje pradėjo aktyvią elektromobilių populiarinimo kampaniją, o „Leaf“ taip pat yra populiarus tiek Europoje, tiek JAV – naudotų pilna visur.
Be to, jis yra kompaktinės klasės hečbekas, dydžiu prilygstantis „Volkswagen Golf“ – tuo jis pranašesnis už panašiai kainuojančius mažesnius „Fiat 500e“ bei „Mitsubishi i-MiEV“ modelius. Juk lietuviai nėra tie, kurie mėgtų mažas mašinas.
Tame pačiame kainų segmente yra ir kitas kompaktinės klasės hečbekas „Ford Focus Electric“, tačiau beveik visi jie importuoti iš JAV – Lietuvoje nauji tokie modeliai neparduodami.
Pas mus populiarūs yra BMW i3 hečbekai, nemažai jų nuperkama naujų. Dabar 3–4 metų i3 galima įsigyti už 20 tūkstančių eurų – maždaug perpus pigiau nei kainavo nauji. Kainoms peržengiant 30 tūkstančių eurų ribą, galima dairytis ir į „Tesla Model S“.
Šie itin greiti ir dažniausiai bent 300 kilometrų viena įkrova galintys nuvažiuoti sedanai yra vieni populiariausių elektromobilių Lietuvoje.
Tačiau kol šalyje nėra gamintojo atstovybės, šių modelių savininkams perkant kasko draudimą tenka išvysti nedžiuginančius skaičius, panaikinančius bet kokias mintis apie finansinį automobilio patrauklumą.
„Tesla“ kasko draudimas kainuoja kelis tūkstančius eurų metams, o ir frančizė – keturženklė.
Nauda – ne tik ekologija
Kokia nauda turėti elektra varomą automobilį? Dažniausiai elektromobiliai siejami su ekologija, tačiau specialistai siūlo atkreipti dėmesį ir į kitus jų privalumus.
Pagrindinis – pigus išlaikymas, nes elektromobiliui tereikia pildyti baterijas, langų plovimo skystį, keisti stabdžių trinkeles, salono filtrą ir padangas.
Nereikia keisti alyvos, aušinimo skysčio, degalų, oro ir kitų filtrų, elektromobilyje nėra gendančių generatorių, žvakių, sankabos ir daugybės kitų detalių.
Baterijų pildymas iš namuose įrengto elektros lizdo leis nuvažiuoti 100 kilometrų už maždaug 2–3 eurus. Tačiau viešose stotelėse įkrovimas – nemokamas.
Tokių šiandien vien aplink kelią Vilnius–Klaipėda yra 11, o iki šių metų pabaigos ties pagrindiniais magistraliniais keliais bus 28.
Didžiuosiuose miestuose greitojo įkrovimo stotelės taip pat nebėra egzotika.
Pakabos dalys, tikėtina, taip pat geresnės būklės nei panašių metų benzinu ar dyzelinu varomo modelio – elektromobilis tiesiog nuvažiuoja mažiau.
Mažiau sudilusios detalės
Rinkoje tėra vienas kitas daugiau nei 100 tūkst. kilometrų įveikęs, o 4–5 metų dyzelinio automobilio rida dažnai perkopia 200 tūkst. kilometrų.
Naudotų elektromobilių pirkėjams nerimą dažnai kelia baterija ir jos efektyvumas bėgant metams.
O be reikalo: daugelis automobilių gamintojų garantuoja, kad baterija per 8 naudojimo metus praras ne daugiau nei 30 proc. savo talpos.
„Svarbiu privalumu įvardyčiau komfortą: dyzelinis modelis elektromobiliui mieste pagal šį kriterijų neprilygsta. Tyla salone, nulis vibracijų, staigi reakcija į akceleratoriaus paspaudimą – pagal šiuos parametrus elektromobiliui neprilygsta niekas kitas“, – priduria N. Paketūras.
Lietuvoje elektromobiliams taip pat suteikiamos lengvatos: parkavimas mokamose miestų zonose, įsigijus specialų leidimą, nekainuoja, galima važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis bei daugelyje viešų įkrovimo vietų baterijas pildyti nemokamai.
N. Paketūras juokauja, kad prie lengvatų galima priskirti ir jų portalo iniciatyvą – elektromobilių skelbimus galima paskelbti nemokamai.
Elektromobiliai populiarėja
2014-aisiais, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo 67 lengvieji elektromobiliai. 2015-aisiais skaičius išaugo iki 164, 2016 m. – 353, o 2017 metais – 621.
2018 metų vasario 1 dienos duomenimis, šalyje elektra varomų lengvųjų automobilių (M1 kategorijos) skaičius pasiekė 651.
Matant pastarųjų metų tendencijas – elektromobilių skaičiaus augimą maždaug dvigubai per metus – dar šiemet galima sulaukti tūkstantojo.
Juolab kad 2018-ųjų sausio mėnesį, įprastai vieną neaktyviausių periodų transporto pardavimo srityje, šalyje buvo įregistruoti 35 elektra varomi lengvieji automobiliai: 11 naujų ir 24 naudoti.
Daugiau nei pusė visų Lietuvoje esančių elektromobilių įregistruota Vilniuje – mieste ir rajone jų beveik 400. Sostinė pirmauja ir pagal hibridinių automobilių skaičių visoje šalyje.
