Per konferenciją Belgijoje prieš septynerius metus elektrinio autobuso idėja buvo sutikta kaip nelabai vykęs Kinijos gamintojo BYD, pristačiusio pirmąjį tokį modelį, pokštas, skelbia autonews.com.

„Tada visi juokėsi, kad BYD nusprendė gaminti žaislus. O pažiūrėkite dabar – visi arba turi, arba nori tokio“, – sako bendrovės vadovas Europos rinkai Isbrandas Ho.

Vieną dieną elektra varomi autobusai imti vertinti kaip transporto sprendimas, galintis iš pagrindų pakeisti miestų viešojo transporto sistemą. Šiuo klausimu lyderio poziciją užima būtent Kinija, kuriai itin aktualu spręsti oro taršos ir smogo miestuose problemą.

Skaičiai stebina. Kinijos produkcija 2017 metais sudarė 99 proc. iš visų pasaulio keliuose kursuojančių 385 tūkst. elektrinių autobusų. Jie sudaro 17 proc. visų šalies autobusų. Kas penkias savaites Kinijos gatvėmis pradeda važinėti dar 9500 naujų elektrinių autobusų – tiek iš viso turi Londonas, skelbia „Bloomberg New Energy“.

Tokia situacija pastebimai mažina degalų paklausą. Autobusui reikia maždaug 30 kartų daugiau degalų nei vidutinio dydžio lengvajam automobiliui, tad autobusų įtaka energijos šaltinių naudojimui gana didelė.

Vienas tūkstantis baterijomis varomų autobusų iš rinkos išstumia maždaug 500 barelių naftos per dieną, skelbia BNEF. Šiais metais šis skaičius gali išaugti 37 proc. iki 279 tūkst. barelių per dieną – maždaug tokio kiekio naftos reikia Graikijai.

„Šis segmentas artėja prie lūžio taško. Miestų valdžios visame pasaulyje ieško sprendimų, kaip pagerinti oro kokybę. Elektriniai autobusai – vienas iš geriausių problemos sprendimų“, – teigia transporto tyrimų ekspertas Colinas Mckerracheris.

Kinija, kur oro taršos problema pati aktualiausia visame pasaulyje, šiuo metu užima lyderio poziciją elektrifikuodama savo automobilių parką.

Prieš dešimt metų Šenženas buvo vienas iš sparčiai besivystančių Kinijos miestų, nesukęs galvos dėl aplinkai daromos žalos. Mieste smogas tapo toks tirštas, jog valdžia 2009 metais ėmėsi vykdyti eksperimentinę energijos taupymo ir aplinkos tausojimo programą, kurios esmę sudarė netaršūs automobiliai. Po dviejų metų gatvėmis pradėjo važinėti pirmieji elektriniai autobusai. Gruodį visi 16 tūkst. 359 Šenženo autobusai buvo elektriniai.

BYD 2016 metais valdė 13 proc. Kinijos elektrinių autobusų rinkos ir vien Šenzenui pagamino 14 tūkst. elektrinių autobusų. Kol kas pagaminta jau 35 tūkst., o per metus iš viso bendrovė gali parengti iki 15 tūkst. vienetų tokių viešojo transporto priemonių, sako I. Ho.

„Pirmoji išskirtinai vien elektra varomų autobusų flotilė iš BYD gamyklos į Šenženo gatves išriedėjo 2011 metais. Dabar, praėjus beveik 10 metų, oro kokybė kituose miestuose pablogėjo, o Šenžene – pagerėjo“, – džiaugiasi I. Ho.

Iš Kinijos pavyzdį ima ir kiti pasaulio miestai. Paryžius, Londonas, Meksikas ir Los Andželas – keli iš trylikos miestų, kurie viešai pasižadėjo 2025 metais pirkti išskirtinai tik aplinką tausojantį viešąjį transportą.

Londonas po truputį transformuoja savo autobusų parką. Šiuo metu maršrutus miesto centre vykdo tik elektriniai autobusai. Planuojama nemažai investicijų, pavyzdžiui, ketinama modifikuoti 5 tūkst. senų dyzelinių autobusų, ir jau 2037 metus pasitikti naudojantis tik netaršiu transportu.

Bendrovė, atsakinga už Didžiosios Britanijos sostinės transporto sistemą, „Transport for London“ atsisakė komentuoti situaciją.

Minėtosios pastangos švarinti orą neabejotinai turės įtakos degalų naudojimo įpročiams. Londono viešojo transporto sistemai per metus prireikia maždaug 1,5 mln. barelių. Jeigu visos viešojo transporto priemonės taps varomos elektra, kiekvienas tūkstantis elektrinių autobusų naftos paklausą sumažins 430 barelių.

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje iš viso yra 344 elektriniai arba hibridiniai autobusai. BYD viliasi, kad artimiausiu metu britai jų įsigys daugiau. Šiuo metu kinai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su autobusų gamintoju iš Škotijos aprūpinti baterijų vienuolikai naujų elektrinių autobusų, kurie į miesto gatves išriedės kovą.

Komentarai (8)