Įsivaizduokite, kad vietoj cigarečių apmokestinimo Amerika, siekdama, kad kiekviena cigarečių pakuotė būtų kuo pigesnė, subsidijuotų tabako pramonę. Skamba gana neįtikėtinai? Tačiau būtent tai vyksta su iškastiniu kuru. Naujausia ataskaita rodo, kad Amerika iškastinio kuro pramonės subsidijavimui išleidžia milijardus JAV dolerių.

„Oil Change International“ (OCI) išanalizavo JAV energetikos sektoriaus subsidijų pasiskirstymą ir nustatė, kad 2015-2016 metais federalinė valdžia naftos, dujų ir anglies pramonėms skyrė 14,7 mlrd. JAV dolerių paramos, o JAV valstijos prisidėjo dar 5,8 mlrd. dolerių.

Ir ataskaitoje atsispindi tik gamybos subsidijos, joje nėra įtraukta vartojimo subsidijų, tai yra paramos vartotojams. Siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimo kaštus tokia parama vartotojams per metus sudaro dar papildomus 14,5 mlrd. JAV dolerių.

Taip pat dar reikėtų įtraukti ir paramą anglies ir kitų iškastinių kuro šaltinių sukeliamai taršai. Tai reiškia, kad iškastinės kuro pramonės įmonės gauna įvairių nuolaidų, susijusių su aplinkos teršimu. Kitaip tariant, už padarytą žalą aplinkai sumoka gerokai mažiau, nei iš tikrųjų turėtų.

Tad vietoj to, kad skatintų kuo greitesnį perėjimą nuo taršaus iškastinio kuro prie švarių energijos šaltinių, federalinė ir valstijų vyriausybės suteikia iškastinio kuro pramonei dešimtis milijardų dolerių paramos, kad tik jų nešvarių ir pavojingų produktų gamyba būtų pelninga.

Mes privalome atsisakyti iškastinio kuro

OCI ataskaitoje pabrėžiamas esminis momentas. Jei norime pasiekti Paryžiaus tikslą ir neleisti globalinei temperatūrai padidėti 2°C laipsniais, mes ne tik, kad turime nustoti remti iškastinio kuro pramonę, bet „kai kurios jų rūšys jau seniai turėjo būti išėjusios į pensiją.“

Tokia tiesa yra visiškai nesuderinama su tolesniu JAV vyriausybės iškastinio kuro pramonės produkcijos subsidijavimu, įskaitant 2,5 mlrd. JAV dolerių per metus siekiančias subsidijas naujų iškastinio kuro išteklių paeiškoms – naujiems ištekliams, kurių tiesiog negalima vystyti, jei dar norime pasiekti Paryžiaus klimato tikslą.

Norint pasiekti šį tikslą, mes turime kuo greičiau pakeisti iškastinį kurą švaria energija. Tačiau OCI pažymi, kad nuolatinės nuolaidos JAV iškastinio kuro pramonei yra daugiau nei septynis kartus didesnės nei skiriamos atsinaujinančiai energetikai. Kai kurios iškastinio kuro rūšys jau yra subsidijuojamos daugiau nei šimtą metų.

Matant tokius faktus ir prisimenant dažnai iškastinio kuro pramonės atstovų ir jiems prijaučiančių pasakymus, kad „be subsidijų atsinaujinantys energijos šaltiniai negali egzistuoti ir jie sunaudoja visą energetikos sektoriui skiriamą paramą“ kyla natūralus klausimas. Ar tikrai? Panašu, kad be valstybės, o tai yra visų mokesčių mokėtojų paramos, iškastinio kuro pramonė neišgyventų nei dienos. Ir tai jau tęsiasi daugiau kaip šimtą metų.

Naftos pramonei yra itin naudinga išgauti naujus išteklius. OCI ataskaitoje pažymima, kad „esant dabartinėms kainoms beveik pusė visos JAV naftos gamybos yra ekonomiškai nenaudinga, išskyrus tuos atvejus, kai ji yra remiama federalinėmis ir valstijų subsidijomis“.

Kaip pažymi David‘as Roberts‘as, federalinė politika taip pat skatina ir anglies pramonę. Jei jie būtų priversti laikytis šiuolaikinių taršos reikalavimų ir normų, 98 % šiuo metu veikiančių anglies elektrinių būtų nepelningos, lyginant su analogiškomis gamtinių dujų jėgainėmis. Anglies elektrinės lieka veikti tik dėl taisyklių, kurios leidžia joms netaikyti taršos reguliavimo ir verčia visus mokesčių mokėtojus ne tik, kad remti savo sumokėtais mokesčiais šias mirštančias technologijas, bet ir prisiimti visas klimato pasėkmes.

Dar vienas trilijonas JAV dolerių subsidijų

Be to, kad anglies pramonė teršia aplinką ir už tai nemoka būtinų mokesčių, amerikiečiai dar ir subsidijuoja iškastinio kuro pramonės išlaidas, patirtas dėl savo produktų žalos klimato kaitai. Pagalvokite apie pridėtines mokesčių mokėtojų išlaidas, susijusias su didesniais ir baisesniais miškų gaisrais, sausromis, uraganų ir potvynių padariniais, kuriuos padidino žmogaus sukelta klimato kaita. Nesant anglies taršos mokesčių, iškastinio kuro pramonė nesumoka nei vieno cento už visas šias klimato kaitos pasėkmes. Viską susimoka patys mokesčių mokėtojai.

Tokios sąnaudos gali būti įvertintos naudojant „anglies dioksido socialinių sąnaudų“ formuluotę. Tai gana sudėtingi skaičiavimai, tačiau net ir atsižvelgiant į labai konservatyvų JAV požiūrį – tai sudarytų 37 dolerius už toną anglies dioksido taršos (kai kurie naujausi tyrimai teigia, kad toks mokestis turėtų būti bent 5 kartus didesnis aut. past.), o tai yra apie 200 mlrd. JAV dolerių per metus Amerikoje ir 1,3 mlrd. JAV dolerių visame pasaulyje. Nors tiesioginės valdžios subsidijos iškastinio kuro pramonei yra didelės, jos yra gerokai mažesnės, lyginant su ta parama, kurią gauna iškastinio kuro pramonė nemokėdama taršos mokesčių.

Iškastinio kuro pramonei priklauso Respublikonai

OCI ataskaitoje pažymėta, kad Obama‘os administracija siūlė pašalinti 60 % federalinių subsidijų iškastinio kuro pramonei, tačiau šis pasiūlymas niekur nesusilaukė pritarimo dėl vienos ir visiems aiškios priežasties: „per 2015-2016 metų rinkimų ciklą naftos, dujų ir anglių bendrovės išleido 354 mln. JAV dolerių rinkimų kampanijų paramai bei lobizmui ir per tuos pačius metus gavo 29,4 mlrd. JAV dolerių federalinių subsidijų. Kitaip tariant, investicijų grąža siekė 8,22 %.“ Tikrai pelningas užsiėmimas.

Iš šių iškastinio kuro pramonės įnašų į politines kampanijas, 88 % visų lėšų atiteko Respublikonų partijos politikams. Dėl to 97 % respublikonų aktyviai priešinasi anglies taršos apmokestinimui, o Trump‘o administracija ieško visų galimų schemų, kuriomis būtų galima ir toliau skatinti mirštančią anglies pramonę.

Amerikiečiai turi persvarstyti savo subsidijų politiką

Hipotetiškai subsidijos yra geras dalykas. Šiuo būdu vyriausybė padeda pramonei ir visiems piliečiams. Pavyzdžiui, vėjo ir saulės energija padeda patenkinti mūsų energijos poreikius, tuo pačiu nedarant žalos aplinkai. Dėl įvairiapusės naudos visuomenei, galime pagrįsti švarios energijos subsidijas.

Galima pasirinkti kitą variantą. Pašalinti visas subsidijas energetikos sektoriui, o vietoj to apmokestinti anglies ir kitų energetikos rūšių taršą. Jei dėl to didėtų energijos kainos, galėtume jas kompensuoti panaudodami už taršą sumokėtų mokesčių lėšas.

Norint pasiekti Paryžiaus klimato tikslą, yra daugybė įvairių politinių galimybių. Mes galime išvengti pavojingo globalinio atšilimo lygio ir nesunaikinti kraštovaizdžio. Tačiau, kaip pastebima OCI ataskaitoje, tolesnis iškastinio kuro pramonės subsidijavimas milijardais JAV dolerių yra netinkamas ir neproduktyvus: „Pirmiausia, fiskaliniu požiūriu atsakingos klimato, energetikos ir mokesčių reformų politikos prioritetas turėtų būti pašalinti šias labai neefektyvias (iškastinio kuro) subsidijas. Milijardai dolerių yra tiesiog išvaistomi, kadangi remiama pramonė, kuri yra nesuderinama su klimato apribojimais.“ Deja, bet kol kas neatrodo, kad JAV kas nors šiuo klausimu keistųsi į gerąją pusę.

Komentarai (1)