Kaip išmanusis telefonas jus išduoda: dabar galima sužinoti ne tik, kur būnate, bet ir kokias televizijos laidas žiūrite, kur dirbate, kur ilsitės ir apie ką kalbate (7)
Išmaniojo telefono pagalba galima sužinoti kokias televizijos laidas jūs žiūrite, kur ilsitės ir apie ką kalbate.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2018 m. gegužės mėn. „Google“ pranešė apie naujoves naujojoje „Android P“ operacinėje sistemoje. Dauguma jų yra pagrįstos dirbtiniu intelektu, kuris po kokių dešimties metų kontroliuos pusę mūsų gyvenimo. Tačiau programose visada yra spragų, dėl kurių gali nukentėti vartotojas. Jau dabar įsilaužėliai ar specialiosios tarnybos gali gauti visišką prieigą prie jūsų asmeninio gyvenimo naudodamiesi išmaniuoju telefonu.
1. Geografinė padėtis
Ši funkcija yra visuose šiuolaikiniuose telefonuose. Jos pagalba naudojamės žemėlapiais ir peržiūrime maršrutą. Teisėsaugos agentūros gali nustatyti nusikaltėlio buvimo vietą GPS pagalba. Programos, pvz., „Foursquare“ įsimins parduotuves ir kavines, kuriose jūs lankėtės.
Jei galvojate paslėpti savo buvimo vietą nuo pašalinių žmonių akių išjungdami GPS, turime jus nuvilti. Sekti išmanųjį telefoną galima ir naudojant kitus jutiklius, įskaitant akselerometrą, barometrą ir magnetometrą.
Jums gali pasirodyti, kad tokios informacijos nutekėjimas niekaip nepakenks. Bet nusikaltėliai galvoja kitaip. Šie duomenys jiems gali padėti sukurti jūsų profilį ir jį panaudoti, pavyzdžiui, sukčiavimo atvejui.
„Nuotraukos, kuriose rodoma buvimo vieta, nusikaltėliams suteikia užuominų apie tai, kur ir su kuo jūs esate. „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai leidžia dalintis lankomomis vietomis. Kenkėjiška programinė įranga gali iš jūsų draugo kompiuterio pradėti siųsti šią informaciją kitiems žmonėms“, – tikina Michaelas Cobbas, IT saugumo specialistas ir knygos „IIS sauga. Profesionalo vadovėlis“ bendraautorius.
2. Kenkėjiškos programos
Savo telefone jūs galite įdiegti šimtus skirtingų programų, kurios labai padidins jo funkcionalumą. Tačiau kai kurios programos gali surinkti daugiau informacijos apie jus nei iš tikrųjų to reikia.
Blogiausia yra tai, kad pats asmuo suteikia prieigą prie savo duomenų ir netgi nesusimąsto: „Kodėl šiam žaidimui reikia kameros ir mano kontaktų?“ Kaip ir visais kitais atvejais, patarimas būtų toks:
Atkreipkite dėmesį, prie kokių duomenų prieigos prašo programa. Būtų galima pasiūlyti naudoti programas tik iš oficialių parduotuvių. Bet net ir čia reikia atidumo. Pvz., 2017 m. skaitmeninio saugumo specialistai iš „RiskaIQ“ kompanijos „Google Play“ parduotuvėje aptiko 333 kenkėjiškas programas kategorijoje „Vėl į mokyklą“.
3. Stebėjimas naudojant „Wi-Fi“
Nesvarbu, kaip gerai veikia mobilusis internetas, kartais vis tiek prireikia pasinaudoti viešaisiais „Wi-Fi“ taškais. Mielai priimame visas prisijungimo prie interneto sąlygas, kad visada būtume prisijungę. Be to, nereikia už tai mokėti. O „Wi-Fi“ taškų savininkai tuo pasinaudoja.
2013 m. amerikiečių drabužių tinklo parduotuvėje „Nordstrom“ kilo skandalas. Paaiškėjo, kad savininkai naudojosi „Euclid Analytics“ paslauga, kad stebėtų vartotojus, prisijungusius prie „Wi-Fi“. Su ja galima stebėti visus veiksmus, vykstančius pastato viduje. Vėliau „Nordstrom“ turėjo atsisakyti šio serviso teikiamų paslaugų.
Ši praktika yra įprasta ne tik JAV, bet ir Europoje. Pavyzdžiui, „Watcom Group“ kompanija pradėjo teikti savo klientų priežiūros paslaugas kai kuriuose prekybos centruose. Žinoma, bendrovės vadovai teigė, kad duomenys, kurie renkami prisijungus prie „Wi-Fi“, yra reikalingi tik rinkodaros skyriui. Markas Zuckerbergas galvojo taip pat, kol milijonai „Facebook“ vartotojų paskyrų nepateko į netinkamas rankas. Niekas nėra apdraustas nuo informacijos ir duomenų nuotėkio.
4. Sekimas per fotoaparatą
Bet kuri kamera, įtaisyta į telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį, gali būti panaudojama stebėjimui. Pakanka įdiegti specialią programinę įrangą. Tai galima padaryti dviem būdais: fiziškai pasiekus įrenginį arba nuotoliniu būdu. Paskutinį variantą naudoja specialios tarnybos ir nacionalinės saugumo agentūros.
Kad išvengtumėte svetimų akių sekimo, knygos „Invisibility Art“ autorius ir buvęs programišius Kevinas Mitnikas rekomenduoja įrenginius reguliariai atnaujinti iki naujausios operacinės sistemos versijos. Taip pat verta turėti saugų slaptažodį.
5. Duomenų priėmimas per mikrofoną
Kalbant apie persekiotojus, daugelis sako: „Kam aš reikalingas, aš neturiu paslapčių“. Tačiau šis teiginys iš esmės yra neteisingas. Pavyzdžiui, kompanija „Alphonso“ stebi kokias programas vartotojai žiūri išmaniuosiuose telefonuose, o tada siunčia šiuos duomenis televizijos korporacijų rinkodaros skyriams.
6. Trūksta saugumo
Šiuo atveju „iOS“ naudotojai gali atsikvėpti. „Apple“ neturi problemų apsaugodami savo prietaisus, ko negalima pasakyti apie „Android“ išmaniuosius telefonus.
Daugelis gamintojų nesirūpina vartotojų saugumu ir yra įsitikinę, kad geriau išleisti naują įrenginį, nei ištaisyti saugumo spragas anksčiau išleistuose išmaniuosiuose telefonuose.
Jei gausite bent vieną saugos paketą per visą „Honor 5X“ naudojimosi laiką – jums pasisekė. Adrian Ludwig ir Mel Miller iš „Google“ saugumo komandos pranešė, kad daugiau nei pusė 2016 m. pabaigoje naudojamų prietaisų, 2017 m. negavo saugumo pataisų.
7. „Galinės durys“ arba papildoma prieiga
Prisiminkite skandalą, kuris kilo tarp „Apple“ ir FTB, kai pastaroji paprašė padėti įsilaužiant į vieno iš teroristų „iPhone“. Vaikinai iš Cupertino sakė, kad negali nieko padaryti, nes programuotojai nepaliko „backdoor“ (papildomos prieigos) sistemoje.
Dabar įsivaizduokite, kad vyriausybė, specialiosios tarnybos ar kas nors kitas gali lengvai pasiekti visus jūsų duomenis, „panirę“ per atviro priėjimo OS.
2018 m. šešių JAV agentūrų vadovą, įskaitant FBI ir NSA privertė atsisakyti „ZTE“ ir „Huawei“ išmaniųjų telefonų pirkimo. Jie tiki, kad Kinijos vyriausybė įpareigojo gamintojus įdiegti „backdoor“ į šių išmaniųjų programinę įrangą. Tiesa tai ar ne – nežinoma, tačiau yra apie ką susimąstyti.
Štai kaip išmanusis, mūsų pirmasis verslo pagalbininkas, gali tapti išdaviku, kurio pagalba galima viską sužinoti.
Sparčiau vystantis dirbtiniam intelektui, padidės prietaisų saugumas. Pavyzdžiui, pati operacinė sistema galės stebėti grėsmes ir prisitaikyti prie nuolat kintančių įsilaužimo įrankių. Tačiau jei įsilaužėliai vis tiek galės kontroliuoti jūsų išmanųjį telefoną, pasekmės bus daug rimtesnės nei dabar. Įsivaizduokite, ką gali padaryti dirbtinis intelektas, jei jis veikia prieš jus.
