Kasmet nuskęsta 10 balkerių ir dėl to kaltas netikėtai suskystėjantis krovinys (Video) (1)
Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus katastrofą patiria 10 balkerių (birių krovininių laivų). Tai - didžiulis skaičius, ypač turint omenyje, kad šių avarijų metu žūva žmonės. Nors šie laivai veža kietus birius krovininius, tokius kaip grūdai ar aliuminio rūda, šių avarijų priežastis dažnai būna suskystėjęs krovinys. Kaip tai įmanoma?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2015 metais netoli Vietnamo krantų nuskendo 190 metrų ilgio laivas „Bulk Jupiter“. 18 įgulos narių žuvo, ir tik vienam pavyko išsigelbėti. Avarijos priežastis - nestabilus aliuminio rūdos krovinys. Iš esmės tai buvo tik smulkiai sutrinti akmenys, paruošti aliuminio išskyrimui. Jų svoris neviršijo laivo galimybių, tačiau pati avarija nieko labai nenustebino - kasmet tokių įvyksta bent kelios.
Tarptautinė jūrų organizacija perspėjo laivybos kompanijas, kad toks krovinys gali suskystėti. Ir ne, jis tikrai netirpsta vandenyje, nors vandens ten tikrai yra. Nors aliuminio rūda retai pervežama sausa, vandens joje yra labai nedaug. Toks krovinys vis tiek elgiasi kaip kieta medžiaga. Tačiau viskas pasikeičia, kai laivas ima vibruoti.
Iš žemės drebėjimų stebėjimo žinoma, kad aukšto dažnio vibracijos pakeičia birių medžiagų savybes. Kai dalelės liečia viena kitą, medžiaga elgiasi tarsi būti kieta. Tačiau vibracija neleidžia dalelėms stipriai liesti viena kitos - jos nuolat juda viena kitos atžvilgiu. Ir biri medžiaga ima elgtis kaip skystis.
Tarp aliuminio rūdos akmenų yra skysčio. Jo slėgis kyla kraunat krovinį į laivą, ypač, jei rūda krenta iš didesnio aukščio, kaip daroma įprastai. Vanduo pasiskirsto tarp dalelių ir tuomet tereikia vienos dedamosios, kad prasidėtų katastrofiški reiškiniai - vibracijos, kurią suteikia varikliai ir pati jūra.
Taigi, krovinys ima banguoti, judėti iš vienos pusės į kitą beveik kaip vanduo. Laivas nesunkiai gali pasvirti, nes tuomet praranda stabilumą. Kroviniui susikaupus vienoje pusėje jis vėl gali virsti kieta medžiaga, kas dar labiau pablogina padėtį. Galiausiai į tokią nelaimę patekę laivai pasvyra taip, kad peržengiama svorio centro riba ir katastrofa tampa neišvengiama.
Aišku, stengiamasi to išvengti. Tarptautinė jūrų organizacija nurodė reikalavimus, kiek drėgmės gali būti biriame krovinyje. Tačiau tai mažai padeda, nes ne visi šių nurodymų laikosi, o ir suskystėti krovinys gali ir su mažiau vandens. Daug priklauso nuo kitų krovinio savybių, tokių kaip dalelės dydis, tankis ir taip toliau. Taip pat rekomenduojama stebėti vandens slėgį krovinių skyriuje. Jau kuriami specialiai tam skirti matuokliai - vos pastebėjusi per aukštą slėgį įgula turėtų išleisti šiek tiek vandens. Inžinieriai bando sukurti ir lazerines krovinio paviršiaus stebėjimo sistemas, bet kol kas tiesiog patariama būti atsargiems, stebėti krovinį ir vengti blogo oro.